Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias
Režisierius George Miller
Vaidina Tom Hardy, Charlize Theron, Nicholas Hoult, Hugh Keays-Byrne 2015, Australija, JAV, 120 min.
Režisierius perkelia žiūrovą į vizualiai prikaustančią bevardę erdvę, kurios neapibrėžia jokiu perimetru ir nesuteikia jokio laiko mato. Tai vyksta kažkada kažkur. Viskas paskendę dulkėse, neviltyje, nerimastingame pragare. Akivaizdu – tai sugriuvusios ir prarastos ateities vizija. Tačiau katastrofos priežastys, paprastai filmuose išdėstomos protingo monologo forma, čia sveikintinai paliktos nežiniai.
Tempas – lyg stebėtume veiksmo potvynius ir atoslūgius. Vieną akimirką ekrane šėlsta šimtai bepročių su fakelais, degančiomis ietimis bei dygliuotomis mašinomis, kitą – pagrindiniai veikėjai kone sustingsta mėlyname ar švelniai geltoname horizonte ir pasakiškoje tyloje. Režisieriui pavyksta tai daryti natūraliai, lyg scenos įkvėptų (susikauptų veiksmui) ir iškvėptų (tarsi uraganas).
Svarbiausias kiekvienos scenos įvykis preciziškai yra kadro centre, tad net itin greitas montažas ir nepagaunami veikėjų judesiai netrukdo akiai tiesiog stebėti plastišką ir dinamišką šou.
Tai stebėtinai aiški, išdistiliuota ir tvarkingą (dailininko Pollacko) estetinę išraišką įgavusi psichodelinė vizija. Tai tapyba su naratyvo nuotrupomis, herojai čia negaišta laiko aiškintis, kas yra merginos, kurias gelbsti Furiosa (Charlize Theron).
Ir tai, kartu su nuolat jaučiamu benzino kvapu ir neužgęstančių variklių garsu, žiūrovą verčia jaustis taip, tarsi visas dvi valandas jį kas nors vytųsi, persekiotų, bandytų pagauti. Ir viskas galų gale atsiduoda tokia pikta beprasmybe, kad žiūrovas visu kūnu gali pasijusti patekęs į žiaurų postapokaliptinį beprotnamį. Pasilinksminti.
