Galiu rinktis vaidmenis, kurie man patinka
Colin Firth
Colinas Firthas dažnai lyginamas su Hugh Grantu. Jų veidai ne kartą puošė moterų žurnalų viršelius, jie dažnai atsidurdavo gražiausių, patraukliausių vyrų sąrašuose, jie mielai kviečiami į televizijos pokalbių laidas. Du žavūs ir, kas dar svarbiau, talentingi britų aktoriai padieniui švenčia savo gimtadienius. Rugsėjo 9-ąją Hugh Grantui sukako penkiasdešimt, o rugsėjo10-ąją tas pat ištiko jo „kino konkurentą“ Coliną Firthą. O dar tas neišpasakytas populiarumas suvaidinus varžovus dviejų dalių kino pasakojime apie keistuolę Bridžitą Džouns... Šių viduriniosios kartos aktorių karjera klostėsi skirtingai – visai neseniai į priekį buvo išsiveržęs Hugh, o pastaraisiais metais reikšmingesnių vaidmenų vis dažniau sulaukia Colinas.
Colinas Andrew Firthas gimė 1960 m. Greišote, Hampšyro grafystėje, mokslininkų šeimoje. Jo motina dėstė lyginamąją religijotyrą, o tėvas – istoriją. Aktoriaus tėvai ir seneliai iš motinos pusės gimė ir augo Indijoje. Kitas senelis buvo anglikonų kunigas misionierius. Dalį savo vaikystės berniukas praleido Nigerijoje, kur tėvas mokytojavo. Vėliau grįžo į Didžiąją Britaniją ir čia baigė koledžą. Colino brolis Jonathanas – taip pat aktorius, dažnai vaidinantis britų serialuose. Pirmuosius žingsnius į aktorystę Colinas Firthas žengė dar pradinės mokyklos scenoje. Pirmasis berniuko vaidmuo – Džekas Frostas Kalėdų pantomimos spektaklyje. Kaip ir dera ponaičiui iš ūkanotojo Albiono, Colinas gavo gerą išsilavinimą. Tačiau paskutinius mokslo metus uoliausiai lankė dramos užsiėmimus. Tėvai nesijaudino dėl jo pomėgių, manydami, kad susižavėjimas tik laikinas, bet Colinas tvirtai pareiškė, kad renkasi aktoriaus profesiją.
Jis studijavo Londono dramos centre (Drama Center London), mokėsi aktoriaus profesijos pagal Stanislavskio–Strasbergo sistemą. Šiandien aktorius kalba: „Šią sistemą sukūrė neeiliniai žmonės. Jie buvo tokios iškilios asmenybės, kad mes net šiek tiek bijojome. Jų sistema padėjo mums išvaduoti savo energiją ir perkelti ją į kitą lygį.“
Anot Colino Firtho, studijos išmokė jį žadinti savo demonus, kad įsijaustų į personažo emocijas. Jis prisimena, kad vaidindamas BBC filme apie Folklando salų karo veteraną sapnavo karo košmarus kaip ir jo herojus, su kuriuo aktorius susipažino ir gana artimai susidraugavo.
Pirmąjį vaidmenį Colinas gavo vos baigęs teatro mokyklą. „Likimas išgelbėjo mane nuo sunkaus bedarbystės periodo, kurį išgyvena daugelis jaunų pradedančių aktorių.“ Nepaisant didžiulio konkurso, jau po pirmos peržiūros Firthas buvo pakviestas vaidinti spektaklyje pagal Juliano Mitchello pjesę „Kita šalis“ („Another Country“), kur savo karjerą pradėjo tokie garsūs aktoriai kaip Rupertas Everettas, Kennethas Branagh, Danielis Day-Lewisas. „Pasirodžius skelbimui laikraštyje, į perklausą susirinko daugybė vaikinų. Manau, man padėjo niūri scena ir ypatingas apšvietimas“, – kuklinasi Colinas. Jam teko Beneto vaidmuo, kurį prieš tai vaidino Day-Lewisas. Įdomu, kad 1984-aisiais sukurtoje pjesės ekranizacijoje jis gavo kitą, Tomo Džado vaidmenį.
