Neslėpsiu – esu didelė bondianos gerbėja. Ir buvau tarp tų, kuriems nepatiko šeštasis Džeimsas Bondas – Danielis Craigas. Charizmatiškas Seanas Connery, rafinuotas Rogeris Moore’as, aristokratiškai santūrus Timothy Daltonas, elegantiškai žavus Pierce’as Brosnanas ir staiga neaukšto ūgio, kresnas, aštrių veido bruožų blondinas Danielis Craigas. Pirmą kartą jį pamatęs nepatikėsi, kad šis žmogus geria nesuplaktą martinį su degtine ir dėvi prabangius kostiumus.

Tačiau pažiūrėjusi „007 Kazino „Royale“ pamaniau, kad gal būtent toks turi būti XXI amžiaus agentas 007. Raumeningesnis ir paprastesnis. Tuo įtikino geras britų aktorius Danielis Craigas, kuris devyniolika metų laukė vaidmens, pavertusio jį aukščiausios lygos pasauline žvaigžde. Iki tol, kol ėmė gauti honorarus, leidžiančius atostogoms išsinuomoti nedidelę salą, kad netrukdytų paparaciai, aktorius nuėjo ilgą sudėtingą kelią, suvaidino daug vaidmenų teatre, televizijoje, kine. Jo filmografijoje daugybė ne šiaip neigiamų personažų, bet tiesiog bjaurių tipų. Tai skiria jį nuo Bondą anksčiau vaidinusių aktorių.

Danielis Wroughtonas Craigas gimė 1968 m. kovo 2 d. Česteryje netoli Liverpulio. Jo tėvas Tomas pakeitė daug profesijų – buvo prekybos laivyno jūreivis, metalinių konstrukcijų montažininkas, alinės savininkas. Motina Olivia dirbo mokytoja, ji visada domėjosi menu, net kai po skyrybų liko viena su dviem vaikais – ketverių metų Danieliu ir jo vyresne sesute Lee. Jie apsigyveno Liverpulyje, motina tapo šio miesto Visuomeninio teatro aktyviste. Nuo vaikystės Danielis augo teatro užkulisiuose ir kartą panoro tapti aktoriumi. Nuo keturiolikos metų berniukas pasirodydavo scenoje.

Lankydamas vidurinę mokyklą jis nepasižymėjo stropumu, bet daug skaitė ir sėkmingai žaidė regbį. Šešiolikos metų vaikinas pareiškė, kad mokykla jam įkyrėjo iki gyvo kaulo.

Motina skeptiškai vertino sūnaus norą tapti aktoriumi, troško, kad jis pasirinktų stabilesnę profesiją. Tačiau 1984 m. būtent ji pasiūlė Danieliui dalyvauti Mančesterio Nacionalinio jaunimo teatro surengtoje peržiūroje ir net padavė paraišką sūnaus vardu. Jo debiutu teatro scenoje tapo Agamemnono vaidmuo Williamo Shakespeare’o „Troile ir Kresidoje“. Pradedančiam aktoriui tai buvo neįkainojama patirtis ir galimybė pakeliauti po pasaulį. Tačiau teatrui nuolat stigo pinigų, todėl Danielis dirbo ir padavėju, ir indų ploviku. Aktorius prisipažįsta, kad kelis kartus pabėgo iš buto nesumokėjęs nuomos.

Netrukus vaikinas suprato, kad privalo baigti profesionalią aktorių mokyklą. Po kelių nesėkmingų bandymų, 1988 m. jis įstojo į garsią Guildhallo muzikos ir dramos mokyklą. Craigo studijų draugai buvo Ewanas McGregoras, Alistairis McGowanas, Damianas Lewis ir Josephas Fiennes’as.

1992 m. Craigas debiutavo amerikiečių režisieriaus Johno G. Avildseno filme „Vienišiaus stiprybė“ („The Power of One“). Dramatiškoje istorijoje apie baltaodžio berniuko gyvenimą Afrikoje jis suvaidino savo pirmąjį nedorėlį. Naujų pasiūlymų neteko laukti ilgai.

