Nuo naivios blondinės iki keršytojos Barbės

Pati aktorė viename interviu pasakojo: „Žmonės paprastai išgirsta „Barbė“ ir galvoja: „Jau žinau, koks bus filmas“, o išgirdę, kad jį rašo bei režisuoja Greta Gerwig, sutrinka.“ Filmas nebus paprastas lėlės perkėlimas į didįjį ekraną – juk „Oskarą“ už „Mažąsias moteris“ pelniusios Gerwig ir maištininkės, feministės Robbie kokteilis, regis, žada sukelti nedidelį žemės drebėjimą Holivudo repertuare.

 

Margot Robbie yra dar viena plyta, griaunanti Holivudo stereotipų sienas. Be abejo, pirmas ir svarbiausias jos privalumas užkariaujant ekranus buvo grožis: moteris – nepasiekiamas idealas, vyro malonumo objektas. Jau pirmojo filmo „Apie laiką“ vienas personažas sako: „Ji tokia graži, kad seksas su ja gali baigtis mirtimi.“

 

Tokia buvo ir jos Naomi filme „Volstryto vilkas“. Dirbtinio grožio ekspertai Margot vadina naująja Angelina Jolie. Pasak plastikos chirurgų, ši aktorė pirmauja tarp žvaigždžių, į kurias moterys siekia būti panašios. Plastinės chirurgijos klinikose „liepiama“ operuoti akis, nosį ir lūpas kaip Margot. Anksčiau lydere buvo laikoma Angelina Jolie, kurios putlios lūpos atėmė žadą ne tik vyrams, bet ir moterims. „Karščiausia visų laikų blondinė“ Margot Robbie taip pat nenuspėjama, išdykusi, gebanti sklandžiai pereiti iš vieno personažo į kitą, pakaitomis narciziška ir naivi, o kartu pajėgi susprogdinti chemijos gamyklą, kad nuo sprogimo sušiltų. Ir pamažu jos vaidinami personažai, prodiusuojami filmai vis dažniau įtikina, kad Holivudą ima valdyti visai naujo tipo žvaigždės.

 

Vos sulaukusią trisdešimties šią australų kilmės aktorę „Time“ įtraukė į šimto įtakingiausių kino pasaulio žmonių sąrašą. Margot spėjo padaryti puikią žvaigždės karjerą, kurios siekė sunkiai, atkakliai ir tikslingai. O pradžia tikrai nebuvo lengva.

 

Margot Robbie, fizioterapeutės ir buvusio fermos savininko duktė, gimė 1990 m. liepos 2 d. Australijos kaime. Ji pakaitomis gyveno senelių ūkyje Auksinėje pakrantėje ir Dolbio miestelyje su motina, dviem broliais ir seserimi. „Užaugau triukšminguose, judriuose namuose, todėl jaučiuosi saugiai ir patogiai, kai aplink mane tvyro chaosas, – sako ji. – Manau, kad dėl to man patinka filmavimo aikštelės.“ Robbie tėvas augino cukranendres ir mangus, o motinos tėvai – javus, todėl jau dešimtmetei Margot nuimti derlių lauke, pamelžti karvę ar sukapoti malkas buvo įprastas darbas. Jos žodžiais tariant, tai buvo paprastas gyvenimas kaime, gryname ore.

 

Tėvas paliko žmoną ir keturis vaikus, kai Margot Robbie buvo dar kūdikis. Nemetė jų likimo valiai, mokėjo už vaikų mokslą, bet artimu žmogumi jį sunku pavadinti. „Neįsivaizduoju, kaip mama su mumis susidorojo. Ir mes, deja, nesupratome, kodėl ji kartais ant mūsų pykdavo. Pavyzdžiui, jei vienas iš mūsų išpila pieną, visi savaitę jo negauname. Ne todėl, kad pyktų ant mūsų, bet mes gyvenome labai skurdžiai, o mama dirbo kaip patrakusi, kad mums nieko netrūktų. Nuolat stengiausi būti drąsi, kad galėtume gyventi turtingą ir laimingą gyvenimą. Visi mano siekiai ir karjera išaugo iš šio troškimo.“

 

„Visada mėgau kiną, nors apie jį mažai ką žinojau: daugybę kartų žiūrėjau Luco Bessono filmą „Penktasis elementas“, nors nė nenutuokiau, kas yra Martinas Scorsese ar Jacques’as Audiard’as. Turėjau įvairių svajonių. Kai mokiausi mokykloje, labai norėjau dirbti cirke ir šokti ant trapecijos: mama užrašė mane į cirko skyrių, ir būdama aštuonerių jau atlikau keletą pratimų ore, už juos net gavau diplomą. Vėliau irklavau, žaidžiau softbolą, šokau, plaukiojau banglente ir lankiau dramos mokyklą.“ Prie šių pomėgių dar prisidėjo teatras ir ledo ritulys – jau Niujorke Robbie žaidė mėgėjų komandoje.