Kartu su vaidmeniu Colinas Firthas gavo aktorių profsąjungos kortelę ir teisę naudotis agento paslaugomis. „Viskas įvyko vienu metu. Man neprireikė skverbtis pro kitus, aš praktiškai iš karto atsistojau ant kojų. O antras mano darbas buvo šio spektaklio kino versija.“
1987-aisiais jis suvaidino kontūzytą Pirmojo pasaulinio karo veteraną filme „Mėnuo kaime” („A Month in the Country“), kur jo partneris buvo Kennethas Branagh. Šį filmą aktorius prisimena mielai: „Man labai patiko filmuotis. Tai vienas iš filmų, kurį pažiūrėčiau dar kartą.“ Firtho herojus Tomas Berkinas 1920 m. vasarą atvyksta į kaimą, kur imasi restauruoti viduramžių freską vietos bažnyčioje. Karas paliko gilius pėdsakus jo sieloje ir kūne. Jį kankina traukuliai, mikčiojimas. Netrukus vaikinas patenka į sudėtingą meilės trikampį. Firthas vaidina įkvėptai, jau ryškėja stipriosios jo aktorinės savybės – sugebėjimas perteikti emocijas iškalbingu žvilgsniu ir veido išraiška bei lengvai pritapti prie partnerių.
Nepriekaištingų manierų, niūrokos išvaizdos migdolinių akių gražuolį aktorių kurį laiką pažinojo tik Britų salų žiūrovai. 1989 m. jis sulaukė pirmo vaidmens tarptautiniame projekte – režisierius Milošas Formanas pakvietė jį suvaidinti pagrindinį vaidmenį filme „Valmonas“ („Valmont“) pagal populiarų XVIII a. prancūzų rašytojo Choderlos de Laclos romaną „Pavojingi ryšiai“. Tai buvo unikalus atvejis, kai Holivude vienu metu pasirodė net dvi to paties kūrinio ekranizacijos. Kiek anksčiau baigti Stepheno Frearso „Pavojingi ryšiai“ nuskynė visus laurus ir žiūrovų simpatijas, tad Formano filmas liko beveik nepastebėtas. Tačiau ne Colino Firtho puikiai įkūnytas bedugnių, tragiškų akių ir bejausmės veido išraiškos Valmonas. Būtent tai lėmė, kad 1995 m. Colinui teko pagrindinis vaidmuo garsiausiame ir populiariausiame BBC televizijos seriale „Puikybė ir prietarai“ („Pride and Prejudice“, rež. Simon Langton) pagal Jane Austen romaną. Čia Colinas suvaidino laiko taisyklių varžomą įsimylėjėlį lordą Darsį. Šis vaidmuo, pelnęs aktoriui širdžių ėdiko titulą, tapo tikru triumfu. Nors iki tol Colinas Firthas buvo suvaidinęs net devyniolikoje filmų, tik po „Puikybės ir prietarų“ jis tapo tarptautine kino žvaigžde. Įdomiausia, kad iš pradžių aktorius ketino atmesti šį pasiūlymą manydamas, kad nėra pakankamai patrauklus suvaidinti vieną populiariausių anglų literatūros amantų, be to, buvo įsitikinęs, kad „literatūrinė medžiaga neleis atgaivinti šio personažo ekrane“. Tada pagalbon atskubėjo filmo scenaristas, intrigos ašimi pavertęs Darsio susižavėjimą Elizabete Benet. Aktorius suvaidino išdidų, savo jausmus slepiantį aristokratą. „Apie Austen sužinojau tik besimokydamas mokykloje, ji yra šalia Čičesterio katedros, kur palaidota rašytoja. Neskaičiau jos knygų, nes maniau, kad tai mergaičių skaitalas, – juokiasi aktorius. – Tada aš daugiau domėjausi Sartre’u ir Camus, norėjau būti mąsliu egzistencialistu. Aš ir Shakespeare’o nestudijavau, kol nepatekau į dramos mokyklą. Bet perskaitęs „Puikybę ir prietarus“ pamėgau šią knygą. Supratau, kiek daug praradau, ir perskaičiau visus Austen romanus.“
Po „Puikybės ir prietarų“ pasipylė pasiūlymai filmuotis už vandenyno. O žurnalas „People“ įtraukė Coliną Firthą į penkiasdešimties gražiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Jau kitąmet Anthony Minghellos filme „Anglas ligonis“ („The English Patient“) jis vaidina aukštuomenės džentelmeną Džefrį Kliftoną, kurio žmona (Kristin Scott Thomas) išgyvena audringą tragiškai pasibaigusį romaną su vengrų kunigaikščiu (Ralf Fiennes). Su trimis populiariomis gražuolėmis Michelle Pfeiffer, Jessica Lange ir Jennifer Jason Leigh, vaidinančiomis sudėtingai susaistytas seseris, Colinas Firthas susitinka filme „Tūkstantis akrų“ („A Thousand Acres“). O 1998 m. jis suvaidino impozantišką lordą Veseksą populiariame Holivudo filme „Įsimylėjęs Šekspyras“ („Shakespeare in Love“), kurį režisavo Johnas Maddenas. Aktorius manė, kad „Įsimylėjęs Šekspyras“, vėliau susižėręs septynis „Oskarus“, bus tikras šlamštas. „Esu beviltiškas, kai reikia įspėti tokius dalykus. Tai rodo, kokie nelankstūs mano instinktai“, – juokiasi aktorius.