Nepamiršo jis ir scenos: Karališkajame nacionaliniame teatre nuoširdžiai ir įtikinamai suvaidino Tony Kushnerio pjesėje „Angelai Amerikoje“. Homoseksualaus vyro, slepiančio savo prigimtį, vaidmuo buvo gerai įvertintas teatralų ir žiūrovų. Ryškiai Craigo teatrinę karjerą nušvietė pasirodymas Londono „Old Vic“ teatre. Aktoriaus ambicijas jis patenkindavo scenoje, o televizijos serialai atnešdavo neblogus honorarus. 1992 m. Craigas vedė škotų aktorę Fioną Laudon, tais pačiais metais gimė duktė Ella.

D. Britanijoje jis išpopuliarėjo 1996 m. suvaidinęs nevykėlį muzikantą miniseriale „Mūsų draugai iš Šiaurės“ („Our Friends in the North“). Craigas gyveno labai intensyviai: miegojo po dvi valandas, mezgė meilės ryšius su gražuolėmis manekenėmis (tarp jų buvo ir Kate Moss), leido naktis baruose.

Tačiau darbe jis išliko ambicingas ir atkaklus, atsisakydavo gausių pasiūlymų vaidinti blogus vaikinus. 1995 m. Michaelio Gothlibo filme „Mažylis karaliaus Artūro dvare“ („A Kid in King Arthur’s Court“) Craigas tapo Kate Winslet suvaidintos princesės mylimuoju. 1997 m. jis nusifilmavo painioje vokiečių režisieriaus Peterio Sehro melodramoje apie dviejų vyrų ir vienos moters meilės trikampį „Apsėdimas“ („Obsession“). Craigo herojus skulptorius Džonas atvyksta į Berlyną iš Zimbabvės, trokšdamas išsiaiškinti savo močiutės mirties paslaptį. Stotyje jis sutinka vokietę muzikantę Miriam ir tarp jų įsižiebia simpatija. Iš ekrano meilės santykiai persikėlė į gyvenimą. Su Miriam vaidmens atlikėja vokiečių aktore Heike Makatsch Danielis gyveno septynerius metus.

Pamažu Danielio Craigo karjera įsibėgėjo. 1998 m. britų režisierės Cathal Black melodramoje „Meilė ir pyktis“ („Love and Rage“) jo suvaidintas laisvamanis atvykėlis airis Džeimsas išgyvena tragišką romaną su britų aristokrate. Tais pačiais metais režisieriaus Shekharo Kapuro istorinėje dramoje „Elžbieta“ („Elizabeth“) Craigas suvaidino nedidelį sąmokslininko vienuolio vaidmenį. Johno Maybury filme „Meilė – tai šėtonas: Frensio Beikono portreto studija“ („Love Is the Devil: Study for a Portrait of Francis Bacon“) Craigas sukūrė dailininko meilužį – cinišką darbininkų klasės atstovą, kartą bandžiusį apiplėšti dailininko namus. Toliau sekė Williamo Boyde’o „Tranšėja“ („The Trench“), kur jis vaidino Pirmojo pasaulinio karo metų kariškį. 2000-aisiais pasirodė Hugh Hudsono melodrama „Mano svajonių Afrika“ („I Dreamed of Africa“), kurioje kartu su Kim Basinger ir Vincent’u Perezu Craigas filmavosi Kenijoje.

Šizofreniško Rėjaus vaidmuo Simono Cellano Joneso komiškoje dramoje „Balsai“ („Some Voices“) atnešė aktoriui Britų nepriklausomo kino apdovanojimą už geriausią vyro vaidmenį. Iš psichiatrinės ligoninės Rėjų išleidžia broliui, restorano savininkui Pitui pažadėjus globą. Netrukus vaikinas sukelia nemaža rūpesčių broliui ir įsimyli į gražuolę merginą...