 

„Kartą per televizorių žiūrėjau labai nuobodžią muilo operą. Joje buvo mano amžiaus mergina, kuri vaidino tiesiog gėdingai. Galėčiau geriau, – pagalvojau. O jei taip, kodėl ji, o ne aš? Nuo to viskas ir prasidėjo. Supratau, kad noriu būti aktorė.“ Robbie dirbo nuo dešimties metų, pirmiausia šluostė stalo įrankius restorane, o šešiolikos jau dirbo tris darbus: padavėja, valytoja ir pardavėja mažoje banglenčių paplūdimio parduotuvėje. „Būtent tie ne visą darbo dieną užimantys darbai padarė mane nepriklausomą ir laisvą. Supratau, kad nenoriu švaistyti savo gyvenimo profesijai, kuri manęs nedomina, – tapti teisininke, kaip primygtinai reikalavo mama. Be to, jau turėjau pakankamai pinigų, kad galėčiau susimokėti už vaidybos pamokas.“

 

Įstojusi Melburne į aktorinio meistriškumo kursus, Margot Robbie įsidarbino greitojo maisto restoranų tinkle, kur tepdavo, o po to vežiodavo sumuštinius. Laisvu nuo darbo ir studijų laiku ji dalyvaudavo atrankose, skambino į studijas, siūlydama save kaip aktorę. Paprastai tokie bandymai būna beviltiški, tačiau Margot pasisekė: ji vaidino kelių serialų epizoduose, bet vaidmenukai buvo tokie maži, kad pradedančiosios aktorės pavardė net nebuvo įrašyta titruose. Paskui pasirodė viename detektyvinio serialo „Žmogžudysčių skyrius“ („City Homicide“, 2008) epizode ir dviejuose serialo „Dramblių princesė“ („The Elephant Princess“, 2008) epizoduose. Kiek didesnius vaidmenis ji suvaidino australų režisieriaus Aashoso Aarono filmuose „Keršytoja“ („Vigilante“, 2008) ir „Aš tave matau“ („I.C.U.“, 2009).

 

Būdama septyniolikos, Robbie parašė laišką populiarios muilo operos „Kaimynai“ („Neighbours“, rodomos nuo 1985 m. iki šiol) prodiuseriams ir buvo pakviesta į atranką. Būsimoji aktorė nelabai tikėjo sėkme, todėl iškart po peržiūros išdūmė su savo vaikinu į Kanadą. Tačiau negalėjo mėgautis žiemos pramogomis: paskambino asistentė ir pranešė, kad ji patvirtinta. Robbie pakvietė suvaidinti gražią merginą Doną Braun, kuri turėjo pasirodyti vos keliuose epizoduose. Tačiau netrukus jos Dona tapo svarbiu šio serialo apie Ramzio gatvės gyventojų kasdienius rūpesčius asmeniu. Iki šiol nufilmuoti 35 sezonai ir daugiau nei 8000 serijų, tačiau Robbie filmavosi nuo 2008 m. birželio iki 2011 m. sausio. Už Donos vaidmenį ji du kartus (2009 ir 2011 m.) nominuota „Logie“ apdovanojimams.

 

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai metė darbą bare ir pradėjo vaidinti seriale „Kaimynai“, Robbie buvo pakviesta grįžti. Bet jau ne dirbti, o reklamuoti šį greito maisto restoranų tinklą. „Už reklamą man sumokėjo maždaug 20 kartų daugiau, nei ten uždirbau“, – viename interviu juokėsi Robbie. Tiesa, nuo to laiko ji nevalgo „Subway“ sumuštinių. Kai darbai kine ėmė trukdyti darbui seriale, Margot nutarė nutraukti sutartį su serialo prodiuseriais. Paklausta, o ką daryti su Dona, Margo nė nemirktelėjusi pasiūlė ją nužudyti.

 

Margot Robbie galėjo likti vietine Australijos žvaigžde, tačiau ambicijos neleido jai sėdėti vietoje. Taip, ji gavo kelias nominacijas kaip populiariausias Australijos naujasis talentas, tačiau jau tada laisvalaikiu dirbo su mokytoju, lavindama amerikietišką akcentą. Vėliau tęsė šiuos užsiėmimus ir Londone, ir JAV. Juk australietiškas akcentas tapo dideliu trukdžiu daugeliui iš šios šalies atvykusių aktorių.

 

Dar prieš patekdama į Holivudą, Robbie debiutavo seriale „Pan Am“, pasakojančiame apie pilotų ir skrydžių palydovių bandymus suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Įkūnijusi stiuardesę Laurą Kameron, Margot vaidino kartu su tuo metu daug populiaresne Christina Ricci. Vienas pirmųjų Robbie vaidmenų Holivude – antraplanis karštos blondinės Šarlotės vaidmuo Richardo Curtiso romantinėje komedijoje „Laiko tiltas“ („About Time“, 2013). Filmas sulaukė teigiamų atsiliepimų, tačiau Robbie kritikai beveik nepastebėjo.

 

Tais pačiais metais Margot Robbie suvaidino milijardieriaus Džordano Belforto žmoną Naomi Martino Scorsese’s filme „Volstryto vilkas“ („The Wolf of Wall Street“, 2013) ir tai buvo karjeros lūžis. Tada aktorė sulaukė tarptautinio pripažinimo. Robbie turėjo vaidinti su savo vaikystės dievuku Leonardo DiCaprio. „Vis dar prisimenu, kad drebėjau kaip epušės lapas. Kai pasirodė Leo, buvau nutirpusi, nors uoliai apsimetinėjau. Turėjome suvaidinti dvi scenas, o pirmąją, kaip man atrodė, jau buvau įveikusi. Antrojoje turėjome kovoti. Ir tada suprantu, kad liko tik trisdešimt sekundžių, o aš niekaip savęs neparodžiau, ir jei nepadarysiu ko nors ryškaus, vaidmens negausiu. Iš nevilties ėmiau šaukti ant Leo, o jis irgi šaukė ir staiga pasakė: „Pabučiuok mane.“ Va tada netikėtai trenkiau jam į veidą. Beveik miriau iš siaubo. Stojo tiesiogine to žodžio prasme mirtina tyla. Pagalvojau: „O Dieve, mane paduos į teismą! Aš trenkiau Leonardui DiCaprio!“ Bet Leo ėmė juoktis ir pasakė, kad esu puiki. Scorsese’i toks žingsnis irgi patiko. Taigi gavau vaidmenį, o kartu su juo – daugybę galimybių.“

 

