Avinėlio vartai

 Raktų beieškant

2015.01.26 Mantė Valiūnaitė

Režisierius ir scenarijaus autorius Audrius Stonys

Operatorius Laisvūnas Karvelis

Montažas Danielius Kokanauskis

Prodiuseriai brolis Gediminas Numgaudis, Radvilė Šumilė
2014, dokumentinis, 40 min. 

Režisierius Audrius Stonys 12-ajame Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatė naujausią savo filmą „Avinėlio vartai“. Premjeros metu buvo nusakytas filmo sukūrimo kontekstas – pagrindiniu iniciatoriumi tapo brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, prie jo prisijungė operatorius Laisvūnas Karvelis, šis ir pasiūlė keiptis į Stonį. Brolis Gediminas yra ir filmo prodiuseris. Anot jo, pagrindinis filmo tikslas – paskatinti žmones apmąstyti Krikšto sakramento esmę ir prasmę. Taigi, aiškus filmo tikslas apibrėžia ir šio filmo turinį. „Avinėlio vartai“ – ir turiniu, ir tikslais pirmiausia yra religinis kinas. Tad šiuo atveju derėtų kalbėti ne apie autorinį režisieriaus Audriaus Stonio kūrinį, o veikiau apie užsakomąjį darbą. 

Keturiasdešimties minučių trukmės filme aplankomi Lietuvos kaimai ir sostinė, Izraelio miestai ir dykumos, užklystama ir į Jordaniją. Stebimos skirtingos krikštijimo tradicijos, įvairiomis kalbomis sakomos tikinčiųjų maldos. Užmojis tarsi aiškus – religija jungia. Juk, nepaisant skirtingų krikščionybės atšakų, visose yra Krikštas, kuris įveda žmogų į bendruomenę. Filmas iliustruoja, kokiais būdais avinėlio vartai atveriami, tačiau vaizdinių mozaikoje sunku aptikti religinius paprastų žmonių išgyvenimus. Pernelyg greitai šokinėjama ir bėgama, nors paskiri kadrai atrodo lėti, pabūnantys su savo veikėjais – ar tai būtų mėnulis, ar besimeldžianti moteris, ar žuvys vandeny, bet dėlionė taip ir nesusipina į vientisą pasakojimą. 

Įdomiu aspektu šiame dokumentiniame filme tampa režisieriaus (sąmoningas ar nesąmoningas) epizodų iš kitų jo filmų pakartojimas. Tad „Avinėlio vartai“ – tarsi paties Stonio filmų mini retrospektyva. Nesunkiai galima atpažinti filmo „Viena“ (2001) motyvą, kai Gedas Gediminas važiuoja krikštytis ir yra vaizduojamas ant galinės sėdynės. Plaukiojančios žuvys ir bėgantys į vandenį žmonės primena filmą „Ūkų ūkai“ (2006). Netgi „Antigravitacijos“ (1995) dieviško žvilgsnio rakursas labai panašiai apžiūrinėja dykumas ir pievas. Filmas tampa tarsi Stonio nuostabių kadrų kronika, kurioje žiūrovas, žinantis jo filmus, gali žaisti atpažinimo žaidimą ir prisiminti, kad režisieriaus filmografijoje būta nuostabių kūrinių.

Pats Audrius Stonys pristatydamas filmą teigė, kad jam „Avinėlio vartai“ – tarsi laiškas jau amžinybėn iškeliavusiam kunigui, kuris jį pakrikštijo. Ši režisieriaus pastaba lyg įprasmina anksčiau paminėtą savo paties filmų kadrų atkartojimą, tik šįkart jau aiškiai jiems suteikiant religinį klodą. Jeigu tai ir yra laiškas, žinoma, jis bus subjektyvus, supintas iš atsiminimų ar žvalgymosi į priekį. Tačiau pritrūksta būtent asmeninio balso, pajutimo. 

Vienas stipriausių kadrų, kuriuo išties įsigilinama į filmuojamo žmogaus išgyvenimą, yra stambus vaiko, vardu Matas, planas. Kai po krikšto jam įduodama žvakė – vaikas stovi ir sutrikusiu, kiek nejautriu žvilgsniu žiūri į žvakės liepsną. Scena, kuri primena kitų vaikų krikšto scenas, aiškiai išreiškia vaiko perspektyvą – jie visi tarsi dalyvauja neaiškiame suaugusių žmonių žaidime, patys nelabai suprasdami, kas vyksta. Ir išties, ką gi jie galėtų suprasti? Tačiau režisierius taikliai pasirinko būtent tokio amžiaus (4–5 metų) vaikus, o ne kūdikius. Net jei toks pasirinkimas buvo grįstas Stonio asmenine patirtimi ir tokiu būdu dar labiau sustiprinantis filmo-laiško įspūdį, šis sprendimas suaktualina Krikšto apmąstymą pačių krikštijamų vaikų atžvilgiu.

Kino kritikas Saulius Macaitis Stonio filmus yra pavadinęs kino esė, pasižyminčiomis ypatingu harmoningumu, subtilumu ir jautrumu. Šįkart, deja, filmas labai tiesiogiai perteikia informaciją. Stinga režisieriui būdingo subtilumo – skubama aprėpti daug, bet aiškiai neapčiuopiama pagrindinė gija. Galbūt filmas neįstengia ištrūkti iš vien bendruomenei skirto paliudijimo, nors savo tikslais lyg ir yra nukreipiamas į tuos, kurie ieško užuominos, kur rasti raktus nuo minėtųjų vartų.