Lokys
(The Bear)

Serialo centre – aukščiausios klasės virtuvės šefas Karmenas-Karmis Berzato (fenomenalus Jeremy Allen White), po brolio savižudybės grįžtantis į Čikagą ir bandantis atgaivinti paveldėtą užkandinę, tuo pačiu metu kovojantis su trauma ir sielvartu. Ne mažiau svarbūs ir antraeiliai personažai, tarp kurių ‒ visomis prasmėmis spalvinga užkandinės komanda su karštakošiu „vadybininku“ pusbroliu Ričiu (Ebon Moss-Bachrach) ir perfekcioniste Sidne (Ayo Edebiri).

Pasirodžius „Lokiui“, restorano virtuvė pateko tarp kitų kino mėgstamiausių ekstremalių profesinių sričių, kuriose tobulumas gimsta pragare: klasikinės muzikos, baleto ir sporto. Kodėl jos tokios patrauklios žiūrovui? Kodėl net ir šiandien, kai peržiūrima leistina ir neleistina, kai visuomenės sutarimu suvokiama, kad didingi kūriniai neverti dėl jų kankinamų žmonių, vis dar negalime atitraukti akių nuo erdvių, kuriose žmonės pasirengę mirti dėl tobulo koldūno? Tiesą sakant, antrasis „Lokio“ sezonas yra apie tai.

Užuot kartojęs pirmojo sezono stilių, Storeris iki pamatų sugriovė viską, ką buvo sukūręs. Tai yra, pasielgė lygiai taip pat, kaip ir Karmis, pirmojo sezono finale kartu su savo komanda nusprendęs palikti praeitį ir atidaryti naują restoraną. Nors tęsinyje taip pat laikomasi trilerio dramaturgijos schemų, čia daugiau ramybės ir tylos, daugiau kontempliatyvių akimirkų. Antrojo sezono veikėjų streso kreivė ir toliau kyla, tačiau jie turi daugiau laiko susivokti ir (arba) kelti klausimus apie savo vietą pasaulyje.

Kiekvienas veikėjas išgyvena savo skausmą ir suirutę: Sidnė, kurią Karmis praėjusį sezoną paskyrė sous chef, šį sezoną yra jo verslo partnerė; ji nežino, kiek ilgai dar galės kęsti alinantį nerimą, bet už restorano ribų jai yra dar blogiau, nebent turėtų sugriūti pasaulis. Ričio drama ‒ tai į šipulius subyrėjęs gyvenimas, ir neaišku, kaip keturiasdešimt penkerių jį pradėti dėlioti iš naujo. Jo mylima žmona tapo buvusia žmona, o naujame, „Michelin“ žvaigždučių siekiančiame versle jam nebėra vietos. Lengva pasakyti: mokytis niekada nevėlu, bet kaip, kur dėti savo išdidumą ir nesugebėjimą pralaimėti?

Karmio drama ‒ tai džiaugsmo atsisakymas. Vos tik jo gyvenime vėl atsiranda pirmoji, vidurinės mokyklos laikų meilė Klerė (Molly Gordon), jį apima panika, jis tampa išsiblaškęs, užmaršus, pradeda daryti klaidas ir negali sau už tai atleisti. Maisto ruošimas reikalauja didelio rūpesčio, bet kodėl jiems visiems taip sunku pasirūpinti savimi? O gal tai neišsprendžiama problema: yra žmonių, kuriems neparduosi gražios pasakos, kad procesas svarbiau už rezultatą, yra žmonių, kurie negali nekomplikuoti savo gyvenimo neįmanomu darbu. Tiesiog traumuotus žmones traukia nesveiki pasauliai ‒ paradoksalu, bet jie ten gydosi.