Kvaili pinigai
(Dumb Money)

„Kvaili pinigai“ yra smagus, nors ir greitai pasimirštantis, tokios komedijos pavyzdys, savo struktūra ir tonu sekantis 2015 m. žanro klasika „Didžiąja skola“. Buvusių „Wall Street Journal“ reporterių Lauren Schuker Blum ir Rebeccos Angelo scenarijus, paremtas Beno Mezricho knyga, primena 2021 m. pradžioje praūžusią „GameStop“ maniją. Didieji finansų rinkų žaidėjai buvo nusprendę, kad šio vaizdo žaidimų parduotuvių tinklo laukia sunki ateitis, ir pastatę daug pinigų, kad akcijų vertė kris (Volstryto žargonu, šortinę). O nemažai smulkių investuotojų (kuriuos didieji niekinamai vadina „kvailais pinigais“) ėmė pirkti „GameStop“ akcijas, išpūsdami jų vertę ir grasindami didiesiems šulams milžiniškais nuostoliais.

Paulas Dano, didžiausias šio filmo turtas, vaidina vieną iš smulkiųjų investuotojų, kuris socialiniuose tinkluose (slapyvardžiais „Roaring Kitty“ ir „Deep Fucking Value“) ir užkūrė „GameStop“ maniją. Tarp jo sekėjų – dvi studijų paskolų slegiamos studentės iš Teksaso universiteto (Myha’la Herrold ir Talia Ryder), per pandemiją persidirbusi slaugė (America Ferrera) ir vienos „GameStop“ parduotuvės darbuotojas (Anthony Ramos). Labiau tipažai nei trimačiai personažai, jie reprezentuoja įvairias situacijas ir motyvacijas, paskatinusias prisijungti prie „GameStop“ akcijos: viltis praturtėti, pasipiktinimas nesąžininga sistema ar tiesiog memų sukurstytas kolektyvinis entuziazmas. Kitoje pusėje – stambieji investicinių fondų šulai, kurių arogantiškas pasitikėjimas savimi perauga į paniką pajutus, kad „kvaili pinigai“ juos pergudravo.

Filmas šių dviejų grupių priešpriešą pateikia kaip pažįstamą ir nekomplikuotą Dovydo ir Galijoto istoriją, taip pat nepalieka abejonių, kieno pusėje turėtų būti mūsų simpatijos. Be to, „Kvaili pinigai“ taikliai demaskuoja ir šūdmaliautojus startuolius, apsimetančius dovydų draugais, kad prasimuštų iki galijotų. „Robinhood“ programėlės, kuria daugiausia ir buvo perkamos „GameStop“ akcijos, savininkai (Sebastian Stan, Rushi Kota) yra šaržuoti Silicio slėnio tipažai, begėdiškai – ir gana nemokšiškai – naudojantys socialinio teisingumo žodyną savilegitimacijai („Robinhood“ idėja, sako vienas jų, kilo iš „Occupy Wall Street“ judėjimo, matant žmones, neturinčius prieigos prie vertybinių popierių rinkų. „Argi išties tokia buvo „Occupy“ esmė?“ – suabejoja žurnalistė).

Kartu „Kvaili pinigai“ atrodo kaip grynai pandemijos laikų istorija. Veikėjai nešioja kaukes, bendrauja nuotoliu, su pasauliu sąveikauja per socialinius tinklus ir investuoja neproporcingai daug emocinės energijos į dalykus, kurie praėjus vos keleriems metams atrodo seniai nustoję aktualumo. Keletą savaičių „GameStop“ akcijų istorija dominavo bent jau JAV žiniasklaidos antraštėse, o anglakalbis komentarų laukas kepė tekstus ir tvytus, ką ji sako apie vėlyvąjį finansinį kapitalizmą. Nieko naujo ar ypač įdomaus – ir „Kvaili pinigai“ galų gale neįrodo, kodėl turėtume prisiminti prieš daugybę naujienų ciklų kilusią ir be didelių pasekmių nuslūgusią „GameStop“ maniją.