Šie vaidmenys buvo bilietai į pasaulinių kino žvaigždžių lygą. Žurnalistų paklaustas, kodėl taip dažnai vaidina kostiuminiuose filmuose, aktorius atsako: „Istorinės dramos tikrai nėra mano mėgstamas žanras. Kartais jaučiuosi kaip narkotikų prekeivis, kuris platina, o pats nevartoja. Būsiu cinikas ir pasakysiu: gal tiesiog moku tinkamai dėvėti kostiumus?“
Bandymu pabėgti nuo pasipūtusių aristokratų vaidmenų 2001 m. tapo Trečiojo reicho vidaus reikalų ministro Wilhelmo Stuckarto vaidmuo režisieriaus Franko Piersono televizijos filme „Sąmokslas“ („Conspiracy“), dokumentiškai rekonstruojančiame nacistinės Vokietijos vadovų susitikimą viloje prie Vanzė ežero 1942 m. sausio 20 d., kur buvo priimtas vadinamasis „galutinis Europos žydų klausimo sprendimas“. Už šį vaidmenį Colinas Firthas buvo nominuotas „Emmy“ apdovanojimui.
Tais pačiais metais Firthas nusifilmavo juostoje „Bridžitos Džouns dienoraštis” („Bridget Jones’s Diary“), kur tapo pagrindinės herojės meilės ir neapykantos objektu. Knygos autorė Helen Fielding buvo tokia aistringa Jane Austen gerbėja, kad ne tik savo herojų pavadino Marku Darsiu, bet ir užsispyrė, kad jį būtinai vaidintų Colinas Firthas.
Čia jis pirmą kartą susitiko su savo „konkurentu“ Hugh Grantu. Danielis Kliveris ir Markas Darsis neabejingi tai pačiai moteriai ir net mušasi dėl jos. Abiejuose filmuose. Colinas Firthas juokiasi: „Mums nuolat tenka muštis, o mes net nemokame to daryti. Mūsų kovos neprimena Stallone’s ar Schwarzeneggerio dvikovų. Tiesiog karšiam vienas kitam kailį ir draskomės kaip du pradinukai.“ Markas Darsis užkariauja Bridžitos širdį savo kantrybe, neprarasdamas orumo ir išdidumo. Colinas Firthas prisipažįsta vos neatsisakęs vaidmens juostos tęsinyje „Bridžita Džouns: ties proto riba“ („Bridget Jones: The Edge of Reason“, 2004), nes abejojo, ar jis bus vykęs. „Pirmasis filmas buvo be galo linksmas, bet tęsinys kėlė įvairių įtartinų minčių“, – sako Firthas. Viską nulėmė honoraras, tačiau Firtho abejonės buvo pagrįstos. Ir knygos tęsiniui, ir jo ekranizacijai pritrūko pirmosios žavesio ir sąmojo. O Bridžitą Džonus suvaidinusi Renée Zellweger žarstė komplimentus abiem savo partneriams. Colino Firtho ir Hugh Granto pavardes randame ir šmaikštaus filmo ,,Tegyvuoja meilė“ („Love Actually“, 2003) tikruose, bet čia jie nesipeša ir net nesusitinka viename kadre.