Pamažu Craigas vis labiau įsitvirtino Holivude. 2001 m. jis pakviestas į tikrai populiarumui pasmerktą filmą „Lara Kroft: kapų plėšikė“ („Lara Croft: Tomb Raider“) su Angeline Jolie pagrindiniame vaidmenyje. Alekso Vesto vaidmuo nebuvo įdomus, nes idėja ekranizuoti kompiuterinį žaidimą nesiūlė jokių gilių personažų. Šis projektas tapo aktoriaus fiasko, tačiau būtent jis palengvino Craigo galimybes šturmuoti Holivudo viršūnės. Netrukus jam pasiūlė suvaidinti žiauraus gangsterio sūnų – sadistą ir niekšą Konorą Samo Mendeso kriminalinėje dramoje „Kelias į pražūtį“ („Road to Perdition“, 2002).

Režisierės Christine Jeffs filme „Silvija“ („Sylvia“, 2003) jis įkūnijo britų poetą Tedą Hughesą – tragiško likimo poetės Sylvios Plath vyrą. Filmas pasakoja šių dviejų stiprių, neeilinių asmenybių meilės istoriją. Craigas – aistringas poezijos gerbėjas ir kartą net dalyvavo Tedo Hugheso kūrybos vakare.

Rogerio Michello 2004 m. detektyvinėje dramoje „Begalinė meilė“ („Enduring Love“) Craigo Džo kovoja su draskančiais jo sielą prieštaravimais. Tais pačiais metais pasirodė režisieriaus Matthew Vaughn „Sluoksniuotas pyragas“ („Layer Cake“), kur Craigas suvaidino narkotikų prekeivį, bandantį atsikratyti praeities. Tačiau praeitis nepaleidžia herojaus. Praeitis, dabartis ir ateitis glaudžiai susipynė Johno Maybury filme „Tramdomieji“ („The Jacket“), čia Craigas įtikinamai suvaidino antro plano personažą Rudį. 2005 m. britų televizijos seriale „Archangelskas. Stalino byla“ („Archangel“) jis – britų istorikas, tiriantis Stalino epochos paslaptis.

Ryškus ir išraiškingas vaidmuo laukė aktoriaus žymaus vengrų kino operatoriaus Lajoso Koltai filme „Likimo atstumtas“ („Sorstalanság“, 2005), sukurtame pagal autobiografinį Nobelio premijos laureato Imre’s Kertészo romaną ir pasakojančiame apie Holokausto tragediją Vengrijoje. Filmas sėkmingai apkeliavo daug tarptautinių kino festivalių, tačiau žiniasklaida mažai kalbėjo apie Craigo vaidybą: recenzijose buvo kartojama, kad vieną vaidmenų filme kuria naujasis Džeimsas Bondas.

2005 m. spalį pasidėjo naujas etapas aktoriaus gyvenime. Nuo tos akimirkos, kad ir ką vaidintų Craigas, visada bus minimas Džeimsas Bondas. Tačiau iki „007 Kazino „Royale“ premjeros Craigas sugebėjo pabūti tiesiog geru aktoriumi. Jis suvaidino Steveno Spielbergo filme „Miunchenas“ („Munich“). Čia jis – vienas iš penkių „Mossad“ agentų, kurie turi atkeršyti 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių teroro akto vykdytojams, nužudžiusiems Izraelio sportininkus. Įdomus vaidmuo Craigo laukė ir Douglaso McGratho filme „Liūdnai pagarsėjęs“ („Infamous“) apie rašytoją Trumaną Capote. Aktorius suvaidino žudiką Perry Smithą, tapusį Capote’s knygos „Šaltu krauju“ prototipu.

„Danielis Craigas – pirmasis Bondas blondinas. Jis – pirmas Bondas, gimęs bondianai jau prasidėjus ir po Iano Flemingo mirties.“ Tokios antraštės lydėjo šeštąjį agentą 007.