Verslininkas Džordanas Belfortas gyvena audringą gyvenimą. Viename vakarėlyje jis užmezga romaną su modeliu Naomi. Tačiau personažų laimė truks neilgai: didelius pinigus lydi dideli pavojai. Naomi simbolizuoja Džordano seksualinį potraukį, tačiau Margot pavyko paversti savo heroję ne tik geismo objektu, bet ir gyvybinga, stipria ir protinga mergina. Aktorė filmavimo aikštelėje turėjo daug laisvės interpretuoti tekstą, kurti naujas scenas ir perrašyti esamas. Scorsese’s sumanytas gundymo epizodas turėjo atrodyti taip: Džordanas pamato Naomi su chalatu ir pamažu praranda galvą. Tačiau Robbie pasiūlė radikalesnį variantą. „Vos perskaičiusi scenarijų žinojau, kad mano herojė šioje scenoje turi pasirodyti nuoga. Jos kūnas – jos vienintelė valiuta, todėl nebuvo prasmės vaidinti kuklią. Tačiau kai reikėjo filmuotis, labai susinervinau ir vos nepabėgau iš filmavimo aikštelės. Tiesiog virpėjau iš gėdos, nors labai stengiausi, kad niekas nepastebėtų.“ Tačiau drąsa atsipirko: Naomi vaidmuo atnešė Margot keletą nominacijų įvairiems apdovanojimams ir britų kino apdovanojimo „Empire“ žiuri prizą „Geriausias debiutas“.

 

Per vieną naktį ji tapo seksualiausia kino aktore. Ir, kas dar svarbiau, viena talentingiausių. Kritikai Margot vadino geriausia Scorsese’s atrasta blondine po „Įsiutusio buliaus“ Cathy Moriarty. Robbie sako, kad režisierius sudarė puikias sąlygas improvizuoti. „Kuo beprotiškesnis esi, tuo didesnė tikimybė, kad Martinui tai patiks. Ir gausi daugiau ekrano laiko. Scorsese beveik nedavė nurodymų, kaip vaidinti. Mes nuolat kalbėjomės, bet jis mums pasakodavo apie senojo kino žvaigždes ir mafiją.“

 

Po „Volstryto vilko“ jaunos aktorės veidas ėmė puikuotis ant blizgių žurnalų viršelių, o vardas atsidūrė patraukliausių Holivudo aktorių reitingų viršūnėse. Robbie buvo siūlomi nuspėjami karštų blondinių vaidmenys, kurių ji atsisakė. Margot tai neįdomu. Žinoma, vėliau ji dar suvaidino keletą panašių. Tačiau jos nuomone, geriau epizodinis, bet kažkuo originalus, įdomus, nepanašus į kitus vaidmuo.

 

Londone ji suvaidino nedidelį vaidmenį britų režisieriaus Saulo Dibbo karo dramoje „Prancūziška siuita“ („Suite Française“, 2015). Margot sako, kad svarbiausia šiame filme jai buvo vaidinti su tokiomis aktorėmis kaip Michelle Williams ir Kristin Scott Thomas. Būtent per šį filmavimą ji susipažino su režisieriaus asistentu Tomu Ackerley, su kuriuo 2016 m. susituokė.

 

Bet dar iki vedybų jiedu su dar dviem draugais įkūrė prodiuserinę kompaniją „LuckyChap Entertainment“, kurios tikslas buvo pasakoti kine moterų istorijas ir remti moteris kūrėjas už ekrano – planas buvo pagrįstas ir verslu, ir politika. Pirmasis kompanijos filmas buvo 2017 m. pasirodęs „Aš esu Tonia“ („I, Tonya“), nominuotas trims „Oskarams“ ir atnešęs pergalę aktorei Allison Janney. Kai klestėjo #metoo judėjimas, Robbie kompanija parašė atvirą laišką Holivudui, skirtą moterų kūrėjų teisėms. „LuckyChap“ jau sukūrė penkis filmus, tarp jų – Emerald Fennell juodąją komediją „Perspektyvi mergina“ („Promising Young Woman“, 2020), nominuotą penkiems „Oskarms“ ir atnešusį prizą už geriausią scenarijų Fennell. „Margot yra unikumas, kaip ir jos įkurta kompanija, – šiandien sako Fennell. – Tik dėl jos ir „LuckyChap“ atkaklumo bei kryptingumo galėjome sukurti tokį bekompromisį filmą.“

 

„LuckyChap“ tikslas – ne ieškoti man palankių vaidmenų, bet sukurti kuo daugiau įdomių projektų aktorėms. Juk ne paslaptis, kad vyriškų vaidmenų filmuose kur kas daugiau nei moteriškų. Be to, merginos dažnai priverstos vaidinti visiškai beveidžius personažus: žmonas, drauges, aukas... Mes bandome tai pakeisti. Jei prodiuseriai supras, kad filmai, kurių siužeto centre yra moterys, gali būti pelningi, jie bus kuriami dažniau“, – aiškino Robbie viename interviu.

 

Vadybininkės veikla nesutrukdė Margot Robbie vaidinti. 2014 m. pradžioje ji kartu su Chrisu Pine’u ir Chiwetelu Ejioforu filmavosi Naujojoje Zelandijoje režisieriaus Craigo Zobelio postapokaliptinėje dramoje „Z reiškia Zacharijų“ („Z for Zachariah“). Šešiolikmetė Ana gyvena tėvų fermoje, kalnų apsaugotoje nuo radiacijos. Į slėnį ateina mokslininkas Lumis, ieškantis savo šeimos. Po kurio laiko pasirodo dar vienas išgyvenęs jaunuolis Kalebas. Tarp vyrų prasideda kova dėl moters. Filmuojant pravertė aktorės ūkininkavimo įgūdžiai. „Kai atvykau, grupė nerimavo, kad turės mane mokyti melžti karvę, vairuoti traktorių ir šaudyti iš pistoleto. Tada ir pasakiau: „Nesijaudinkit, aš viską moku“, – prisiminė Robbie.

