O kaip pasaulį keisi tu?

Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“

Kadras iš filmo „Fuga“
Kadras iš filmo „Fuga“

Vasario 6 d. prasidedantis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ šiemet kalbės apie socialinius, politinius ir asmeninius pokyčius. Festivalio programoje atsigręžiama į stiprias asmenybes, kuriančias geresnį pasaulį. Dvyliktą kartą rengiamo festivalio seansai vyks kino teatre „Pasaka“ Vilniuje ir „Romuvoje“ Kaune. Kitų miestų gyventojai filmus galės pamatyti internetu, „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje.

 

„Norime žiūrovą ir provokuoti, ir įkvėpti. Todėl klausiame, ką galime asmeniškai nuveikti, kokių priemonių imsimės, kad kaip visuomenė judėtume į priekį. Šių metų festivalio programos šerdis – pasakojimai, išsiskiriantys stipriais moterų charakteriais. Įdomu ir tai, kad didžioji dalis filmuose rodomų asmenybių yra iš tikrųjų gyvenusios, kūrusios, kovojusios moterys“, – sako kino teatro „Pasaka“ direktorė Andrė Balžekienė. 

 

Su išties nepaprasta asmenybe, JAV aukščiausiojo teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg supažindins net du festivalio filmai. Įkopusi į devintąją dešimtį Ginsburg tapo viena ryškiausių ir netikėčiausių Amerikos populiariosios kultūros ikonų. Sutrumpintai vadinama RBG, teisėja visą gyvenimą atkakliai dirbo siekdama panaikinti teisinę diskriminaciją lyties pagrindu. Šią ilgametę kovą atskleidžia „Oskarui“ nominuotas dokumentinis filmas „RBG“ („RBG“, rež. Betsy West, Julie Cohen, JAV, 2018). Vaidybinis garsios režisierės Mimi Leder filmas „Nes ji yra moteris“ („On the Basis of Sex“, JAV, 2019), kuriame teisėjos vaidmenį sukūrė Felicity Jones, nukelia į ankstyvąjį Ginsburg gyvenimo laikotarpį – nuo studijų Harvardo teisės mokykloje iki pirmųjų svarbiausių laimėtų bylų.

 

Kanų kino festivalyje pristatytas Evos Husson filmas „Saulės dukterys“ („Les filles du soleil“, Prancūzija, 2018) papasakos apie Kurdistane veikiantį moterų kovotojų būrį. „Saulės dukrų“ batalionas sudarytas iš buvusių „Islamo valstybės“ belaisvių. Šios moterys nesutiko likti aukomis ir kasdien rizikuodamos gyvybe kovoja su islamo ekstremistais visais įmanomais ginklais.

 

Apie subtilesnę kovą – už teisę būti savimi ir nepasiduoti visuomenės primetamiems įvaizdžiams – kalba režisierė Agnieszka Smoczyńska (žiūrovams pažįstama iš filmo „Šokių aikštelės dukterys“). Psichologinis trileris „Fuga“ („Fuga“, Lenkija, 2018) apie atmintį praradusią ir su šeima susvetimėjusią Aliciją nagrinėja socialinius tabu, verčiančius moterį besąlygiškai ir nekritiškai priimti visuomenės jai priskirtą motinos vaidmenį.

 

Apie garsioms moterims primetamus įvaizdžius susimąstyti kvies vokiečių režisierės Emily Atef filmas „3 dienos Kibrone“ („3 Tage in Quiberon“, Vokietija, Austrija, Prancūzija, 2018). Tai pasakojimas apie aktorę Romy Schneider, kuri išgarsėjo paauglystėje suvaidinusi Austrijos ir Vengrijos imperatorę Sisi. Šio vaidmens šešėlis ją ilgai persekiojo. Publika ir toliau norėjo ją matyti trapios ir tyros merginos amplua, bet Schneider ėmėsi sudėtingų ir prieštaringų vaidmenų. Filme rodomos trys paskutinių aktorės gyvenimo metų dienos. Atvykusi į Prancūzijos kurortą atsigauti nuo kamuojančių priklausomybių, ji sutinka duoti interviu žurnalui „Stern“...

 

Lisos Immordino Vreeland filmas „Peggy Guggenheim: priklausoma nuo meno“ („Peggy Guggenheim: Art Addict“, JAV, 2015) papasakos apie turtingos šeimos paveldėtoją, neturėjusią jokio meninio išsilavinimo, bet sukaupusią vieną įspūdingiausių meno kūrinių kolekcijų. Ši moteris pralenkė savo laiką ir tapo svarbia XX a. modernaus meno figūra. Ekscentriška kolekcininkė sulaukė nemažai priekaištų ir pašaipų, bet įnešė svarų indėlį į modernaus meno raidą.

 

Dokumentinis Kevino Macdonaldo filmas „Whitney“ („Whitney“, D. Britanija, JAV, 2018) pažvelgs į Whitney Houston, vienos talentingiausių visų laikų populiariosios muzikos atlikėjų, gyvenimą, jos stulbinančią karjerą ir dramatišką likimą. Nepaisant svaiginančio populiarumo, atlikėjai teko ne kartą teisintis dėl afroamerikiečių bendruomenės lūkesčių neatitinkančio įvaizdžio, daugialypės seksualinės tapatybės ir sudėtingų santykių su dominuoti siekiančiu pavydžiu vyru.

 

Šmaikščiai ir netikėtai apie šiuolaikinės moters motinystės, romantiškų santykių ir karjeros rūpesčius papasakos puikių atsiliepimų sulaukusi italų režisierės Gianni Zanasi komedija „Įkyrioji malonė“ („Troppa grazia“, Italija, 2018), o dokumentinio ispanų aktoriaus Gustavo Salmerono filmo „Daug vaikų, beždžionė ir pilis“ („Muchos hijos, un mono y un castillo“, Ispanija, 2017) heroje tapo jo ekscentriška mama Julita.

 

Tapybiškas, į XIX a. vidurį nukeliantis Marine Francen „Sėjėjas“ („Le semeur“, Prancūzija, Belgija, 2017) – tai intriguojanti istorija apie kalnų kaimelį, iš kurio po valstybės perversmo prasidėjus represijoms buvo ištremti visi vyrai. Izoliuotos, vienos likusios moterys susitaria: pasirodžius bent vienam vyriškiui, jis turės priklausyti visoms.

 

Lietuviško kino gerbėjus nudžiugins Ramunės Rakauskaitės dokumentinio filmo „Kelionės namo“ premjera. Režisierė, žiūrovams pažįstama iš filmų „Radviliada“, „Trys skrybėlės“, pristatys dar niekad kine nepasakotą istoriją apie pirmąsias Amerikos lietuvių patirtis grįžus aplankyti okupuotos tėvynės.

 

Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ 2018 m. vyks vasario 6–10 d. kino teatre „Pasaka“ Vilniuje ir vasario 9–10 d. „Romuvoje“ Kaune. Moterų režisierių ir apie moteris sukurtų filmų seansus lydės pristatymai ir diskusijos.

 

Rengėjų inf.