Peržiūrėjus iki Bondo sukurtus Craigo vaidmenis, sunku nesistebėti prodiuserės Barbaros Broccoli įžvalgumu. Tai dažniausiai profesionaliai sukurti niekuo neišsiskiriantys antrojo plano personažai, arba rimti pagrindiniai vaidmenys nepriklausomuose projektuose. Nė į vieną jo personažą nesugebėtum įsimylėti iki sąmonės netekimo, neatsitiktinai sklido kalbos, kad tik finansiniai sunkumai privertė filmo vadybininkus kviesti šį mažai žinomą britų aktorių.

Kai jam pirmą kartą pasiūlė bandytis Bondo vaidmeniui, Craigas atsisakė: „Atsisakiau, nes nebuvo scenarijaus, o ir aš nebuvau įsitikinęs, kad esu pasirengęs tapti Džeimsu Bondu. Paulas Haggisas tada perrašinėjo pirmąją scenarijaus versiją. Mano taisyklė: nesutinku filmuotis, kol neperskaitysiu scenarijaus. Ėmiau laukti, laukimas užsitęsė, todėl nusprendžiau negaišti laiko ir paprašiau prodiuserių manęs nebetrukdyti. Bet kai scenarijus buvo baigtas, prodiuseriai vėl kreipėsi į mane. Pagalvojau, kad jokiais būdais nesutiksiu, jei scenarijus nepatiks. Tačiau Barbara Broccoli pasiūlė puikų scenarijų ir aš neatsilaikiau. Pradėjau skaityti ir nesugebėjau atsitraukti. „Kazino „Royale“ daug emocijų, o tai visada įdomu aktoriui. Visada ieškau scenarijuje kažko paslaptingo, dviprasmiško, nepastebimo plika akimi. Žinoma, galėjau atsisakyti. Tačiau nenorėjau ateityje nuolatos savęs klausti: kodėl vis dėlto netapau Bondu? Būtų apmaudu, jei nepavyktų, bet įprasta dvejoti, kai turi priimti svarbų sprendimą.“

Pasipiktinusiųjų naujuoju Bondo atlikėju replikos tiesiog užtvindė internetą, tačiau tai nesutrukdė Craigui ruoštis populiariausiam gyvenime vaidmeniui: „Nenorėjau praleisti nė vienos detalės. Jaučiau didelę atsakomybę. Labiausia žeidė tai, kad mano darbą kritikuoja dar jo nepamatę. Pažiūrėkite filmą – tada turėsite teisę kritikuoti. Esu panašus į „blogą vaikiną“, bet tuo džiaugiuosi, nes manau, kad geri vaikinai turi atskleisti savo blogąsias savybes, kad nuveiktų gerą darbą. Noriu, kad žmonės susimąstytų apie Bondo teisingumą ir jo principus.“

Aktorius prisimena, kad pirmas filmas apie Džeimsą Bondą, kurį pamatė ekrane, buvo „Gyvenk ir leisk mirti“. Jame vaidino Rogeris Moore’as. Sutikęs vaidinti, jis po kelis kartus peržiūrėjo visus filmus apie Bondą, perskaitė visas Iano Flemingo knygas, o paskui, anot aktoriaus, išmetė visa tai iš galvos, kad galėtų sukurti savąjį agentą 007. Jis prisimena: „Keturis mėnesius nuolat treniravausi su asmeniniu treneriu ir pagaliau prisiauginau dešimt kilogramų raumenų. Kai atvažiavome į Bahamas, buvau pasirengęs juos pademonstruoti. Esu aktorius, man nereikia būti ypač stipriam. Bet norėjau, kad žiūrovai patikėtų, jog Bondas gali žudyti. Kai Bondas žudo, turiu būti panašus į žudiką. Kai jis dėvi smokingą, – į salonų liūtą. Tikiuosi, man pavyko ir viena, ir kita. Kartu norėjau, kad žiūrovai ekrane matytų mano veidą, o ne kaskadininko nugarą, todėl stengiausi pats atlikti kuo daugiau triukų. Tačiau ypač pavojingų triukų neleido daryti draudimo kompanijos.“

Gal būtent todėl nelabai elegantiškas ir rafinuotas Craigas, raumenų mase greičiau primenantis Rembo, labiau priimtinas XXI a. žiūrovams nei ankstesni nepriekaištingų manierų agentai 007, bet abejonių liko. Iš filmo dingo tam tikra paslėpta ankstesnių aktorių saviironija, verčianti atsipalaiduoti ir atsiminti, kad mes stebime tiesiog kupiną nuotykių ir netikėtumų žaidimą. Craigas labiau įtikinamas su ginklu nei vilkintis smokingu. Deja...

