Keršytojai
(The Avengers)

Pasaulyje be paslapčių


Režisierius Joss Whedon | Scenarijaus autoriai Joss Whedon, Zak Penn (pagal Stano Lee, Jacko Kirby kūrinį) | Operatorius Seamus McGarvey | Vaidina Robert Downey jaun., Chris Evans, Mark Ruffalo, Chris Hemsworth, Scarlett Johansson, Jeremy Renner, Tom Hiddleston, Stellan Skarsgård, Samuel L. Jackson, Clark Gregg, Gwyneth Paltrow, Jerzy Skolimowski, Harry Dean Steanton
2012, JAV, 142 min. Platintojas Lietuvoje Forum Cinemas


Matyt, net moksliškai įmanoma įrodyti, jog filmas „Keršytojai" yra nesąmonė. Jis neturi nieko bendra su gyvenimu, o kino istorijoje išliks tik kaip statistinis dėmuo. Na ir kas? Ši išvada klaidinga, nes tai nėra išvada, o tokio filmo egzistavimo prielaida. Toks jis ir buvo sumanytas. Piktintis „Keršytojų" kvailumu ar beprasmiškumu - tai tas pats, kas reikšti nepasitenkinimą vandeniu, kad jis šlapias.

Ekrane rodoma, kaip Geležinis Žmogus, Halkas, Toras, Kapitonas Amerika ir dar keli juokingai apsirengę žmonės kovoja prieš ateivius, tad neperėmus šių prielaidų žengti į kino salę nevalia. Jeigu, nelyg Aristofanas - vadinasi, ant savo intelektualumo debesų, – sėdėsite visą seansą ieškodami minties, beliks tik spjaudytis ir laidoti visą Vakarų civilizaciją.Tai neišeis į naudą nei „Keršytojams", nei Jums.

Šias prielaidas pavertus individualiai prasmingomis, tarp ekrane vaizduojamų įvykių ir patirties juos stebint atsiveria maloni praraja. Lieka paprasta užduotis - sėdėti ir žiūrėti.

Tiesa, prieš tai būtų naudinga prisiminti visų veikėjų biografijas: kaip jie tapo superherojais ir apskirtai kas jie yra. Šios žinios gali padėti susigaudyti spalvingame superherojų pasaulyje ir atskirti vienus nuo kitų. Žiūrėti „Keršytojus" nežinant herojų priešistorės, tai tarsi skaityti „Iliadą" be išnašų ir prieš tai neskaičius Nikolajaus Kuno pasakojimų apie graikų mitus ir legendas.

Deja, „Keršytojuose" tik du veikėjai atrodo kaip būtybės, turinčios bent kruopelę charakterio. Visi kiti reikalingi tik tam, kad veikėjų būtų daugiau. Labiausiai išsiskiria Briusas Baneris. Jis ypatingas tuo, jog superherojumi - žaliu, visa griaunančiu monstru Halku - pavirsta ne kada panorėjęs, o tik susierzinęs ar supykęs. Jis tarsi pykčio metafora. Halkas yra Briuso Banerio dalis ir aktoriaus Marko Ruffalo akyse bei intonacijose galime tai pajausti. Pats Halkas taip pat išsiskiria iš kitų herojų. Jis nekalba, daužosi ir trankosi kaip pasiutlige užsikrėtęs gyvulys – be tvarkos, užuojautos ir stabdžių. Aplink jį ir sukasi veiksmas, jis yra vakarėlio siela, kurio laukia žiūrovas.

Įdomu stebėti ir Roberto Downey jaunesniojo Tony Starką (jis apsiginkluoja Geležinio Žmogaus kostiumu). Nors mimika ir tekstai menkai skiriasi nuo paties aktoriaus pasirodymų viešumoje ar kito jo personažo Šerloko Holmso, Geležinio Žmogaus charizmėlė žaisminga, o ekstravagancija ir šelmiška inteligencija suteikia filmui lengvumo.