 

Po metų Margot Robbie su Willu Smithu suvaidino vagių porelę kriminalinėje komedijoje „Susikaupk“ („Focus“). Nikis – šios srities profesionalas, daugelį metų apiplėšinėjantis turtingus patiklius žmones. Jo veiksmai bravūriški ir tikslūs. Džesė – graži viliokė, bandanti nevykusiai apiplėšti Nikį. Patyręs sukčius maloniai paaiškina, kaip atrodo tikras darbas, o Džesė paprašo jį pamokyti šio meno. Ji greitai išmoksta pamokas, tarp veikėjų užsimezga romanas, tačiau ar pasaulyje, kuriame karaliauja melas, yra vietos nuoširdžiai meilei? Willas Smithas ir Margot Robbie puikiai pasirodo ekrane, į juos malonu žiūrėti. Tik kartu jie kažkaip keistai nedera. Profesionalai aktoriai talentingai maskuoja sąveikos trūkumus.

 

Režisierių Glenno Ficarro ir Johno Requa komiškoje karo dramoje „Viskis, tango ir fokstrotas“ („Whiskey Tango Foxtrot“, 2016) Margot suvaidino pagrindinės herojės Kim Barker (Tina Fey), nutarusios tapti karo korespondente, draugę, irgi ambicingą reporterę Tanią Vanderpo. Jos susipažįsta Afganistane, Tania įkvepia Kim pasitikėjimo savimi ir tampa jos kelionių drauge. Filmas buvo giriamas už gerą aktorių vaidybą, kritikuojamas dėl banalaus scenarijaus. Per vieną filmo pristatymą Margot Robbie kalbėjo, jog jai buvo sunku apsimesti, kad yra Afganistane, nes filmuota Naujoje Meksikoje. Tais pačiais metais Margot įkūnijo tokį moters tipą, kokio paprastai stengiasi išvengti. Nuotykių filme „Tarzanas: džiunglių legenda“ („The Legend of Tarzan“, 2016) jos trapi ir švelni Džeinė yra stipraus ir nenugalimo didvyrio meilužė.

 

2016-aisiais pasirodo pagal komiksus susuktas veiksmo filmas „Savižudžių būrys“ („Suicide Squad“). Tai pirmoji filmų apie superžmogžudžius, kurie gelbsti pasaulį nuo sunaikinimo, dalis, o Robbie vaidina Harlę Kvin – buvusią psichiatrę, dabar „profesionalią psichopatę“, įsimylėjusią beprotį genijų Džokerį (Jared Leto). Ruošdamasi vaidmeniui aktorė turėjo išmokti atlikti sudėtingus triukus, mokėsi gimnastikos, fechtavimo ir kovų menų. Taip pat išmoko sulaikyti kvėpavimą po vandeniu ilgiau nei penkias minutes. Populiarumu herojė pranoko net savo meilužį Džokerį ir filmo tęsiniuose Harlė jau griežia pirmuoju smuiku.

 

Craigo Gillespie sporto drama apie amerikietę dailiojo čiuožimo atstovę Tonyą Harding „Aš esu Tonia“ – pirmasis Margot Robbie kompanijos prodiusuotas filmas, kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį. Tonya – kovų užgrūdinta ryžtinga Amerikos kaimo mergina, siekianti savo tikslo, kad ir kas nutiktų. Ji – pirmoji amerikietė dailiojo čiuožimo istorijoje, atlikusi trigubą akselio šuolį varžybose, tačiau išgarsėjo ne tik dėl to. Jos vardas nuskambėjo ir dėl skandalo: buvęs Tonyos vyras su bendrininkais užpuolė jos varžovę Nancy Kerrigan. Galiausiai Harding prisipažino žinojusi apie nusikaltimą, buvo nuteista trejiems metams lygtinai ir priversta atsisakyti dailiojo čiuožimo. Filmas pasakojamas iš Tonyos perspektyvos, tarpais pasakojimą pertraukia autentiški pokalbiai su pagrindiniais veikėjais ir griaunama ketvirtoji siena – veikėjai dažnai kreipiasi į kamerą, komentuodami įvykius.

 

Anksčiau aktorė niekada nebuvo susidūrusi su dailiuoju čiuožimu. Ji žaidė mėgėjų ledo ritulio komandoje, todėl turėjo čiuožimo patirties. Tačiau to nepakako, nes ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo net pačiūžos yra skirtingos. Margot Robbie treniravosi su čiuožėja Sara Kawahara, kad galėtų filmuotis ledo scenose. Tačiau kai kurie šuoliai, įskaitant garsųjį akselį, buvo atlikti naudojant specialiuosius efektus.

 

Tonya nekelia vienareikšmiškų simpatijų, tačiau kartu nelengva jos nemėgti. Jos charakteris prieštaringas: ji talentinga čiuožėja, bet ir vulgari, grubi storžievė, kurios gyvenimą apkartina valdinga motina ir smurtaujantis vyras Džefas. Po nekaltos jaunos moters ir ambicingos sportininkės išvaizda Tonya slepia nevaldomos, nekalbios merginos iš socialinių žemumų veidą. Vieną akimirką jos nežabota aistra virsta nevilties kupinu verksmu, kurį po akimirkos turi pakeisti žavinga sceninė šypsena, nes be to nėra šansų gauti aukščiausią įvertinimą. Margot Robbie puikiai perteikia savo herojės būsenas, įrodydama, kad gali vaidinti ne tik gražias Holivudo merginas, bet ir sukurti įtikinamą sudėtingą personažą. Ne veltui už Tonyos vaidmenį ji buvo nominuota „Oskarui“ kaip pagrindinio vaidmens aktorė. Tiesa, liko be apdovanojimo. Už antraplanį vaidmenį statulėlė atiteko Allison Janney, kuri suvaidino Tonyos motiną.

