How to Have Sex

Ir filmo pavadinimas, ir jo pradžia žada paauglišką reginį apie trijų draugių Taros, Skai ir Em atostogas Kretoje po baigiamųjų egzaminų. Energija ir laisvė, pabėgus nuo tėvų priežiūros, liejasi per kraštus. Taip pat alkoholis, skrudintos bulvytės ir panašūs „delikatesai“, linksmybės klubuose ir prie baseino, naktinės maudynės jūroje. Tikros šešiolikmečių „svajonių atostogos“.

Žinoma, ir kuo daugiau sekso. O Tara (puikus aktorės Mios McKennos-Bruce vaidmuo) – vienintelė dar niekada to nebandžiusi. Bet atrodo, kad ryžtis ją labiau spaudžia draugių pašaipėlės, o ne pačios noras prarasti nekaltybę. Netrukus prie draugių prisijungia kompanija iš gretimo viešbučio kambario. Tokie pat nuotykių ištroškę geraširdis Badžeris, savimyla Padis ir Peidž. Visa šutvė leidžiasi į atostogų šėliones, kurios ir apima pirmą filmo pusę.

Operatoriaus Nicolo Canniccioni kamera energingai dairosi po nesibaigiantį jaunuolių tūsą, blyksi fluorescencinės spalvos ir šviesos, skamba energingas garso takelis. Kamera vis priartėja prie filmo veikėjų veidų, daugiausia Taros. Iš arti stebimos jų reakcijos, sutrikimas ir nerimas, nuotaikų kaita, emocijų proveržiai. Jie – dar nesuaugę, bet jau nebe vaikai – toli gražu nesijaučia tokie laisvi ir savimi pasitikintys, kaip stengiasi atrodyti. Jausmų, santykių teritorija – jiems dar mažai ar iš viso nepažįstama žemė, į kurią nedrąsu ir nežinia kaip įžengti. Net kalbėti apie tai nemoka. O svarbiausia (ir baisiausia), kad nelabai suvokia, kas yra seksualinis smurtas ir prievarta. Kur riba tarp priimtino ir neleistino elgesio.

Badžeris nuoširdžiai susidomi linksma ir gražia Tara. Jai jis irgi patinka, bet, supuolus aplinkybėms, naktį pakviestai į paplūdimį gražuoliuko Padžio, ji mano, kad tiesiog privalo jam pasiduoti. Sekso scena filme sukrečianti. Bereikšmis ir paviršutiniškas Taros ištartas „taip“ leidžia Padžiui tęsti toliau, nors merginos kūno kalba sako visai ką kita. Pabaigęs Padis kaip niekur nieko toliau laido juokelius, o Tara yra visiškai sutrikusi ir pasimetusi. Ji tik supranta, kad to visai nereikėjo. Deja, tokie dalykai dažniausiai nutylimi dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukos komplekso.

Filme režisierė aiškiai vysto dvi linijas. Viena – visus „reikiamus pramogų standartus“ atitinkantys paauglių nuotykiai, o kita – paraleliai einanti skaudi brendimo drama. Ypač antroje filmo dalyje, po sueities, ji skamba vis garsiau, liūdniau ir skausmingiau. Nerūpestinga filmo nuotaika pasikeičia, juntama auganti įtampa ir skausmas. „Svajonių atostogos“ Tarai tampa trauma ir skaudžia akistata su realybe.

Filmui skylant į dvi dalis, keičiasi ir filmavimo stilistika, spalvos bei šviesa. Ryškių spalvų ir trankių garsų kupiną pirmą dalį keičia tuščios šiukšlinos gatvės vaizdai. Blausi ankstyvo ryto šviesa, nejaukus, niūrus garsinis fonas. Pagirių – ir fizinių, ir moralinių – nuotaika.

Ruošdamasi filmui, režisierė lankėsi Malijoje, mėgstamame britų paauglių kurorte, ir stebėjo, kaip čia vyksta „realus gyvenimas“. Ji kalbino jaunuolius, bandė išsiaiškinti, kaip jie supranta, kas yra sutikimas seksui, ir jų atsakymai buvo pribloškiantys. „Manau, kad reikia atvirai šnekėtis ir su moterimis, ir su vyrais apie tai, kas vyksta“, – sako režisierė.

Filmo veikėjuose lengva atpažinti save. Jį būtina žiūrėti paaugliams, ieškantiems savo tapatybės. Kad padėtų atsilaikyti prieš įžūlias bendraamžių pajuokas ir spaudimą. Kad suvoktų, kokios yra ribos, kurių niekam nevalia peržengti. Vyresniems tos patirtys irgi pažįstamos, bet ar mokame ir drįstame jomis pasidalinti su jaunais žmonėmis?

Tačiau klausimas how to have sex ne vienintelis, aptemdęs „svajonių atostogas“. Tris drauges pasiekia ir išlaikytų egzaminų rezultatai. Em ir Skai pasisekė, jų laukia studijos, Tarai, deja, susiklostė nekaip. Belieka paguoda, kad ir „rūbininke visai linksma dirbti“. Beje, tokia situacija tapo ir draugystės išbandymu. Prievarta ir patyčios nesvetimos ir vyrams, ir moterims.

Iš Taros garderobo dingsta „seksovi“ drabužiai, nuo veido – ryškus makiažas. Jos švelnus, gražus veidas, persmelktas liūdesio ir skausmo, tiesiog sukrečia. Atostogos baigiasi. Šutvė išsiskirsto, bet visi prisiekia būtinai vėl susitikti kitais metais toje pačioje vietoje. Vis dėlto nejaukios pauzės ir žvilgsniai, širdyje išsivežamas sunkumas byloja ką kita.