2010 m. įsteigtas MEDIA gamybos garantinis fondas filmų prodiuseriams padeda gauti bankų paskolas, suteikdamas 50 proc. lėšų paskolos garantijai padengti. Taip fondas ne tik sudaro lengvatines sąlygas prodiuseriams gauti paskolą, bet taip pat, padengdamas dalį paskolų garantijos ir prisiimdamas dalį rizikos, skatina bankus įsitraukti į kino pramonę ir finansuoti kino projektus. Šiuo atveju kyla klausimas, ar vis dėlto ne veiksmingiau teikti tiesiogines dotacijas kino kūrėjams vietoj siūlymo garantuoti dalį jų banko paskolų? Ši priemonė turi daugialypį poveikį – su fondu pasidalijama rizika ir naudojant lėšas pritraukiama dar daugiau papildomų finansinių išteklių kino finansavimui, o kartu kino kūrėjai pratinami dirbti rinkos sąlygomis ir planuoti savo komercinę veiklą, o fondo lėšos gali būti panaudotos dar kartą.

Tai jau galima matyti iš dabartinio programos MEDIA gamybos garantinio fondo, kuriame iki 2011-ųjų pabaigos su fondui skirtais 2 mln. eurų pritraukta 18 mln. eurų filmų kūrėjams skirtų paskolų. Svarbu pabrėžti, kad paskolų garantijoms skirti pinigai, sėkmingai pasibaigus finansuotiems projektams, grįžta atgal į fondą, gali būti toliau naudojami ir generuoti dar didesnę finansinę naudą kino pramonei.

Kaip teigia kino finansavimo konsultacijų agentūros „Peacefulfish“ vadovas Thierry Baujard’as, gamybos garantinio fondo mechanizmas nėra sudėtingas ir gali būti prieinamas kiekvienam kino pramonės atstovui, vystančiam aukštos kokybės europinį projektą. Šioje schemoje veikia dvi fondą koordinuojančios agentūros – „IFCIC“ (Prancūzija) ir „AUDIOVISUAL SGR“ (Ispanija). Jos tarpininkauja tarp bankų ir paskolą gauti siekiančių organizacijų. Prodiuseris, norintis gauti paskolą filmo kūrimui, dar prieš kreipdamasis į banką pateikia paraišką vienai iš minėtų agentūrų. Ši, įvertinusi prodiuserio kompanijos patikimumą ir rizikos suteikti paskolą dydį, išduoda pažymą, kad kompanija patikima ir gebės grąžinti paskolą. Šios organizacijos yra patyrusios kino finansavimo sektoriuje, todėl jų projektų vertinimai tenkina tokios patirties neturinčių bankų specialistus.

Kalbant apie mažą Lietuvos kino rinką, pasak „Peacefulfish“ įkūrėjo Thierry Baujard’o, siekiant pasinaudoti MEDIA gamybos garantinio fondo parama sunkiausia gali būti rasti banką, pasirengusį suteikti paskolą. Šis finansinis instrumentas yra naujas, todėl užtrunka, kol bankų atstovai suvokia jo naudą ir finansinės grąžos perspektyvas.

Taip pat Thierry Baujard’as pabrėžia – šioje finansavimo schemoje nėra jokio minimalaus biudžeto normos, suteikiamos fondo garantijos nesiremia numatomomis filmo pajamomis, o yra grindžiamos pasirašytomis filmo finansavimo sutartimis (pavyzdžiui, koprodukcijos sutartimis, sutartimis su kitais finansavimo šaltiniais ir t. t.), todėl fondo teikiama pagalba gali naudotis ir nedidelio biudžeto kino projektų kūrėjai.

Taip pat svarstoma galimybė atverti garantinį fondą ir filmų rodytojams, taip mažinant jų priklausomybę nuo platintojų ir kino studijų.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europos kino bendrovėms gauti finansavimą ir paremti tokias jų pastangas, 2010–2013 m. iš MEDIA gamybos garantinio fondo bus suteikta 8 mln. eurų paskolų garantijų, užtikrinančių daugiau nei 100 mln. eurų vertės banko paskolų.

Nuo 2014 m., kai pradės veikti nauja ES programa „Kūrybinga Europa“ (Creative Europe), šis fondas bus reorganizuotas. 2014– 2020 m. laikotarpiu fondas valdys 200 mln. eurų ir bus prieinamas ne tik kino kūrėjams, bet ir visoms kūrybinių industrijų kategorijai priskiriamoms įmonėms bei veikloms. Numatoma, kad tokiu būdu bus pritraukta per milijardą eurų kino bei kūrybinių industrijų finansavimui Europoje.