 

Tai pačiais metais Margot pasirodė Simono Curtiso biografinėje šeimos dramoje „Lik sveikas, Kristoferi Robinai“ („Goodbye Christopher Robin“, 2017). Tai pasakojimas apie Mikės Pūkuotuko autorių Alaną Alexanderį Milne’ą, jo žmoną Daphne Milne ir jų sūnų Christopherį Robiną. Margot atliko rašytojo žmonos vaidmenį. Daphne Milne, užsiėmusi vyro karjera, nebuvo tobula motina, neskyrė pakankamai dėmesio savo sūnui. Pasak Margot Robbie, jos kuriama moteris dievino drabužius, papuošalus bei sodininkystę, tačiau nebuvo pasirengusi motinystei. Apie jos personažą režisierius Curtis kalbėjo: „Ponią Milne galima laikyti šeimos vadybininke. Ji skatino savo vyrą išleisti knygas, mėgavosi žinomumu, didžiavosi, kad yra garsaus rašytojo žmona ir jo sūnaus motina.“

 

Po metų Margot laukė kostiuminis vaidmuo istorinėje dramoje „Marija, Škotijos karalienė“ („Mary Queen of Scots“, 2018), kur ji vaidino Elžbietą I ir buvo nominuota BAFTA prizui už geriausią moters antrojo plano vaidmenį. Filmo veiksmas vyksta 1561 metais. Po vyro mirties jauna Marija Stiuart grįžta iš Prancūzijos į gimtąją Škotiją. Katalikas Stiuartas turi teisę į Anglijos sostą, tačiau dabar valdanti protestantiškoji karalienė Elžbieta I neatsisakys jo be kovos. Margot įtikinamai suvaidino raudonplaukę, stiprią ir ryžtingą Elžbietą I, nusprendusią paaukoti savo pusseserę dėl valstybės gerovės. Režisierė Josie Rourke brėžia paralelę tarp XVI a. ir dabarties: abi herojės yra stiprios ir turi daug panašių bruožų. Deja, filmą kino spauda tiesiog sutriuškino, o žiūrovai liko beveik abejingi.

 

Po to Margot matėme britų trileryje „Paskutinė s#####“ („Terminal“, 2018), kuriame vieną pagrindinių vaidmenų atliko ir mums gerai pažįstamas britų aktorius Dexteris Fletcheris. Reikia pripažinti, kad šis režisieriaus Vaughno Steino filmas ir vėl gana prastai vertinamas kritikų, bet Margot Robbie vaidina be priekaištų. Jos Ani dieną yra padavėja geležinkelio stoties valgykloje, o naktimis šoka striptizą vyrų klube. Po kerinčia šypsena ji slepia stingdantį troškimą žudyti ir bausti. Visi filmo personažai gyvena dvigubą gyvenimą – jie yra samdomi žudikai, tampantys mirtino plano aukomis. Ani lošia žaidimą su keliais vyrais, nepastebimai supriešindama juos tarpusavyje. Filmo pristatymo metu aktorė yra pasakiusi, kad jai patinka amoralūs personažai dėl jų neprognozuojamo charakterio ir gyvenimo būdo. Aktorės teigimu, jos suvaidintos Ani ir Harlė Kvin turi nemažai panašumų: abi jos žaismingos, laisvos piktavalės, juokaudama pridūrė, jog būtų geros draugės.

 

Vaidinama Alison Vels trileryje „Svajonių šalis“ („Dreamland“, 2019) Margot irgi šiek tiek primena Harlę Kvin, tik iš kito laiko. Filmas nukelia į Didžiosios depresijos metus. Judžinas Evansas ir jo šeimos verslas yra ant žlugimo ribos, herojui reikia žūtbūt gauti pinigų, kad išgyventų. Vieną dieną savo ūkyje jis aptinka banko plėšikę Alison Vels, už kurios sugavimą žadama didelė pinigų suma. Judžinas gydo Alison, o mergina jam pasakoja savo istoriją. Anksčiau ar vėliau jam teks rinktis tarp pinigų ir didėjančios simpatijos jai. Robbie vaidina protingą nusivylusią moterį, turėjusią savo svajonių, tačiau likimas buvo jai nepalankus...

 

Tais pačiais metais Margot suvaidino Sharon Tate, 1969 m. Mansono gaujos nužudytą Romano Polanskio žmoną, neprilygstamojo Quentino Tarantino filme „Vieną kartą Holivude“ („Once Upon a Time in Hollywood“, 2019). Kad sėkmė mėgsta ryžtingus žmones, Margot žinojo nuo karjeros pradžios. Aktorė nutarė pati imtis iniciatyvos ir netradiciškai susisiekti su Quentinu Tarantino. Pasak režisieriaus, jis gavo Robbie laišką su prisipažinimu, kad svajoja dirbti su juo: „Kai rašiau filmo „Vieną kartą Holivude“ scenarijų, jau žinojau, kad pagrindinį moters vaidmenį noriu patikėti Margot. Tuo metu ji tik pasirodė Holivude. Kol scenarijus buvo parengtas, praėjo dveji metai, paaiškėjo, kad Margot tapo užimčiausia aktore kino pramonėje, ir aš abejojau, ar pavyks ją prisivilioti į savo projektą. Ir staiga atėjo paslaptingas laiškas, kuriame Margot rašė, kad norėtų vaidinti mano filme. Negalėjau tuo patikėti, tai buvo likimas. Tiesiog svajonės išsipildymas. Ji net panaši į Sharon, todėl galėjau kurti filmą taip, kaip norėjau. Pavyzdžiui, scenoje kine galėjau naudoti kadrus su tikrąja Sharon, nes viskas derėjo tarpusavyje.“