„007 Kazino „Royale“ premjera įvyko 2006 m. lapkričio 17 dieną. Rezultatas pranoko visus lūkesčius. „007 Kazino „Royale“ tapo pelningiausiu filmu per visą bondianos istoriją ir sulaukė daug naujų gerbėjų, o Craigas pasirašė sutartį dar keturiems bondianos filmams. 2008 m. ekranuose karaliavo talentingo Marco Forsterio režisuotas „007 Paguodos kvantas“ („Quantum of Solace“). Bet naujo filmo apie Bondą dar teks palaukti.

2007 m. pasirodė net du filmai, kur Craigo partnerė buvo Nicole Kidman. Oliverio Hirschbiegelio fantastinis trileris „Invazija“ („Invasion“) – dar vienas holivudinis filmas apie ateivius iš kosmoso – kūnų rijikus. Kidman herojė bando išgelbėti žmoniją, jai padeda Craigo kuriamas jos kolega ir bendražygis. Įdomu tai, kad būtent filmuojant šią juostą Baltimorės prekybos centre ir pasigirdo lemiamas skambutis: Broccoli pranešė apie sprendimą, nulėmusį visą tolimesnę jo karjerą. Anot aktoriaus, tą naktį jis mirtinai prisigėrė, o „Invazijos“ autoriai pavėlino premjerą, kad filmas pasirodytų jau su „naujuoju Džeimsu Bondu“. Kino pasakoje „Auksinis kompasas“ („The Golden Compass“, rež. Chris Weitz) Craigas suvaidino nedidelį herojės dėdės vaidmenį.

Viename interviu aktorius sakė: „Manau, kad Bondo vaidmuo nelabai susiaurins mano galimybes. Žinoma, nuolatos galvoju, ar tai ribos mano karjerą.“ Aišku, kad Bondo vaidmuo Craigą uždarė į tą stalčiuką, iš kurio jis vis bando pabėgti. Bet jo fiziniai duomenys tinka veiksmo filmams: raumeningas, aštrių veido bruožų, jis nėra klasikinis meilužis ar komikas. Tinka vaidinti vyrukus, kuriuos galima nužudyti, bet neįmanoma palaužti.

Žodžiu, jis tinka tiems veiksmo filmams, kur svarbu ne madingi daikčiukai ir ginklai, o prakaitas, darbas ir prievarta. Craigas prisipažįsta, kad Bondas pavertė jį keliautoju. Kad ir kur jis filmuotųsi, kiekvieną laisvą valandėlę klaidžioja po miestą, bandydamas rasti jo sielą, pajusti kvapą. Venecija, Florencija, Niujorkas, Karibai.... ir Vilnius, kur 2008 m. režisierius Edwardas Zwickas filmavo „Pasipriešinimą“ („Defiance“). Ši karinė drama pasakoja apie žydų partizanų būrį, Antrojo pasaulinio karo metais kovojantį Baltarusijoje. Craigas suvaidino legendą – Tuviją Bielskį, kuris, gelbėdamas žydus nuo sunaikinimo, įkūrė būrį ir kartu su broliais kovojo net iki 1944 metų.

2008 m. aktorius nesibaimindamas suvaidino nedidelio biudžeto dramoje „Nevykėlio atsiminimai“ („Flashbacks of a Fool“), kuria žinomas klipų meistras ir dokumentininkas Baillie Walshas debiutavo vaidybiniame kine. Craigas vaidina britų aktorių, kurio karjera Holivude ritasi prarajon. Audringas gyvenimas atbaidė prodiuserius, jis nebeįdomus žiūrovams. Nors ir dabar retkarčiais į jo prabangų namą Malibu užsuka gražuolės, Džo vis dažniau pasineria į atsiminimus apie audringą jaunystę ir mąsto apie savižudybę. Netikėta geriausio jaunystės draugo mirtis suteikia galimybę grįžti į Angliją...