Prasideda laikas, kai Colinas Firthas dirba be pertraukų – per metus pasirodo trys keturi filmai – ir visai nesibaido nedidelių charakterinių vaidmenų, jeigu jie jam atrodo įdomūs. Tais pačiais 2003-iaisiais jis suvaidino dar trijuose filmuose: „Pražydusios viltys“ („Hope Springs“), „Ko nori mergina“ („What a Girl Wants“) ir „Mergina su perlo auskaru“ („A Girl with a Pearl Earing“). Pastarajame jis vaidino XVII a. olandų dailininką Johannesą Vermeerą, subtiliai perteikiamos šviesos, žanrinių siužetų ir portreto meistrą. Tai buvo naujas išbandymas aktoriui, nes iki tol jam neteko vaidinti tokio savyje užsisklendusio personažo. Pagal Tracy Chevalier romaną sukurtame filme žymųjį dailininką įkvepia jauna kambarinė, ir Firthas įtikina mus, kad būtent ši slapta, neįmanoma meilė daro jį švelnesnį ir jausmingesnį.
Suprasti dailininko charakterį aktoriui padėjo Vermeero paveikslai. „Žiūrėdamas į juos supratau, kad jo sieloje liepsnojo didi aistra, bet jis mokėjo išlaikyti atstumą. Vermeero paveiksluose jaučiamas tam tikras atsiribojimas. Jo paveikslai nenori atskleisti savo paslapčių.“ Tai vienas iš vaidmenų, kuris padėjo Colinui Firthui bent iš dalies atsikratyti romantiško amanto etiketės. Jo personažas prislėgtas finansinių rūpesčių, praradęs įkvėpimą, slegiamas ištikimybės žmonai ir slopinantis susižavėjimą jauna mergina. Pirmą kartą ekrane Firthas pasirodė kaip pavargęs nuo gyvenimo, išgyvenantis krizę vidutinio amžiaus vyriškis.
Nors aktorius iki šiol juokauja, kad net tapęs astronautu ir išsilaipinęs Mėnulyje liktų Darsis, jis visuomet ieško vaidmenų, kurie padėtų pabėgti nuo ankstesnio įvaizdžio. Viename interviu Colinas Firtas pasakojo: „Britanijoje seniai filmuojuosi be bandymų. Amerikoje kitos taisyklės. Daugelį savo vaidmenų Holivude gavau po bandymų. Tačiau labai dažnai aš per juos siaubingai žlugdavau. Regis, tik kartą gerai suvaidinau per bandymus – kai atėjau į spektaklio „Kita šalis“ peržiūrą. Bandymai, mano nuomone, yra beprasmiškas užsiėmimas. Jeigu pasiseks, gali sublizgėti, tačiau vieno blykstelėjimo neužtenka, kad pakeltum ant savo pečių visą vaidmenį...“
Žurnalistai teigia, kad Colinas Firthas labai primena savo herojus – toks pat gerų manierų džentelmenas. „Mano veidas yra „joks“ – jį lengvai galima gerokai pagražinti arba reikalui esant subjauroti“, – juokauja aktorius.
Niūriame amerikiečių trileryje „Kur slypi tiesa“ („Where the Truth Lies“), kurį sukūrė armėnų kilmės kanadiečių režisierius Atomas Egoyanas, jis ir Kevinas Baconas suvaidino populiarią naktinio klubo komikų porą. Istorija nukelia į 6-ąjį dešimtmetį. Lenis ir Vincas – publikos numylėtiniai. Kartą jų viešbučio kambaryje randama negyva mergina. Nors abu turėjo tvirtus alibi ir nė vienas nebuvo apkaltintas, incidentas lėmė jų karjeros pabaigą. Aktorius pasakoja: „Romane mano herojus buvo italų kilmės amerikietis. Tačiau Atomas nusprendė išnaudoti mano anglišką kilmę.“
Filmas susilaukė prieštaringų vertinimų 2005 m. Kanų tarptautiniame kino festivalyje, o pats vaidmuo buvo dar vienas Colino bandymas nutolti nuo įprastinio įvaizdžio. „Mano herojus žiaurus, su sadistiniais ir seksualiniais nukrypimais ir t. t.“, – apibūdina Lenį aktorius.
