Konkursinės programos

Konkursinėje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ – vienuolika filmų iš Bulgarijos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Vengrijos. Apmaudu, kad programoje vėl neatsirado nė vieno lietuviško filmo, tačiau galime bent pasidžiaugti, kad bus parodytas estų režisieriaus Rainerio Sarneto „Idiotas“ – Fiodoro Dostojevskio romano ekranizacija. Naujausias konkursinės programos filmas – serbės Majos Miloš „Klipas“, šių metų Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje apdovanotas „Tigru“ geriausiam debiutiniam filmui ir Olandijos kino kritikų premija. Tai šokiruojantis pasakojimas apie šiuolaikinį jaunimą, gyvenantį virtualioje erdvėje, įnikusį į savo mobiliuosius telefonus. Jame trinamos ribos tarp sekso ir prisirišimo, paprastų malonumų ir tikros meilės, žiaurumo ir švelnumo.

Beveik visų šios programos filmų personažai, kaip ir daugelis žmonių, gyvenančių šiandieniame pasaulyje, – kamuojami vienatvės, kaltės jausmo, susvetimėjimo, dėl kitoniškumo ar parodyto jautrumo tampantys pajuokos objektais. Ir jei nebesugeba patirti, kas yra tikra, o kas ne, jie išbando net ir ekstremaliausius dalykus, kad pajaustų, jog gyvena.

Konkursinėje programoje „Trumpas konkursas“ bus pristatyta septyniolika Europos filmų, tarp jų ir keturi Lietuvos režisierių: Giedrės Beinoriūtės, Vytauto Dambrausko, Tado Vidmanto ir Ričardo Marcinkaus. Geriausią trumpo metražo filmą rinks tarptautinis žiuri.

„Kino pavasario“ naujienos

Šįmet pagrindinėje festivalio programoje „Horizontai“ bus dvidešimt šeši filmai, sulaukę pripažinimo kituose tarptautiniuose festivaliuose ir išsiskiriantys konceptualumu bei naujų kino formų ieškojimu. Tokia yra Aleksandro Rastorgujevo ir Pavelo Kostomarovo juosta „Aš tave myliu“. Kartu su režisieriais filmą kūrė neprofesionalūs aktoriai, prieš kamerą pasakojantys savo džiaugsmus bei skausmus. Toks yra ir filipiniečio Marlono Riveros šmaikštus „filmas filme“ „Dama srutų duobėje“, mokantis, kaip sukurti šedevrą, kuris būtų atrinktas į Kanų kino festivalį.

Ekonominei krizei krečiant visą pasaulį ir ypač Graikiją, šios šalies kinas įgyja kitokį veidą. Graikų filmuose juntamas nusivylimas, sutrikimas ir visuotinė depresija. Puikus tokio kino ir nuotaikų pavyzdys – režisieriaus Filipposo Tsitos juodojo humoro drama „Nesąžiningas pasaulis“. Šio filmo personažas – policininkas, atsisakantis tarnauti valstybei ir ginantis vargšus žmones, kurių nusikaltimai labai menki, palyginti su valstybiniais. Tačiau panašių nuotaikų nepristigs ir kitų šalių filmuose. Režisieriaus Alejandro Landeso filmo „Porfirio“ pagrindinis herojus – realus asmuo, kuris, sėdėdamas invalido vežimėlyje, bandė užgrobti lėktuvą. Dėl valstybės kaltės tapęs invalidu, šis vyras iš jos paramos taip ir nesulaukė. Vincento Garenqo filmas „(Ne)kaltas“ bus aktualus ne vienam lietuviui dėl šalyje vis dar neišspręstos rezonansinės „pedofilijos“ bylos. Garenqo filmas remiasi liūdnai pagarsėjusia skandalinga istorija – vadinamąja Outreau byla, krėtusią Prancūziją 2001 metais. Tada aštuoniolika asmenų buvo melagingai apkaltinti pedofilija, žinant, kad šios etiketės daug sunkiau atsikratyti nei žmogžudžio.