Kiti veikėjai yra tik perpieštos komiksų kopijos, kurioms aktoriai taip ir neįpūtė gyvybės. Nudailintas, kaip jaunasis nacis sušukuotas Chriso Evanso Kapitonas Amerika atrodo tarsi sovietinis pirmūnas, taip sakant - įdomus tik pats sau. Bestuburis gerasis herojus su timpomis ir spalvotu skydu net pavojingiausiose situacijose pasiruošęs rėžti lozungą ir atsisukti profiliu, tarsi pozuotų skulptūrai.

Scarlett Johansson Juodoji Našlė tragišku rusišku akcentu prajuokina, keliais tyliais judesiais kaudamasi sudomina, tačiau didžiąją laiko dalį ekrane atrodo nuskriausta kaip vergė Izaura, tekstą intonuoja mokykliškai, dirbtinai pučia akis. Negana to, filmo autoriai paskandina aktorės grožį banaliai aptemptame odiniame kostiume, iš jos padarydami kažkokią gariūninę lėlę.

Jeremy Rennerio personažas filmo vaizduojamam laikui, kai žmonės skraido ir šaudo lazeriais, pasirinko visai netinkamą ginklą – lanką ir strėles Jis ekrane šmėkšteli trumpai, lyg tarp kitko. Tiesa, dalį filmo jis vaidina blogiuką (ateiviai jį perprogramuoja). Atrodo, jog šis personažo amplua Renneriui buvo daug malonesnis, nes tik tuomet galima įžvelgti jo aktorinės meistrystės šešėlius.

Dar pasirodo Toras (Chris Hemsworth), kuris puse lūpų vadinamas kažkokiu dievu. Jis mosuoja kūju ir kalba iš pilvo gilumos taip, jog atrodo, kad tai daryti jam skauda. O jo brolis, kaulėto veido vyras Lokis (Tom Hiddleston) neskraido, neturi kūjo, tik šviečiančią lazdą ir kalba visa žinančiojo balsu. Būtent jis atveria vartus į kitą pasaulį, iš kurio plūsta ateiviai, padrikai niokodami Niujorką. Tarp Lokio ir Toro lyg ir mezgasi tai, kas galėtų būti pavadinta dramaturgija, tačiau ji niekaip neišsivysto, nes filme tie keli dialogai egzistuoja tik kaip pauzė tarp veiksmo.

Tokių pasiklydusių à la dramų filme ne viena. Kai kurios net pretenduoja į psichologines įžvalgas, tačiau prisiminus dviejų užminuotų keltų sceną „Tamsos riteryje", šios prilygsta tik aštuntoko pamąstymams apie gyvenimo prasmę.

Objektyvių dramaturgijos ir įtampos kūrimo elementų filme nėra. Žiūri ir jautiesi visiškai ramus, nekyla jaudulys, tik šioks toks azartas. Esi tiesiog sotus žiūrovas. Kaip kitaip, jei visi veikėjai tėra judančios lėlės (tiesiogine ir perkeltine prasme), o pati istorija yra tiesus kelias į pergalę. „Keršytojai" neužmena jokios mįslės, beprotiškame fantazijos ir komiksų pasaulyje nelieka nė vienos paslapties.

Iš „Keršytojų" išnyksta tai, kas daugumą filmų ir padaro filmais - žiūrovui net nekyla mintis klausti: „O kas toliau?" ar mylimam personažui surikti: „Saugokis!". Nei istorija, nei veikėjai neįtraukia į jokį žaidimą ar kino realybę. Kad ir kaip pasistūmėjo žmogaus sugebėjimai parodyti prasimanymą tikroviškai, senovės atėnietis Torą laikytų prasimanymu, tačiau vargu ar suabejotų Dzeusu. „Skurdžiuose" senovės graikų liaudies pasakojimuose yra tai, ko pritrūko „Keršytojams" -istorijos ir sąsajos su gyvenimu.

Vis dėlto tos dvi su puse valandos beprasmiškų muštynių ir superherojų pasivaikščiojimų podiumu neprailgsta. Gal kartais norisi patekti į tokį pasaulį, kuriame nėra nieko nežinomo ir nieko nenuspėjamo. Gal kartais norisi sriubos iš kirvio, tokios, kurioje sudėta viskas, kas tik įmanoma, bet nieko, ko iš tikrųjų reikia. O kalbant apie maistą, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Retrospektyviai ši taisyklė tik maistui ir galioja.