Režisieriaus Kirko Joneso fantastinėje komedijoje „Auklė Makfy” („Nanny McPhee“) jis vaidina septynių išdykusių vaikų tėvą, o jo partnerė šiame filme – žymi britų aktorė Emma Thompson. Visai neblogai jis jautėsi Holivudo aktorės Helen Hunt debiutiniame filme „Kai mane surasi“ („Then She Found Me“), o pseudoistoriniame nuotykių filme „Paskutinis legionas“ („The Last Legion“) vaidino romėnų vadą Aurelijų. Režisieriaus Oliviero Parkerio dviejų dalių komedija „Šv. Triniano mokykla“ („St. Trinian’s“) paremta dar karo laikų komiksu, piešėjo Ronaldo Seatle’o sukurta juoda legenda apie britų internatines mokyklas, kupina absurdiško, anarchiškos dvasios humoro. Paaiškėjo, kad ir tokioje stichijoje aktorius jaučiasi puikiai. Tiesa, filmavimo aikštelėje Colinas, dažniausiai gerai sutariantis su partneriais, susipyko su Rupertu Everettu. Ko juodu nepasidalijo, istorija nutyli. Pernai to paties režisieriaus naujoje „Doriano Grėjaus“ („Dorian Gray“) ekranizacijoje Firthas įkūnijo lordą Henrį Votoną. Miuzikle „Mama mia!“ jo Haris – vienas iš galimų dvidešimtmetės Sofi tėvų, tik toje Graikijos saloje jis nelabai turi ką veikti, nors temperamentingai talkina neprilygstamajai Meryl Streep.
2007 m. Colinas Firthas ir populiarus britų aktorius Jimas Broadbentas suvaidino sūnų ir tėvą režisierius Anando Tuckerio dramoje „Kada tu paskutinį kartą matei savo tėvą?“ („When Did You Last See Your Father?“), sukurtoje pagal poeto Blake’o Morrisono atsiminimus. Tai pasakojimas apie sudėtingus, prieštaringus dviejų artimų žmonių santykius. Firtho Bleikas – kenčiantis, despotiško tėvo į aklavietę įstumtas žmogus. Aktorius šį filmą apibūdino taip: „Kartais mus apima negeri jausmai tiems, kuriuos mylime. Jaučiame juos ir po artimųjų mirties ir kaltiname save. „Tėvas...“ pateikia žiūrovams sudėtingą situaciją ir nesiūlo banalių sprendimų. Kiekvienas, kuris prarado artimą arba išgyvena nelengvus santykius su tėvais, įsitikins, kad filmas nevynioja problemų į vatą.“
Vieno produktyviausių britų režisierių Michaelo Winterbottomo filme „Genuja“ („Genova“) Firthas vaidina tėvą. Tai dokumentišku stiliumi sukurtas trileris, kupinas siaubo atmosferos. Kai Džo žmona, dviejų dukrų motina, žūsta automobilio katastrofoje, jis su mergaitėmis persikelia iš Jungtinių Valstijų į Genują. Ten išgyvena sunkų periodą, bandydamas grąžinti šeimos gyvenimą į normalias vėžes. Vaidmuo nelengvas, psichologiškai subtilus, čia galima nuslysti į melodramą. Suvaidintas be priekaištų. Tėvą tiesiog drasko dešimtmetės Merės naktiniai košmarai ir bręstančios šešiolikmetės Kelės nerimas. 2008 m. pasirodė „Lengvabūdė marti“ („Easy Virtue“), kur Firthas nepaprastai lengvai sukūrė anglišku humoru persmelktą komedinį vaidmenį. Jo personažas – nuo kategoriškos žmonos beprasmišku meistravimu bei ironiškais juokeliais atsiribojęs ponas Vitakeris – netikėtai ima maištauti, įgyja sparnus ir išprovokuoja skandalą: išvyksta su meiluže tapusia marčia į Monte Karlą.
Šiemet Colinas Firthas buvo nominuotas „Oskarui “ ir „Auksiniam gaubliui“ už vaidmenį filme „Vienišas vyras“ („A Single Man“). Veiksmas nukelia į 1962 m., Firtho suvaidintas penkiasdešimtmetis Los Andželo koledžo profesorius bando rasti gyvenimo prasmę po savo partnerio Džimo, su kuriuo pragyveno daug metų, žūties. Tai laikai, kai homoseksualius santykius teko slėpti, ir vienatvės išvargintas Džordžas išgyvena gilią depresiją, galvoja apie savižudybę. Christopherio Isherwoodo romano apie nutrūkusią meilę ekranizacija kine debiutavo žinomas madų dizaineris Tomas Fordas. „Pasiūlymas suvaidinti naujame filme suteikia galimybę pasinerti į nežinomybę, – sako Firthas. – Manęs nekankina pojūtis, kad personažo, kurio partneris buvo vyras, emocijos man nesuprantamos; tai tie patys jausmai, ir tu žinai, kaip jie atsiranda.“ Ir priduria: „Filme plazdena seksualumas. Ir kaip tik užuomina į seksą kelia didžiausią susidomėjimą. Jo galimybė, jo nuojauta.“ Tomas Fordas puikiai perteikė to laiko stilistiką: aplinką, drabužius, muziką. Filmas kupinas ženklų kalbos, sąmojo, intelektualių pokalbių, įdomių monologų, o kartu persmelktas skausmo ir kartelio… Už Džordžo vaidmenį Colinas Firthas buvo apdovanotas Venecijos kino festivalyje ir pelnė Britų kino akademijos apdovanojimą BAFTA.