 

Margot turi savo versiją: „Daug metų norėjau parašyti Tarantino. Žinojau, kad jis planuoja sukurti tik dešimt filmų, ir tai bus jo režisieriaus karjeros pabaiga. Bijojau praleisti progą. Ir kaip šaunu, kad tai padariau.“

 

Viename komentare perskaičiau: „Sharon buvo graži, bet įprasta Holivudo blondinė su amžinai suglumusiu didžiulių akių žvilgsniu. Mačiau visas jos nuotraukas, vaizdo įrašus ir tiesioginius interviu. Margot ją gerokai pranoksta savo grožiu.“ Tačiau juk Sharon spėjo suvaidinti vos keliuose filmuose. Jos vyras buvo talentingas Romanas Polanskis ir ant jų stalo jau gulėjo Thomo Hardy knyga „Tesė iš d’Ebervilių giminės“. Nežinia, kaip būtų susiklostęs Tate likimas, tačiau tą baisią 1969 m. naktį nėščia Sharon buvo namuose su svečiais, o Romanas filmavo Europoje. Tą naktį žuvo penki žmonės, tarp jų ir Tate. Bet Tarantino pateikia savo versiją – Sharon Tate gal laukia dar ilgas laimingas kūrybinis gyvenimas...

 

Norėdama perteikti Sharon personažą, Margot Robbie daug bendravo su aktorės seserimi Debra. Stebėdama filmavimo aikštelę, ši verkė girdėdama Sharon balsą, sklindantį iš Robbie lūpų. Deja, šis vaidmuo yra tik pasakojimo fonas, Tarantino sumanyme nebuvo numatyta atskleisti charakterį. Bet Margot ir toliau tvirtina: „Vaidinčiau bet kuriame Tarantino filme.“

 

2019 m. pasirodė režisieriaus Jay’aus Roacho sensacinga drama „Skandalas“ („Bombshell“, 2019). Margot herojė Kaila Pospisil, kitaip nei Megyn Kelly ir Gretchen Carlson, kurias vaidino Charlize Theron ir Nicole Kidman, yra išgalvotas personažas, sukurtas pagal moterų, dirbusių televizijos stotyje „Fox News“, pasakojimus apie seksualinį priekabiavimą ir pasipriešinimą čia vyravusiai toksiškai atmosferai. Grįžus namo iš filmavimo aikštelės Margot drebėdavo rankos. „Vaidindama tu pajunti visa tai fiziškai – sako ji, – nors smegenys žino, kad dabar tai tik imitacija.“ Jai buvo sunkiau nei kolegėms, kūrusioms realias moteris, nes Kaila atstovauja visoms bevardėms priekabiavimo aukoms. Šis vaidmuo vėl buvo nominuotas „Oskarui“. Nors nei ji, nei Charlize Theron nebuvo apdovanotos, Robbie vis tiek galėjo jaustis laimėjusi, juk „Skandalas“ buvo svarbus pareiškimas apie nuolatinį seksualinį priekabiavimą, ypač televizijos aplinkoje. „The New York Times“ kritikė teigė, kad „būtent Robbie su savo panikuojančiomis, skvarbiomis akimis perteikia seksualinio priekabiavimo siaubą“.

 

Po metų Margot grįžta prie savo pamėgto personažo – visatos piktadarės Harlės Kvin filme „Plėšriosios paukštės ir fantastiškoji Harlė Kvin“ („Birds of Prey and the Fantabulous Emancipation of One Harley Quinn“, 2020). Herojė skaudžiai išgyvena išsiskyrimą su mylimuoju Džokeriu ir susprogdina chemijos gamyklą, kurioje užsimezgė jųdviejų ryšis. Tačiau Harlė neturi laiko liūdėti: merginą medžioja Gotamo nusikaltėlių mafija. Harlė suburia tokių pat merginų kovotojų komandą: susivienija su Juodąja Kanarėle, Medžiotoja ir Reni Montoja, Jos kovoja su nusikalstamu Gotamo pasauliu, o jų nuotykiai ne kartą priverčia miestą sudrebėti. „Argi ne smagu?“ – sako Kvin, kai jos gauja ruošiasi granatomis, arbaletais ir savo atletiškais raumenimis žudyti visus, kas pasitaikys. Robbie su malonumu vaidina merginą, tokią nepanašią į ją, o kartu prisipažįsta, kad kažkas iš Kvin įsišaknijo jos viduje. Įdomu, kad Harlės kostiumai nebėra tokie apnuoginantys, o pati herojė kur kas mažiau seksualizuota nei pirmoje dalyje. Filme „Plėšriosios paukštės“ Kvin nebijo būti juokinga, nesistengia įtikti vyrams ir pagaliau atsikrato Džokerio šešėlio. Apskritai didžiausias šio komiksų įkvėpto filmo privalumas – moterų aktorių ansamblis. Robbie vėl buvo filmo prodiuserė. Viename interviu ji prisipažino, kad ją įkvepia moteriška draugystė: „Tai tikros draugės, kurios viską daro kartu: kartu „prieš ką nors“, kartu verkia arba kartu ko nors nekenčia – taip visada buvo mano gyvenime ir tai pažįstama kiekvienai merginai“. Na, o draugystė su Harle Kvin tęsiasi. 2021 m. pasirodė „Savižudžių būrys. Mobilizacija“ („The Suicide Squad“). Regis, tai dar ne pabaiga.

