Tiesą sakant, sunku įsivaizduoti, kaip pasisuks vienos populiariausių britų aktorių gražuolės Keiros Knightley likimas. Jos nuotraukomis, interviu, apkalbomis užverstas internetas ir bulvariniai žurnalai. Ji intensyviai filmuojasi ir šiandien kruopščiai renkasi filmus, tačiau iki šiol gana sunku atsakyti į klausimą: ar ji tik graži, ar dar ir talentinga aktorė. Kol kas ši dvidešimt septynerių kino žvaigždė, nors ir buvo nominuota garbingiems apdovanojimams bei keletą jų gavo, rinkosi talentingus partnerius ir ambicingus projektus, sukrečiančių vaidmenų nesukūrė. Net gerų nesukūrė. Tačiau dar viskas prieš akis ir tikėkimės, kad jos laukia ilgas ir laimingas kūrybinis gyvenimas...

Pačių britų spauda vertina ją dvejopai. Laikraštis „Sunday Times“ vadina ją „nacionaliniu turtu“, mados simboliu, „Chanel“ kvepalų ir daugelio kitų garsių firmų veidu. 2005 m. aktorė tapo pirmąja tarp 100 seksualiausių visų laikų kinų žvaigždžių, pralenkusi net Marylin Monroe ar Angeliną Jolie. Jos sceninis debiutas Molière’o „Mizantrope“ viename Vest Endo teatrų tapo populiariausiu metų spektakliu, Keira net buvo nominuota garbingiausiai aktoriams skiriamai Laurence’o Olivier premijai. Kai kurie kritikai ją lygina su talentinga britų aktore Julie Christie (gal ir todėl, kad abi vaidino Larą skirtingose „Daktaro Živago“ ekranizacijose), kuri pradėjo kaip manekenė ir tapo puikia aktore.

Kiti spaudos leidiniai tiesiog džiūgauja dėl kiekvienos Keiros klaidos. Jiems ji ir per liesa, ir per turtinga. Vien už vaidmenis trijose „Karibų piratų“ (2003–2007) dalyse ir už reklamas ši mergina užsidirbo tiek, kad tapo viena turtingiausių britų kino žvaigždžių. „Forbes“ jos turtą vertina 32 milijonais dolerių. Na, o dėl jos liesumo net pažerta abejonių, ar aktorė neserga anoreksija. Dėl to kalta ir pati Keira, pareiškusi, kad anoreksija sirgusios jos senelė ir prosenelė. Keira Christina Knightley gimė 1985 m. kovą Londono priemiestyje Tedingtone, jos tėvui, žinomam teatro aktoriui Willui Knightley ir motinai, būsimai rašytojai Sharman Macdonald sudarius savotišką sandėrį. Žmona, tuo metu jau baigusi aktorės karjerą, pradėjo rašyti pjeses ir pareiškė norinti dar vieno vaiko. Tėvas abejojo, nes jiedu jau augino sūnų, šeima turėjo finansinių sunkumų. Tuomet sutarė – jei pirmoji Sherman drama bus nupirkta, jos noras bus išpildytas. Taip atsirado ne tik populiari dramaturgė, bet ir būsimoji kino žvaigždė Keira Knightley. Daugelis motinos pjesių buvo inscenizuotos ir ekranizuotos, pagal jos scenarijų sukurtas filmas „Žiemos svečias“ su Ema Thompson pagrindiniame vaidmenyje. Kartu ji tapo aktyvia dukters pagalbininke darant karjerą, net rašė pjeses, kuriose Keira vaidino.

Taigi Keira Knightley augo meninėje aplinkoje ir vaikystę praleido teatre. Mergaitė galėjo tapti ir balerina, ir dainininke, nes nuo vaikystės stropiai lankė repeticijas. Tačiau jau tuomet norėjo tapti aktore. Būdama trejų ji pareiškė norą turėti savo agentą, kaip ir tėvai. Iš tėvų ji paveldėjo ne tik įgimtą liesumą (Keiros ūgis – 170 cm, o svoris – 48 kg), bet ir kūrybinius duomenis.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad duktė turi bėdų su mokslais. Jai nesisekė skaityti ir rašyti. Mergaitė kentė nuo disleksijos ir tėvai iškėlė sąlygą: jeigu ji kasdien garsiai skaitys ilgus tekstus ir pasistūmės su mokslais, po metų turės savo agentą. Mergaitė užduotį įvykdė. Vėliau Keira kalbėjo: „Skaudu, kai kiti vaikai vadina tave buka. Supratau, kad mama buvo teisi, versdama mane skaityti nuo ryto iki vakaro. Įžeidimas – labai geras mokytojas. Ėmiau mokytis be priminimo. Pavyko visiškai atsikratyti disleksijos. Tiesa, mano rašysena taip ir liko siaubinga.“

