Valentinas vienas, nes Lietuvos vyrai paprasčiausiai nuobodūs

Režisieriai Donatas Ulvydas, Edita Kabaraitė, Ričardas Marcinkus, Simonas Aškelavičius | Scenarijaus autoriai Aaron Abrams, Martin Gero (prodiuserių kompanija „Copperheart Entertainment Inc“) | Operatorius Rytis Kurkulis | Muzika Titas Petrikis, Andrius Mamontovas | Garso dizainas Saulius Urbanavičius, Artūras Pugačiauskas | Dailininkė Sigita Šimkūnaitė | Kostiumų dailininkė Milda Gucevičienė | Prodiuseriai Žilvinas Naujokas, Donatas Ulvydas
Vaidina Mantas Jankavičius, Vytautas Šapranauskas, Gabija Ryškuvienė, Giedrius Savickas, Agnė Grudytė, Justė Zinkevičiūtė, Leonardas Pobedonoscevas, Darius Gumauskas, Vaida Butytė
2013, Lietuva, 97 min. Platintojas Acme Film

Jokiu būdu nesu nusistačiusi prieš komercinį kiną. Ir nesvarbu, ar tai lietuviška produkcija, ar holivudiška. Tokie filmai puikiai tinka kaip fonas įvairiausiems šeimos susibėgimams, kai stalas lūžta nuo vaišių ir alkoholio.

Esu ne iš „Žmonių“ pasaulio, todėl pasižiūrėjusi filmą norom nenorom turėjau atsiversti šio leidinio internetinį puslapį, kad bent sužinočiau, kas tos žvaigždės, išdrįsusios taip lietuviškai apsinuoginti ir nusifilmuoti iki blogumo banaliose sekso scenose. Filmas buvo pristatomas kaip „nelietuviškai drąsi“ romantinė komedija. O gal reikėjo sukurti lietuviškai drąsią? Kas žino, kokių slapčiausių fantazijų turi tie lietuviai? Juk komentaruose po straipsniais apie homoseksualius žmones jos tokios lakios, kad net patys gėjai ar lesbietės tokių nesugalvotų.

Anot kūrėjų, tai romantiška komedija, nes žiūrovams suteikiama galimybė pamatyti iš šalies tai, kuo užsiima kiekvienas, – seksą. Tačiau kai jo yra per daug – tai jau komedija. Na, šis teiginys tikrai komiškas...

Filme pasakojama apie kelias poras, kurios įvardijamos kaip „Nuobodi pora“, „Geriausi draugai“, „Ex pora“, „Nakties nuotykis“ ir, aišku, Valentiną, kuris vadinamas Vienu iš didžiosios raidės. Gal tokia jo pavardė ir su vienatve jis nieko bendro neturi? Visas veiksmas, aišku, vyksta Valentino dienos vakarą. Kad ši šventė kišama mums per prievartą, jau aišku ir iš M-1 laidų vedėjų Mindaugo Stasiulio bei Aisčio Mickevičiaus blevyzgų. Kaip ir konservatorių propaguojama šeima, ši šventė yra teisingos visuomenės vertybė bei dar viena demagogija. Apie ją eilinį kartą progos patylėti nepraleido ir nuostabusis Vilniaus meras Artūras Zuokas, teigęs, kad šią dieną vilniečiai turėtų ne eiti į barus, o likti namie ir daugintis. O dabar apie kiekvieną porą atskirai.

„Geriausi draugai“ – tai dainininkas Blinda Mantas Jankavičius ir geroji Elena iš Naisių – Agnė Grudytė-Guobienė. Jie neva geri ir seni draugai, tačiau Valentino dieną mergina bando paguosti Manto personažą, nes šis ką tik išsiskyrė su „sterva“. Paguoda – oralinis jo patenkinimas. Gal jis jaučia kompleksą dėl žemo ūgio, tad visos moterys turi būti prieš jį žemesnės? O gal teisingai sako Agnės suvaidinta Kristina: gerų draugių paskirtis – „pačiulpti“ geriems draugams, kad juos paguostum sunkią valandą.

„Ex pora“ – ne ką originalesnė. Tiesą pasakius, visai nuobodi. Kartkartėmis susitinka tik pasidulkinti, Vaidos Būtytės vaidinama moteris po sekso pagamina Dariaus Gumausko personažui jo mėgstamų sumuštinių, apvynioja šaliką ir išlydi kaip vaiką į darželį. Tiek žinių. Puikiai perteiktos vyriškos fantazijos, tiksliau, jų nebuvimas.

„Nakties nuotykio“ pora – Leo Pobedonoscevo ir Justės Zinkevičiūtės suvaidinti veikėjai. Jai dvidešimt, jam – trisdešimt vieni. Ji nauja jo kolegė, o jis – permiegojęs su visomis kolegėmis, kurių darbe septyniasdešimt penkios. Leo personažas – puikus lietuviškos vidutinybės tipažas: aštuntuoju stebuklu vadina savo pimpalą, įsivaizduoja esąs sekso erelis, galintis dulkinti moterį visą naktį, nors vėliau merginai prireikia pasitenkinti pačiai.

Kažkiek gyvumo suteikė „nuobodžios poros“ duetas: Gabija Ryškuvienė ir Giedrius Savickas. Ši pora atrodė bene realistiškiausiai, ją kamuoja ilgo gyvenimo kartu problemėlės. Dialogai taip pat natūralūs: tai skundai, kaip vienas kito nebenori, aiškinimasis, kuris pirmas turi pradėti. Bet jų seksualinio žaidimo epizodas atrodo išties komiškai. Moteris užsisegė netikrą penį ir pasisiūlė pati „padaryti“ vyrą. Po trumpo įkalbinėjimo šis sutiko, tik prašė įspėti apie kiekvieną judesį. Nesuprantu, kodėl, kai vyras „daro“ moterį analiniu būdu, juoko niekam nekelia, bet kai moteris tai darydama jaučia pasitenkinimą, salė leipsta juokais. Gal todėl, kad vyriškose kūrėjų ir ne tik jų fantazijose moteris tebėra sekso žaislas, turintis tenkinti visokias vyrų užgaidas. Kodėl vyrams nekyla klausimas, ar moteriai analinis seksas malonus, tačiau kai jiems tai pasiūloma, – pašiurpsta kaip velnias pamatęs kryžių. Šis epizodas gal ir būtų nieko, jei nesugadintų paskutinė scena. Vyras užsilipa ant moters, taip bandydamas susigrąžinti ir įtvirtinti savo vyriškumą.

Vytautas Šapranauskas tėra jungiamoji visų tų lėkštų sekso scenų grandis. Jis – turtingas ginekologas, filmo pabaigoje rodantis įvairiausias grimasas, kai pamato buvusiąją su didžiuliu pilvu. Tiek ir teverta apie jį pasakyti.

Pastebėjau dar vieną keistą niuansą: visos filmo moterys užsiima seksu segėdamos liemenėlę. Ar čia toks atviras lietuviškas apsinuoginimas? O gal tai tendencija? Pamenu, kaip kadaise viena draugė skundėsi buvusiu vaikinu, kuris besimylint niekad jai nenusegdavo liemenėlės, nesivargindavo paglamonėti, nes kuo greičiau norėjo patenkinti save... Tad man įdomu, kieno kraują kaitina šita pseudokomedija? Ir visai nekeista, kad Lietuvoje tiek daug vienišų moterų ir tokių pat vyrų. Įdomu, ar pastarieji bent kada pavarto kokį kamasutros pradžiamokslį, ar šiaip pasidomi, ko nori moteris?