Tarp „Kino pavasario“ naujienų – ne tik filmai, bet ir programos. Šįmet pirmąkart festivalyje – trijų kritikų sudaryta programa „Kritikų pasirinkimas“. Vienas jų – švedas Janas Lumholdtas, FIPRESCI viceprezidentas, išleidęs knygą „Larsas von Trieras: interviu“. Į kritikų programą pateko Steve’o McQueeno „Gėda“, Ann Hui „Paprastas gyvenimas“, Lynne Ramsay „Pasikalbėkime apie Keviną“, Andrea Arnold „Vėtrų kalnas“, Marjane Satrapi kartu su Vincent’u Paronnaud kurta „Vištiena su slyvomis“ ir kt.

„Kino pavasaris“ ir šįmet sugrąžino programą „Meistrai“. Žiūrovai galės pamatyti naujus Mike’o Leigh, Chantal Ackerman, Mohammado Rasoulofo, Jano Hrebejko, Davido Cronenbergo, Gianni Amelio, Agnieszkos Holland, Michaelo Winterbottomo, Nuri Bilge Ceylano filmus. Tarp jų – garsių kūrinių ekranizacijos ir garsenybių kino biografijos.

Dokumentinių filmų programoje taip pat netrūks garsių vardų. Bus parodytas Martino Scorsese filmas apie vieną „The Beatles“ narį – George’ą Harrisoną. Werneris Herzogas šįkart analizuos dostojevskišką nusikaltimo ir bausmės temą filme „Gilyn į prarają“. Taip pat šis režisierius prisidėjo kuriant Dmitrijaus Vasiukovo filmą „Laimingi žmonės: metai taigoje“. Garsus amerikiečių dokumentininkas Fredericas Wisemanas fiksavo Paryžiaus klubo „Crazy Horse“ užkulisius. Viktoras Kosakovskis filmu „Tegyvuoja antipodai“ gal privers kitaip pažvelgti į mūsų Žemę ir kitus joje gyvenančius žmones. O namų arešto bausmę atliekantis Irano režisierius Jafaras Panahi filme „Tai ne filmas“ bandys atsakyti į klausimą, ar įmanoma sukurti filmą jo nefilmuojant.

Šiais metais prie „Kino pavasario“ prijungta „Viasat“ komedijų festivalio programa, kurioje kiekvienas ras filmų pagal savo skonį. Tačiau festivalio organizatoriai siūlo nepraleisti airių juodojo humoro komedijos „Sergėtojas“. Jos režisierius – Johnas Michaelas McDonaghas, Martino McDonagho („Reikalai Briugėje“) brolis. Filme „Sergėtojas“ netrūks ir Aki Kaurismäki humoro, ir Davido Lyncho siurrealizmo, ir Quentino Tarantino stiliaus.

„Kino pavasaryje“ šįmet bus ir dvi specialiosios programos. Viena skirta Amerikos nepriklausomam kinui ir Sandanso nepriklausomo kino festivalio favoritams, tarp kurių ir Jeffo Nicholso „Slėptuvė“. Antra programa skirta femme fatale Europos kine, tad žiūrovai turės progą pamatyti kino divas – Marlene Dietrich, Michèle Morgan, Arletty, Clarą Calamai, Sophie Loren, Catherine Deneuve, Hanną Schygullą ar Grażyną Szapołowską.

Tiems, kurie nemiega naktį, „Kino pavasaris“ pasiūlys vidurnakčio seansus.

Bet svarbu nepamiršti ir lietuviško kinematografo, kurio kasmet „Kino pavasaris“ stengiasi parodyti kuo daugiau. Šįmet žiūrovų laukia dvylika nacionalinio kino premjerų.

Iki susitikimo „Kino pavasarį“.

Daugiau informacijos: www.kinopavasaris.lt.

„Kino pavasario” inf.