Sensacija
(Spotlight)

Kiek savo laiko galite skirti pedofilijai?


Režisierius Tom McCarthy
Scenarijaus autoriai Josh Singer, Tom McCarthy

Operatorius Masanobu Takayanagi
Vaidina Mark Ruffalo, Michael Keaton, Rachel McAdams, Liev Schreiber, John Slattery, Stanley Tucci, Brian d’Arcy James, Billy Crudup
 

2015, JAV, Kanada, 128 min. Platintojas Lietuvoje „Theatrical Film Distribution“


Šių metų pradžioje Lietuvos kino žiūrovams pristatomi du filmai pedofilijos tema. Vasarį – amerikiečio Tomo McCarthy filmas „Sensacija“, šiemet pelnęs porą „Oskarų“ (už geriausią filmą ir geriausią scenarijų), balandžio mėnesį „Kino pavasaris“ rodys Čilės režisieriaus Pablo Larraíno „Klubą“, pernai Berlyno kino festivalyje pelniusį „Sidabrinį lokį“. Ko tikėtis lietuvių auditorijai, mačiusiai daniškus Thomaso Vinterbergo filmus „Šventė“ ir „Medžioklė“, dar nepamiršusiai kontroversiškos Drąsiaus Kedžio istorijos ir Raimundo Banionio serialo „Drąsos kaina“, todėl galbūt manančiai, kad apie pedofiliją jau matė pakankamai? Šiuos klausimus taikau ir sau, nes žiūrėdama reklaminį „Sensacijos“ klipą kino teatre išgirdau save nevalingai murmančią: „O, ne! Vėl tie pedofilai, na kiek galima!?“

Thomaso Vintenbergo filmų pagrindiniai veikėjai buvo nukentėjusieji: vaikai („Šventė“), neteisingai pedofilija apkaltintas vyras („Medžioklė“), Pablo Larraíno filme jais tampa nusikaltimais įtariami ir nuo kunigystės nušalinti kunigai, kartu gyvenantys pajūrio miestelio vasarnamyje ir, rodos, puikiai ten leidžiantys laiką, nors aplink namą, nerasdamas ramybės, šlaistosi proto netekęs, vaikystėje nuo vieno jų nukentėjęs vyras. Šiuose filmuose visu garsu aidi skausmo ir neteisybės gaida, kurią įkūnija pavienės aukos. Tačiau „Sensacija“, kaip ir galima būtų tikėtis iš amerikiečių filmo, pasakoja sėkmės istoriją – 2002 m., pasikeitus „The Boston Globe“ redaktoriui, rubrikos „Sensacija“ komanda imasi nuodugnaus tyrimo, siekdama sužinoti, ar pedofilija įtariami Bostono kunigai nėra nuolat dangstomi ir globojami Bažnyčios.

Tai – tikra istorija. Šio žurnalistinio tyrimo atgarsis padėjo atsiverti šimtams nukentėjusiųjų. Žurnalistų pastangos buvo apdovanotos Pulitzerio premija. Filmo režisierius Tomas McCarthy tikisi, kad filmas paskatins prabilti ir kitus nukentėjusiuosius ir taip pratęs „The Boston Globe“ žurnalistų misiją.

Didžiausias filmo kūrėjų nuopelnas – pastangos likti ištikimiems tikrovei. Tai ne dar vienas filmas apie Amerikos didvyrius, vėl išgelbėjusius pasaulį. Todėl veikėjai nespindi grožiu ir nėra tobulai susitvardę: jie kliūna už buitinės technikos, dėl vykdomo tyrimo praranda savitvardą, draugus, pavargsta, nusivilia savimi, nes paaiškėja, kad pedofilijos temą anksčiau nuleido negirdomis... Tačiau tęsia darbą. Jų apklausiami žmonės dabar jau suaugę vyrai. Jiems iš rankų krenta puodukai, nelaiko kantrybė, užverda pyktis, nes teko metų metus laukti, kol bus ne tik išklausyti, bet ir išgirsti.

Todėl nesutikčiau nei su kai kurių kritikų, pasigedusių ryškesnių veikėjų, pastabomis, kad filmo personažai pernelyg pilki, nuobodūs ir neišsiskiriantys, nei su „Forum Cinemas“ svetainėje pateikta anotacija, kurioje teigiama, kad filmas yra įtempto siužeto drama, nes esą žurnalistus pasiekia kraupi, protu nesuvokiama žinia ir taip prasideda šiurpus tyrimas. Sakyčiau, filmas pasakoja visai kitą istoriją – žurnalistai žinojo apie pedofilijos bylas, tačiau tik kai patys įsitraukė ir ėmėsi nuodugnaus tyrimo, susipažino su žmonėmis ir problemos mastu, pradėjo suvokti situacijos siaubą, turėjo peržengti ankstesnes savo nuostatas ir abejingumą, ir būtent tai jiems sukėlė daugiausia jausmų, nes net sau jie negalėjo atsakyti, kodėl anksčiau buvo tokie abejingi.

Stiliaus požiūriu „Sensacija“ – tykiausias ir ramiausias filmas, jį žiūrint nesitvenkia ašaros ir nesigniaužia kumščiai, bet gali justi pamažu besikeičiantį veikėjų požiūrį, kuriuo taip pat užsikreti, nes pagrindiniais veikėjais tampa tiesiogiai nesusiję asmenys – žurnalistai, tad tais veikėjais galite tapti ir jūs. Būtent todėl filme pasigirstančios frazės „Šį kartą padarykime tai teisingai, parašykime taip, kaip reikia“, nesinori komentuoti ironiškai, tik pritarti.