Gyvenimas be Jango
(After Yang)

Robotas irgi žmogus

„Gyvenimas be Jango“
„Gyvenimas be Jango“

Režisierius Kogonada

Scenarijaus autoriai Alexander Weinstein, Kogonada

Vaidina Colin Farrell, Jodie Turner-Smith, Malea Emma Tjandrawidjaja, Justin H. Min

2021, JAV, 96 min.

Platintojas Lietuvoje „A One Films“


Sena kaip pasaulis tema – ką reiškia būti žmogumi? Visiems tinkamo atsakymo greičiausiai nerasime, tačiau tai nereiškia, kad šis klausimas neaktualus. Technologijoms tobulėjant, dirbtinio intelekto ir robotų santykis su žmonija tampa vis „karštesniu“ diskusijų objektu, – juk ateities pasaulis gali atrodyti panašiai kaip filme „Gyvenimas be Jango“, kuriame techno sapiens tampa the new normal.

 

Tai ne pirmas ir ne paskutinis filmas apie žmonių santykį su technologijomis. Pasaulis, kuriame robotai tampa žmonių partneriais, draugais, vaikais ir taip toliau, nebėra toks neįmanomas. „Gyvenimas be Jango“ savo turiniu nėra itin išskirtinis, tačiau visi jo elementai nusipelno geriausio įvertinimo, nors kartais ir apima keistas jausmas, kad žiūri ne filmą, o videoinstaliaciją. Gal ir nereikia stebėtis žinant, kad režisierius Kogonada labiau žinomas kaip videoesė kūrėjas. Kad ir kaip būtų, vizualiniai filmo sprendimai veikia puikiai, sukurdami šiek tiek magišką slogų pasaulį.

 

Džeikas (Colin Farrell) ir Kaira (Jodie Turner-Smith) – sutuoktinių pora, auginanti įvaikintą kinų kilmės dukrą Miką (Malea Emma Tjandrawidjaja). Norėdami, kad Mika augtų pažinodama savo šaknis ir kultūrą, Džeikas ir Kaira įsigyja robotą Jangą (Justin H. Min), kuris Mikai tampa broliu. Nieko keisto čia nėra – tokia praktika filmo pasaulyje yra normalizuota. Techno sapiens kuria ir parduoda didelė korporacija, suteikianti prekei garantinį laikotarpį. Robotus galima įsigyti ir „iš antrų rankų“. Jangas kalba ir elgiasi kaip žmogus. Jis supranta, kad nėra žmogus, ir vienoje iš filmo scenų išreiškia nusivylimą, kad jam niekada taip ir neteks sužinoti, ką reiškia patirti jausmus ir pasaulį kaip žmogui.

 

Vieną dieną Jangas nebeįsijungia. Mika jaučiasi sužlugdyta brolio netekties ir nuolat klausia tėvų, kada Jangas bus sutaisytas. Taigi, Jangas gali būti sutaisytas (arba ne) kaip bet koks kitas namų prietaisas, bet apie jį kalbama kaip apie žmogų, kurio bijoma netekti. Toks dialogų dvilypumas verčia gerai įsiklausyti į kalbą, kuri naudojama apibūdinant techno sapiens, ir, manau, buvo vienas iš kertinių filosofinių filmo elementų. Klausimas – apie ką mes kalbame ir kaip kalba gali pakeisti mūsų suvokimą apie objektus taip, kad jie tampa subjektais? Net ir sužinojęs, kad Jango greičiausiai nebepavyks sutaisyti, Džeikas nusprendžia ir toliau ieškoti būdų, kaip grąžinti Jangą į šeimos gyvenimą. Kita vertus, matome, kad Džeikas vis dėlto nežino visko apie Jangą, nors jie gyvena kartu kaip šeima ir kasdien bendrauja. Tai irgi įdomi užuomina į mūsų kasdienius santykius su artimaisiais, kurie kartais būna tik fiktyvūs.

 

„Gyvenimas be Jango“ gana įdomiai priešina žmonių santykius su techno sapiens ir žmonių santykius su žmonėmis. Filme nemažai scenų, kuriose parodoma, kad santykiai tarp roboto ir žmogaus yra netgi artimesni ir nuoširdesni nei santykiai tarp dviejų žmonių (Džeiko ir Kairos). Socialinė kritika, susijusi su žmonių susvetimėjimu, yra gana akivaizdi. Filmų, kuriuose žmonės užmezga santykius su robotais ir dirbtiniu intelektu, gausu ir jie vienaip ar kitaip skatina diskutuoti apie tai, ką iš tikrųjų žmonijai reikštų galutinis socialinių ryšių nutrūkimas (nutraukimas). Kitas klausimas, kodėl kartais taip sunku užmegzti santykius su kitais žmonėmis? Ką robotai sako ir daro kitaip, kad dalis mūsų mieliau bendrauja su jais? Filmas pateikia labai daug klausimų, į kuriuos nėra paprastų atsakymų – žiūrovui suteikiama interpretacijos laisvė.