Mūsų gyvenimas
(5 Flights Up)

Apie tobulą meilę ir kraustymąsi 

2015.07.18 Agnė Mackevičiūtė

Režisierius Richard Loncraine

Scenarijaus autorius Charlie Peters

Operatorius Jonathan Freeman
Vaidina Morgan Freeman, Diane Keaton, Cynthia Nixon, Carrie Preston

 

2015, JAV, 92 min. Platintojas Lietuvoje „Prioro įrašų grupė“ 

Niujorke populiariuose komikų ir pasakotojų vakaruose neretai šmaikštaujama apie vargus ieškant nuomai pigesnės pastogės, dalijamasi įspūdžiais apie gyvenimą vandeniu patvinusiuose pusrūsiuose, džiaugiamasi radus ką nors padoresnio, vardijami spalvingi, kelyje į laimę sutikti butų šeimininkai ir sugyventiniai. Tai – viena šio miesto temų, dažnai pasitinkama ovacijomis ir pritarimo balsais. Todėl visai nestebina, kad ji pasirodo ir filmuose, kurių veiksmas vyksta Didžiajame obuolyje. 

Ji tapo šiemet „Kino pavasaryje“ rodyto tragikomiško režisieriaus Iros Sachso filmo „Meilė yra keista“ siužeto varikliu. Staiga sumažėjus pajamoms pagyvenusių gėjų porai paskutines savo bendro gyvenimo dienas (vienas iš jų netrukus miršta) tenka praleisti atskirai, nejaukiai sėdint ant draugų ir giminaičių sofų. Vargai dėl nekilnojamojo turto kamuoja ir romantinio Richardo Loncraine’o filmo „Mūsų gyvenimas“ herojus.

Keturiasdešimt metų Viljamsburgo rajone, Brukline, kurį šiuo metu užtvindę hipsteriai, pragyvenusi idiliška baltaodės mokytojos Rut (Diane Keaton) ir juodaodžio tapytojo Alekso (Morgan Freeman) pora nusprendžia parduoti pamėgtą butą ir įsigyti kitą, nes jų name nėra lifto, o kopti į penktą aukštą darosi vis sunkiau. Ypač Aleksui ir jų senai kalytei Dorotėjai, kuri pirmosiomis filmo minutėmis ima gailiai cypti ir likusią filmo dalį praleidžia pas veterinarus skenuojama, operuojama arba gulinti narve.

 

Pagalbon pasitelkę turto agentę, Rut dukterėčią Lilę (serialo „Seksas ir miestas“ aktorė Cynthia Nixon), sutuoktiniai vaikšto iš buto į butą, kur galėtų įvykti įdomių susitikimų, pokalbių, tačiau neįvyksta. Sunku paaiškinti, kodėl režisierius nusprendė porą vaizduoti perdėtai teigiamai, o visus likusius veikėjus (išskyrus vieną mažą mergytę ir vienišą svajoklę, panorusią pagulėti poros lovoje) – lyg atgrasius, ydų pilnus klounus. Netgi Lilė jų amžinai kritikuojama kaip pernelyg daug pliurpianti. Rut ir Aleksas taip pat ne tyleniai, – tiesiog jų pokalbiai kupini meilės ir švelnumo, supratingumo, lyg vadovėliniai. Matyt, filmo kūrėjai, kaip kadaise mūsų Andrius Mamontovas, bus nusprendę, kad niekada jiems „meilės nebus per daug!“ 

 

Filmą pagyvinti bandoma kuriant neįtikinamas įtampas: pasakojant apie niekaip nepasveikstančią kalytę ir stebint televiziją, kuri rodo ant tilto įtartinai paliktą benzovežį. Kadangi vairuotojas musulmonas, baiminamasi, ar tai nebus dar vienas teroristų išpuolis, o jei taip, o varge, kris butų kainos ir Rut su Aleksu bus labai labai nepatogu! Nesu nusiteikusi prieš pirmojo pasaulio problemų vaizdavimą – jas atskleisti neblogai pavyko minėtame filme „Meilė yra keista“. Tačiau „Mūsų gyvenimo“ scenarijus toks trafaretiškas, tarsi sudėliotas iš nuogirdų apie šį miestą, kad susidaro įspūdis, jog anglų kilmės režisierius nejaučia, todėl negali atkurti Niujorko atmosferos. Tai verčia prisiminti paplitusį juokelį, kad Londonas amžinai nori būti Niujorku, tačiau negali.

Šią skęstančią valtį gelbsti vien tik Diane Keaton ir Morgano Freemano vaidyba. Talentingi aktoriai žavi net pačiose banaliausiose situacijose – šios poros egzistavimas nekelia abejonių, tarsi jie būtų tikri vien tik dėl to, kad yra matomi ekrane.