Tai nutiko Jemene
(Salmon Fishing in the Yemen)

Pirmuosiuose kadruose režisierius pasiūlo žiūrovams kabliuką ir aiškiai žino, kad visi ant jo užkibs. Tiesą sakant, meškerės viršūne, atsirėmusia į debesuotą Škotijos padangę, nedaug ką galima nustebinti. Bet kamera nusileidžia iš padebesių ir parodo, kad ją laiko kažkas panašaus į arabų šeichą su nacionaliniu raudonu kostiumu, iki juosmens stovintis vandenyje. Šeicho nugara išreiškia absoliučią palaimą. Todėl smalsu, ką bendra turi minėtasis žvejas su būsimos istorijos idėja. Vėliau išryškėja, kad bendra turi labai daug, o režisierius neskubėdamas pristato kitus personažus. Po kelių minučių aišku, kad jie visi mažumėlę trenkti. Taigi ekrane atsiranda mokslų daktaras Alfredas Džonsas, mėgstantis plačius pilkus megztinius ir tokių pat gabaritų rudus kostiumus. Daktaras yra žuvų žinovas ir viską žino apie lašišų fiziologiją bei psichologiją. Savo darbo kabinete jis laiko profesionalią meškerę. Namie jis turi baseiniuką su kiniškais karpiais. Prie jo vyksta šeimos scenos, nes žmona jį nuolat palieka ir vyksta vadovauti į kokį nors Europos miestą. Po prašmatnų biurų pastatą profesionaliai, dinamiškai ir kryptingai laksto pavyzdinė projektų vadovė Harieta, sugebanti šiame pasaulyje gauti absoliučiai viską. Na, o didžiausią dozę tyro džiaugsmo sukelia premjero atstovė spauda ponia Patricija, kuri juda kaip labai plonas tankas, kalba monologais be pauzių, be paliovos generuoja politines idėjas, rezga viešųjų ryšių aferas ir visai nuoširdžiai rūpinasi būsimais rinkimais. Visus šiuos iš pirmo žvilgsnio nieko bendra neturinčius personažus į vieną vietą suveda beprotiškas projektas – lašišų žūklė Jemene. Politinė satyra filme koketuoja su kandžiu humoru, netikėta romantine istorija, dar prisideda ir sąmokslo teorija su tikslu nužudyti, ir idealistinė istorija su tikslu padėti ir perauklėti. Iš viso to išeina nekvailas ir spalvingas kokteilis, filmas su nenuspėjamais siužeto vingiais, painiais veikėjų santykiais ir begale smulkmenų, kurios neleidžia nė sekundę nuobodžiauti. Tiesa, tam reikia priimti autorių pasiūlytas žaidimo taisykles. Jo intonacijos keičiasi greitai, veiksmas šokinėja iš Londono į Škotiją bei Jemeną ir atgal, bet pusiausvyra tarp dramos ir romantikos, idealizmo ir absurdo, juoko ir ašarų išsaugoma. Taigi filmas optimistiškas ir norisi su jo veikėjais pakelti tostą už žuvis ir tikėjimą.