 

Margot Robbie neslepia siekianti, kad moterys įsitrauktų į veiksmo filmų žanrą. Kodėl? „Verslo požiūriu tai gerai apmokamas darbas. Teiginys, kad moterys nesidomi veiksmo filmais, yra juokingas. Be to, juose vaidinti tikrai smagu.“

 

Režisieriaus Davido O. Russello kriminaliniame trileryje „Amsterdamas“ („Amsterdam“, 2022) pagrindinius vaidmenis atlieka „Oskaro“ laureatas Christianas Bale’as, Margot Robbie ir Johnas Davidas Washingtonas. Trečiajame XX a. dešimtmetyje trys draugai – gydytojas, slaugytoja ir advokatas – tampa žmogžudystės liudininkais, sykiu įtariamaisiais ir atskleidžia vieną skandalingiausių sąmokslų Amerikos istorijoje. Visi trys aktoriai su džiaugsmu kalbėjo apie darbą šiame filme ir tarp jų atsiradusią chemiją.

 

Trims „Oskarams“ nominuotos režisieriaus Damieno Chazelle’o komiškos dramos „Babilonas“ („Babylon“, 2022) veiksmas vyksta XX a. 3-iajame dešimtmetyje meninėje aplinkoje. Ekrane matome kino pasaulio transformaciją: nuo nebyliojo prie garsinio kino, kuris kai kuriems aktoriams bus vinis į karjeros karstą. Chazelle’as jam būdingu stiliumi pasakoja apie Holivudą, kurį čia matome kaip geriausią ir kartu blogiausią vietą. Vakarėlis iki aušros, greitas pasiplaukiojimas baseine ir – į filmavimo aikštelę! Juostoje yra trys siužetinės linijos: apie šlovę svajojantį Manį Toresą, didžiąja žvaigžde norinčią tapti Nelę LaRoi ir Džeką Konradą, kurio geriausi metai jau praeityje ir kuris nesusitvarko su filmų įgarsinimu, istoriškai nutraukusiu daugelio aktorių karjeras.

 

Bradas Pittas, atliekantis žvaigždės vaidmenį, yra kiek juokingas, o Margot Robbie, vaidinanti Nelę, erzinanti, egzaltuotai ryški, kiek kampuota ir jos personažas nesukelia mums jokių teigiamų emocijų. Šviesiaplaukė Nelė LaRoi tiki, kad yra žvaigždė, nors dar nespėjo nusifilmuoti nė viename filme. Kita vertus, nenurims, kol ja netaps. Bet uždarame vakarėlyje, į kurį taip sunkiai pateko, kažkoks įtakingasis pastebės jos šokį, ir kitą rytą Nelė atsidurs filmavimo aikštelėje. Robbie perteikia Nelės drąsą, kartu vaizduodama jos baimę ir nusivylimą. Ji stačia galva veržiasi į šį pašėlusį pasaulį, juk tik per atsitiktinumą gavo nedidelį vaidmenį, kuris ją ves į šlovę. „Babilono“ Nelė LaRoi yra bene artimiausias Margot personažas, kurį ji kada nors suvaidino. Ji – Holivudo autsaiderė, pikantiška, veržli ir nesutramdomai energinga. Margot Robbie įkvėpimo šaltiniu ir jos Nelės prototipu tapo kino žvaigždė Clara Bow, sėkmingai siekusi karjeros garso eroje. Bow kelerius metus buvo „Paramount“ studijos pelningiausia žvaigždė, suvaidino 46 nebyliuose filmuose, įskaitant 1927 m. filmą „Sparnai“ („Wings“) – pirmąjį, laimėjusį „Oskarą“. „Kai bandau sukurti personažą, turiu išsiaiškinti jo vaikystę. Jei tai pavyksta, galiu pateisinti bet ką, ką vėliau daro gyvenime“, – kalbėjo Robbie. Sužinojusi, kokia traumuojanti buvo Bow jaunystė – kupina smurto ir skurdo, psichiškai nesveikos motinos prievartos, Robbie suprato, kas paskatino Nelę pabėgti į kiną. Nelės seksualumas irgi atsirado stebint Bow. Viename epizode aktorė vilki kombinezoną be viršutinės dalies – tokį drabužį įkvėpė kadaise dėvėta Bow apranga, rasime ir daugiau drąsių scenų. „Manyje tikrai neliko daug kuklumo, – juokiasi Robbie, paskui priduria, kad moka atskirti save nuo personažų: – Nesijaučiu nejaukiai, kai ką nors daro Nelė. Jausčiausi nejaukiai, jei tai daryčiau aš.“ Filmuojant tą vakarėlio sceną Robbie turėjo šokti dvi dienas po aštuonias valandas. Margot partneris Diego Calva sako, kad kai scena buvo baigta, visi komandos nariai, šokėjai ir muzikantai jai plojo: „Ji tiesiog atidavė viską. Ji bebaimė aktorė.“ Robbie išbandė net trisdešimt akcentų, ieškodama tinkamo Nelei. Galiausiai pasirinko Naujojo Džersio akcentą ir šiek tiek kieto grubaus šmaikštumo. Kai „Babilonas“ buvo baigtas, Robbie jautėsi be galo atsipalaidavusi: „Tai buvo labiausiai fiziškai ir emociškai išsekinęs personažas, kurį man teko vaidinti. Ji taip daug iš manęs reikalavo, kad aš jaučiausi suplėšyta į gabalus.“

 

2020 m. Robbie buvo pripažinta viena iš sunkiausiai dirbančių Holivudo aktorių ir užėmė penktą vietą po Nicolaso Cage’o, Samuelio L. Jacksono, Brado Pitto ir Willo Ferrello. Nuo 2007 m. ji yra pelniusi 19 kino apdovanojimų ir 96 kartus nominuota jiems.

