Spalio pabaigoje penkerių metų gimtadienį minintis Žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ kviečia dokumentinio kino mėgėjus į tikrą kino šventę. Festivalis pradžiugins žiūrovus gausia programa, susitikimais su 15 užsienio svečių bei atviromis diskusijomis.

„Nepatogus kinas“ niekad nevengė aštrių temų. Šiemet jo filmų sąraše daugiau nei 40 istorijų, kurių dalis susijusi su posovietinės erdvės realijomis: korupcija, nešvarus pirmasis milijonas ir milžiniška turtinė nelygybė. Bene garsiausias šios festivalio programos dalies filmas – „Chodorkovskis“ („Khodorkovsky“, 2011, Vokietija). Šiemet Berlyno kino festivalyje ažiotažą sukėlęs filmas pasakoja turtingiausio Rusijos kaliniooligarcho istoriją. Premjeros vos nesužlugdė kino juostos vagystė, kurią, pasak sklandančių gandų, organizavo Rusijos specialiosios tarnybos. Kaip buvo iš tiesų, papasakos į festivalį atvyksiantis filmo režisierius Cyrilas Tuschi.

Puikių vertinimų sulaukęs dar vieno vokiečių režisieriaus debiutas „Kitas „Chelsea“ – Donecko istorija“ („The other Chelsea – Eine Geschichte aus Donezk“, 2011, Vokietija) taip pat pasakos apie pinigus ir politiką, bet pagrindinė jo tema – Donecko futbolo komanda, vietos oligarchų dėka išsiveržusi į Europos klubų aukštumas. Filmo režisieriui Jakobui Preussui pavyko įgyti nuoširdų vietos turtuolių ir paprastų šachtininkų pasitikėjimą, todėl filmo herojų kasdienybės kontrastai ne tik šokiruoja, bet ir sukelia šypseną.

Sovietinės sistemos žlugimas didelei daliai Rytų Europos moterų neatnešė laisvės, bet pakeitė vieną vergiją kita – teigia filmo „Sekso kaina“ („The Price of Sex“, 2010) autorė Mimi Chakarova. Kasmet tūkstančiai Moldovos, Ukrainos ir kitų skurdžių šalių moterų papildo Stambulo, Milano ar Dubajaus viešnamių sekso vergių gretas. Už darbą slapta kamera ir drąsą kuriant šį filmą režisierė buvo apdovanota prestižiniu organizacijos „Human Rights Watch“ prizu.

Filmams apie moteris festivalyje skirta speciali programa, joje bus ir netikėtai intymių asmeninių istorijų. Filmas „Edi ir Tea: ilgos sužadėtuvės“ („Edie & Thea: A Very Long Engagement“, JAV, 2009) pasakoja dviejų moterų meilės iš pirmo žvilgsnio ir iki paskutinio atodūsio istoriją. Pristatyti filmo į Vilnių atvyks režisierių Susan Muskos ir Gretos Olafsdottir pora.

Šių metų festivalio programos skirtos atskiriems pasaulio regionams. Kitokią Lotynų Ameriką – be sambos, karnavalų ar saulėtų paplūdimių – pristatys šeši filmai. „Nepatogaus kino“ žiūrovams jau pažįstamas Venecijos kino festivalio laureatas Gianfranco Rosi siūlo pažiūrėti naujausią filmą „El Sicario – kambarys Nr. 164“ („El Sicario – Room 164“, Italija, Prancūzija, 2010). Tai juosta, kuriai nufilmuoti prireikė vienos dienos, bloknoto ir kelių rašiklių. Tačiau galutinis rezultatas pribloškia – ekrane atsiskleidžia trileriui prilygstanti istorija, kur buvęs narkotikų kartelio smogikas ir mafijos nuosprendžių vykdytojas bando ištrūkti iš kvaišalų, prekybos žmonėmis ir žmogžudysčių liūno. Istorija iliustruota žiūrovų akyse gimstančiais Sicario piešiniais, ji buvo nufilmuota viename motelio ties JAV ir Meksikos siena kambaryje. Bet Sicario veidas visą filmą liks uždengtas, juk už jo galvą skirtas ketvirčio milijono prizas.

„Kelias namo“ („Which Way Home“, JAV, 2009) taip pat nukels į Meksikos ir JAV pasienį, kur tūkstančiai vaikų, keliaujančių krovininių traukinių stogais, bando prasibrauti link geresnio gyvenimo. Daliai jų kelionė į JAV baigiasi mirtimi pasienio dykumoje arba po traukinio bėgiais. Meistriškas režisierės Rebeccos Camissa darbas pelnė gausybę apdovanojimų ir praėjusių metų „Oskaro“ nominaciją.

Trys festivalio filmai pasakos apie šiandienos Afganistaną. Bene labiausiai šokiruoja „Šokantys Afganistano berniukai“ („The Dancing Boys of Afghanistan“, D. Britanija, 2010). Žinomo britų režisieriaus ir prodiuserio Jamie Dorano filme tyrėjų komanda ieško atsakymo, kodėl Afganistane atgyja senas paprotys, kai moterimis persirengę berniukai linksmina vyrus šokiu. Šiame niūriame filme susipina senieji papročiai, aukščiausio rango valdininkų korupcija ir nusikalstami ištvirkusių karo vadų veiksmai. Apie tai, kodėl filmavimo komanda buvo priversta bėgti iš šalies, papasakos pats režisierius, atvykstantis į festivalį.

Festivalis neapsiribos vien filmų peržiūromis: Vilniuje jį lydės edukaciniai renginiai, teminės diskusijos. Vėliau projektas persikels į Kauną, Klaipėdą ir mažesnius Lietuvos miestus. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje www.nepatoguskinas.lt.

Rengėjų inf.