Kalbėdamas apie savo pomėgius, Craigas juokiasi: „Mėgstu žvejoti, piešti. Mėgstu piešti žuvis. Mėgstu vaikščioti. Tačiau visuomet tikslingai. Yra kelios vietos, apie kurias jums nepasakosiu, jos asmeniškos ir nuostabios. Mėnesius nematau šeimos, todėl grįžęs turiu vėl įsitikinti, kad jie vis dar tokie pat. Kai buvau pradedantis aktorius, atrodė, kad filmavimo grupė – tai viena didelė draugiška šeima, norėjau tapti jos dalimi. Turiu artimų draugų, bet naujų neieškau. Nelengvai susidraugauju, ypač besifilmuodamas.“

2010 m. Craigas sutiko filmuotis Jimo Sheridano trileryje „Klastingi namai“ („Dream House“). Tai pasakojamas apie sutuoktinius, kurie kartu su dviem vaikais įsigijo svajonių namą, nenujausdami, kad jame neseniai įvyko žmogžudystė. Craigo partnerės šiame filme buvo Rachel Weisz ir Naomi Watts. Netrukus pasklido kalbos, kad tarp Danielio ir Rachel įsiplieskė romanas. Kalbos sustiprėjo, kai aktorė paliko savo vyrą režisierių Darreną Aronofsky. Abu paneigė gandus, tačiau spauda susekė, kad Kalėdas jie praleido kartu. Šių metų birželio 22 d. Weisz ir Craigas slapta susituokė. Ceremonijoje, kuri vyko Niujorke, dalyvavo tik aštuoniolikmetė jaunikio duktė Ella, ketverių metų jaunosios sūnus ir keli draugai.

Netrukus įvyko režisieriaus Jono Favreau fantastinio vesterno „Kaubojai ir ateiviai“ („Cowboys and Aliens“) premjera. Jo veiksmas nukėlė į tolimus 1873-iuosius laukiniuose Vakaruose. Craigo herojus Džeikas atsiduria paslaptingame mieste vidury dykumos. Jis prarado atmintį, vienintelis su praeitimi siejantis daiktas – keista apyrankė. Miestelis vyruką sutinka nedraugiškai. Bet netrukus miestą atakuoja ateiviai. Craigo herojus ieško būdų, kaip juos nugalėti. Aktorius prisipažįsta: „Seniai norėjau suvaidinti kaubojų. Koks malonumas joti raitam ant arklio! Kalbu visiškai rimtai. Jei darbo dienos rytą skauda galvą ar tiesiog esu blogai nusiteikęs, įsėdus į balną išgaruoja visos blogos mintys. Džeikui būdingas instinktyvus negailestingumas, ir man tai patinka. Visuose geruose vesternuose teigiamas herojus – nevienareikšmis, nes turi teisę vykdyti moralinį teisingumą. Jis pasižymi instinktu, kuris padeda išgyventi ar žūti, o visa tai susiję su atpildu. Man imponuoja, kai geri vaikinai turi blogų savybių. Dėl to jie tampa geresni.“

Vienas pastarųjų metų Craigo projektų – Davido Fincherio trileris „Mergina su drakono tatuiruote“ („The Girl with the Dragon Tattoo“) pagal visame pasaulyje populiarią švedų rašytojo Stiego Larssono trilogiją „Millenium“. Į žurnalisto ir detektyvo Mikaelio Bliumkvisto vaidmenį pretendavo ne viena kino žvaigždė.

Kad ir kaip būtų keista, Džeimsas Bondas nesugadino karjeros nė vienam aktoriui. Galima viltis, kad ir Danielio Craigo dar laukia daug įdomių vaidmenų. Juolab kad aktorius sako: „Mane mažai domina statusas, honorarai, premjeros. Tiesiog man labai patinka mano profesija.“