Asmeninis aktoriaus gyvenimas netriukšmingas ir neteikia peno bulvarinei spaudai.
1989 m. besifilmuodamas „Valmone“ jis pamilo savo partnerę Meg Tilly. Pora išvyko į jos gimtąją Kanadą, kur Firthas bandė tęsti karjerą televizijoje bei teatre. Sutuoktiniai gyveno toli nuo miesto ūžesio, gamtos prieglobstyje, 1990 m. jiems gimė sūnus Williamas. Bet Colinui rūpėjo aktorystė, ir pora greitai išsiskyrė. Tačiau kiekvienas metais jis nemažai laiko praleidžia su vyresniuoju sūnumi.
Su antrąja žmona itale Livia Giuggioli Colinas susipažino 1995 m. Kolumbijoje, filmuojant televizijos miniserialą „Nostromo“. Filosofijos daktarę, režisierę, temperamentingą brunetę Livią Colino draugai vadina idealia moterimi. Jie susituokė 1997 m., augina du sūnus Lucą ir Mateo. Jų gyvenimas padalytas tarp Londono ir Romos. „Man nereikia kitų patarėjų, – sako aktorius, – aš dėl visko tariuosi su žmona. Ji – pati išmintingiausia moteris pasaulyje. Mums lengva kartu viską išspręsti. Ji labai pasitiki savimi, o man to pasitikėjimo trūksta. Tai laimė, kad mudu susituokėm.“
Colinas Firthas neabejingas visuomenės gyvenimui. Jis dalyvauja organizacijoje, kovojančioje su politinio prieglobsčio ieškančių žmonių deportacija, nes sugrąžinti į tėvynę pabėgėliai būtų nužudyti. Daugelį metų jis palaiko „Survival International“ organizaciją, kuri gina genčių teises. 2007 m. kartu su žmona jie sukūrė dokumentinį filmą „Kalėjime visas mano gyvenimas“ („In Prison My Whole Life“) apie teroristą, kuris 1982 m. nužudė policininką ir iki šiol kali mirtininkų kameroje.
Netrukus pasirodys režisieriaus Tomo Hooperio istorinė drama „Karaliaus kalba“ („The King’s Speech“). Firthas vaidina Jurgį VI, ne savo noru tapusį karaliumi, kai jo brolis Eduardas VIII iš meilės Wallis Simpson atsisakė sosto. Būsimosios britų karalienės Elžbietos II tėvas buvo priverstas kovoti su savo didžiausiu trūkumu – mikčiojimu, atkakliai dirbti su logopedu, nes karalius turi kalbėti sklandžiai. Colinas Firthas bendravo su daugelių žmonių, pažinojusių šį anksti mirusį monarchą. Anot aktoriaus, karaliui teko kovoti ne tik su kalbos trūkumais. „Jo kūno, gestų kalboje buvo jaučiamas savotiškas atsiprašymas, nenoras įkyrėti, patraukti visuotinį dėmesį. Supratau, kad karališkos regalijos yra sunkios tiesiogine žodžio prasme. Jaučiausi taip, lyg tempčiau ant savęs mažų mažiausia kelias tonas oficialių valstybės blizgučių.“ Aktorius perteikė, kokia sunki našta užgula iš prigimties drovų žmogų, pratusį būti šešėlyje, kai jis tampa viešu asmeniu, didelės šalies monarchu, į kurį nukreiptos viso pasaulio akys. Gal šis vaidmuo Colinui Firthui atneš ilgai lauktą „Oskarą“, kurio jis seniai nusipelnė.
Taip nejučia Colinas Firthas perkopė penktąją dešimtmetį. ,,Aš paprastas, normalus žmogus. Turiu gerus namus, puikius vaikus ir mylimą žmoną. Pakankamai uždirbu, kad apmokėčiau sąskaitas, ir galiu rinktis vaidmenis, kurie man įdomūs“, – sako gerai nusiteikęs Colinas Firthas.