Trumpi atsakymai į ilgus klausimus ir atvirkščiai

Kelionė aplink pasaulį per dvidešimt minučių. Aukštyn kojomis apsiverčia ir į senas vėžes grįžta herojaus gyvenimas – per penkiolika minučių ir vienuolika sekundžių. Dešimt minučių pirmajai meilei ir išsiskyrimui. Karas – šešios minutės, taika – septintąją. Keturios minutės išdygti, užaugti ir pražysti orchidėjai. „Vargdieniai“ – per tris minutes, „Ana Karenina“ – per dvi minutes ir trisdešimt aštuonias sekundes. Žmogaus gimimas, gyvenimas ir mirtis – penkios sekundės. Neįmanoma? Tik ne kine. Nuo pat jo atsiradimo režisieriai stengėsi sutilpti į laiką – ištisos istorinės epopėjos paklusdavo kino sekundei. Atrodytų, sparčiai vystantis naujoms technologijoms, kino autoriai turėjo pamiršti trumpą metražą ir leistis filmuoti nevaržomai ilgus kinematografinius opusus (ką vienas kitas, žinoma, ir darė). Tačiau kas šiandien kino menininkus masina kurti trumpas istorijas? Nejaugi tai – tik pusiaukelė ilgametražio filmo link? Kuo trumpi kino pasakojimai pranašesni? Galiausiai – koks tas šiuolaikinis trumpametražis kinas? Atsakymai ir dar daugelis kitų klausimų – 8-ajame tarptautiniame trumpų filmų festivalyje „Vilniaus kino šortai“.

Šiais metais „Vilniaus kino šortuose“ bus parodyta net 12 konkursinių programų, o tris geriausius filmus rinks tarptautinis žiuri: „Brest European Short Film Festival“ programos sudarytojas Massimiliano Nardulli, praėjusių metų geriausio dokumentinio filmo nugalėtojas lenkų režisierius Sylwesteris Jakimowas ir kino kritikė Neringa Kažukauskaitė. Konkurse – 69 įvairaus žanro (vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai ir eksperimentiniai) pasakojimai iš daugiau nei 2000 atrankai pateiktų filmų. Geografija plati – nuo Lietuvos iki Naujosios Zelandijos, nuo Irano iki Brazilijos, kertant penkis žemynus. Filmų apkeliautų tarptautinių festivalių žemėlapis taip pat spalvingas – Berlynas, Kanai, Venecija, Roterdamas, Klermonas- Feranas, Oberhauzenas, Tamperė ir kt. Šalia kino mėgstamų amžinų meilės, draugystės, vienatvės, šeimos santykių temų – ir nepatogios, provokuojančios: smurtas, prostitucija, homoseksualumas, imigracija, homofobija ir... pandos.

Festivalis pristatys 3 specialiąsias nekonkursines programas: lietuvių režisierės Oksanos Burajos filmų retrospektyvą, prancūziškų komedijų programą bei vieno didžiausių Europos trumpametražių filmų festivalio „Brest European Short Film Festival“ favoritų rinkinį.

Oksana Buraja – viena savičiausių lietuvių dokumentinio kino autorių. Lietuviško kino pasaulyje režisierės pavardė iš naujo pradėta linksniuoti po pernai pristatyto trumpametražio filmo „Liza, namo!“. Apie skaudžią mergaitės vienatvę prabylanti dokumentinė juosta pirmą kartą parodyta Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, „pakeliui“ laimėjo lietuvišką „Sidabrinę gervę“ už geriausią trumpametražį dokumentinį filmą, toliau keliauja po prestižinius kino forumus ir užsuka į „Vilniaus kino šortus“. Organizatoriai suteiks unikalią galimybę pamatyti ir retai rodomus ankstesnius autorės filmus „Mama“ (2001), „Vapna“ (2002), „Dienoraštis“ (2003), „Išpažintis“ (2008), kuriuose ji gilinasi į visuomenės paribio istorijas, vienatvės, kasdienybės stebuklų ir svajonių temas, kartu – kūrybos mechanizmo, iliuzijos konstravimo kine klausimus.

Juoktis žadama prancūziškų komedijų programoje, kur bus parodyti 2007–2010 m. kurti filmai. O Bresto programoje suksis 7 įvairių prestižinių apdovanojimų sulaukę filmai iš 7 Europos šalių (Ispanijos, D. Britanijos, Nyderlandų, Rumunijos ir kt.). Tarp jų – tarptautiniame Hamburgo trumpų filmų festivalyje geriausiu dokumentiniu filmu pripažintas ant 8 mm juostos nufilmuotas slovakės Janos Minárikovos „25KM2“ bei lenko Matejaus Bobriko „Mirties namas“ – nuoširdi istorija apie senukus, nelinkusius ramiai laukti mirties, nes jie turi kitų planų.

Naujiena – „Vilniaus kino šortuose“ vyksiantis Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų forumas „Baltic Pitching Forum 2013“, kuriame filmų kūrėjai mokysis aiškiai, trumpai ir įdomiai pristatyti savo projektą, sudominti potencialius platintojus, investuotojus, o vėliau visa tai atlikti praktiškai, t. y. projektą pristatant komisijai.

Trumpas metražas pasiruošęs ilgai trunkantiems žiūrovų įspūdžiams. Iki susitikimo salėse!