 

Per pastaruosius penkerius metus Margot Robbie filmuojasi keliuose filmuose per metus, kelis jų prodiusavo ir net nusifilmavo dviejuose dokumentiniuose filmuose.

 

Tarp laukiamų šių metų filmų – ir režisierės Gretos Gerwig „Barbė“ („Barbie“). Jau paskelbus aktorius buvo aišku, kad Gerwig nekuria filmo mažoms mergaitėms. Neseniai pamatėme Margot Robbie ir Ryaną Goslingą su juokingomis šukuosenomis ir kostiumais, o galiausiai pasirodė filmą „2001 metų kosminė odisėja“ parodijuojantis anonsas. Pagrindinė herojė ištremiama iš Barbilendo, nes nėra pakankamai tobula... „Sukurti akivaizdų filmą apie Barbę būtų labai lengva, – sako Robbie, – o viską, kas lengvai padaroma, tikriausiai neverta daryti.“ Gerwig apstulbino Margot Robbie darbštumas ir talentas: „Kartą norėjau užfiksuoti Margot sulėtintuose kadruose, bet kad visi kiti judėtų greitai, todėl priėjau prie jos ir pasakiau: „Ar galėtum judėti 48 kadrų per sekundę greičiu, nors mes filmuojame 24 kadrus per sekundę, o kiti judės įprastu greičiu.“ Ji kažką pasiskaičiavo ir, neįtikėtina, tai padarė. Ji tiesiog judėjo dvigubai greičiau. Nežinau, kokiai kitai kategorijai tai priskiriama, išskyrus magiją.“

 

Margot Robbie yra raudonojo kilimo pažiba. Renginiuose ji pasirodo su garsiausių pasaulio dizainerių kurtais įvaizdžiais. Be to, aktorė yra „Chanel“ prekės ženklo ambasadorė. Tačiau nepaisant nepadoriai brangių raudonojo kilimo apdarų, gyvenime Margot išlieka paprasta mergina, kuriai atvirumas ir draugiškumas svarbiau už patogumą ir privatumą. Aktorės teigimu, žvaigždės statusas daug ko nepakeitė. „Esu tokia pati australė, kokia buvau prieš penkiolika metų. Jei kur nors vykstu, galiu apsistoti nakvynės namuose, kaip anksčiau. Didelis nakvynės namų privalumas – žmonės, kuriuos gali sutikti. Man patinka su jais laisvai bendrauti ir taip praplėsti požiūrį į pasaulį. Dėviu marškinėlius ir džinsus, bet, žinoma, turiu dizainerių suknelių ir aukštakulnių raudonajam kilimui. Neturiu jokių ypatingų reikalavimų maistui, mėgstu traškučius, mėsainius ir alų. Tačiau prieš eidama į filmavimą turiu save apriboti: tris dienas tenkintis morkų traškučiais.“ Jai patinka festivaliai, premjeros, tačiau „smagiausia būti filmavimo aikštelėje, kruvinai ar purvinai, dirbti 19 valandų per parą, po to eiti į barą ir šiek tiek atsipalaiduoti“.

 

Robbie – darbšti kino vadybininkė. Ji dalyvauja priešprodukciniuose susitikimuose, būna filmavimo aikštelėje, sprendžia iškilusias problemas ir ant jos „rėkia agentai“. „Kartais mane erzina, kad kas kartą turiu kovoti“, – sako ji, siekdama, kad į ją, kaip vadybininkę, būtų žiūrima rimtai. Kiekvieno projekto pradžioje ji neįtraukiama į elektroninių laiškų grandinę, jai niekas neskambina, nes kai kurie žmonės mano, kad tai tik tuščias titulas. „Po kelių mėnesių visi supranta, kad aš iš tikrųjų vadybininkė, bet net ir tada visus piniginius klausimus sprendžia ne su manimi, o su mano partneriais.“

 

Kol kas jos taupyklėje nėra vaidmenų, kurie tikrai liudytų didžiulį aktorės talentą, nedaug pasirodymų ir Holivudo meistrų filmuose, nepriklausomų kūrėjų darbuose. Tačiau tas populiarumas, kurį ji užsidirbo pramoginiuose „Disney“ ir „Warner“ studijų juostose, padės tapti dar savarankiškesnei ir leis jos kompanijai parinkti Margot talento vertus vaidmenis. Ne be reikalo ji atkakliai stengiasi įrodyti esanti tikra kino vadybininkė. Toliau rašo laiškus kino žmonėms, su kuriais norėtų dirbti. Viename interviu net išsidavė, kad gal norėtų imtis režisūros... „Tai būtų didžiulis iššūkis, kurio, tiesą sakant, gal ir nesugebėčiau įveikti. Manau, kad režisūra yra privilegija, o ne teisė. Bet turiu istoriją, kuri jau daug metų sukasi mano galvoje. Ir man reikia ją iškloti ant popieriaus ir pažiūrėti, ar ji atrodo juokinga, ar ne“, – kalba aktorė.

 

Margo Robbie palaipsniui plečia savo vaidmenų spektrą nuo naivios blondinės iki Barbės keršytojos, piratės, kovotojos su beisbolo lazda, kuriai visai nereikia šauktis į pagalbą Keno. „Aš labai nemėgstu, kai mane įspraudžia į dėžutę. Kai kas nors mane apibendrina dviem žodžiais... Vos tik tau pavyksta atlikti vieno tipo vaidmenį, žmonės nori, kad ir toliau jį atliktum. Noriu jiems parodyti, kad esu visiška priešingybė.“

 

Žodžiu, gražuolė Margot Robbie yra iš tos kartos Holivudo kinematografininkių, kurios vis tvirčiau pareiškia, kad Holivudo kino pramonė nėra tik vyrų pasaulis.