Per atostogas ji uoliai mokėsi vaidybos, vaidino įvairiuose moksleivių spektakliuose, o grįžusi į klasę... „Mokykloje aš buvau kalikė. Pirmūnė, kuri visada pirmoji kelia ranką. Labai bijojau, kad man kas nors nepasiseks. Todėl vaidyba man buvo savotiškas išsigelbėjimas nuo galimų nesėkmių mokykloje. Jeigu kas nors nepavyktų, aš visada galėčiau pasakyti: „Užtat aš moku vaidinti!“

Septynerių metų ji debiutavo televizijos filme „Karališkos iškilmės“ („Royal Celebration“), kur jos partnere buvo žinoma aktorė Minnie Driver. Mergaitė greitai suprato, kad reikia ne vieną kartą kartoti tą pačią frazę, klausyti režisieriaus (juo buvo tėvo draugas) ir laukti eilės nusigrimuoti. „Tik atsimenu, kad dvi savaites bėgiojau kartodama „taip, mamyte“ ir „ne, mamyte“.“ Sunkumai Keiros nenuvylė ir jos karjera prasidėjo...

Tėvai leido mergaitei filmuotis tik per atostogas, dažniausiai kartą į metus. Pasiūlymų filmuotis netrūko, ir jos pasiekimų sąrašą papildė televizijos šou bei vaidmenys miniserialuose ir filmuose „Kaimo įvykiai“ („A Village Affair“, 1994), „Nekaltas melas“ („Innocent Lies“, 1995), „Lobių ieškotojai“ („The Treasure Seekers“, 1996), „Sugrįžimas namo“ („Coming Home“, 1998), kur jos partneriu buvo pats neprilygstamasis seras Peteris O’Toole’as.

Būdama keturiolikos ji sulaukė pirmo pasiūlymo suvaidinti Holivudo blokbasteryje – George’as Lucasas pakvietė ją vaidinti „Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis“ („Star Wars Episode I: The Phantom Menace“, 1999), nes buvo labai panaši į karalienę Amidadą vaidinančią Natalie Portman. Komanda kalbėjo, kad nusigrimavusių jų niekas negali atskirti. Keirai teko karalienės antrininkės Sabos vaidmuo. Kartais filmavimo aikštelėje ji pabūdavo ir Natalie dublere arba dalindavo autografus prie studijos susirinkusiems Portman gerbėjams. Daugelis žiūrovų manė, kad abu vaidmenis atliko Portman. Šios tikrai labai panašios aktorės painiojamos iki šiol.

Tais pačiais metais tėvynėje Keira suvaidino Rose Fleming miniseriale „Oliveris Tvistas“ („Oliver Twist“) pagal Charleso Dickenso romaną, o 2001 m. Disney’aus studijos filme „Vagių princesė“ („The Princess of Thieves“) ji tapo padūkusia Robino Hudo dukra Gvin, kuri imasi vadovauti plėšikų gaujai. Britų siaubo filme „Duobė“ („The Hole“), kuris buvo filmuojamas Slovakijoje, ji kartu su draugais patenka į siaubingą pasalą ir išgyvena baisias akimirkas.

2002-ieji tapo Keiros Knightley karjeros lūžio metais. Pasirodė net trys filmai, jaunoji aktorė sudomino britų žiūrovus ir kritikus. Pirmoji buvo komedija „Smūgiuok kaip Bekhemas“ („Bend it Like Beckham“). Keira ir pagrindinio vaidmens atlikėja Parminder Nagra tris mėnesius treniravosi, stengėsi perprasti Futebol de Salao – braziliško futbolo subtilybes. Vėliau filmo režisierė Gurinder Chadha kalbėjo: „Ji žinojo, kaip atkreipti į save dėmesį ir sudominti. Kamera visai jos nevaržė.“ Nepriklausomųjų filmas netikėtai tapo labai populiarus, pelningas ir žiūrovai įsiminė jauną aktorę. Londono kino kritikai apdovanojo Keirą už metų debiutą, o tarptautiniame kino festivalyje „Moteris kine“ Bordo mieste ji su Parminder Nagra dalijosi prizą geriausiai aktorei.

Vėliau buvo Laros Antipovos vaidmuo bene blogiausioje Boriso Pasternako romano „Daktaras Živago“ („Doctor Zhivago“) televizijos ekranizacijoje. Miniserialas tapo jaunai merginai dideliu išbandymu. Šešiolikos metų jai teko atkurti ekrane visą sudėtingą, kupina audringų įvykių ir skaudžių išgyvenimų Laros gyvenimą. Čia Keira pirmą kartą apsinuogino, o gausios sekso scenos sukėlė rašytojo anūkės pasipiktinimą. Prieš tai bandyta aktorė dėl to ir atsisakė vaidinti. Tačiau Keira šiuos dalykus vertina blaiviai: „Aš aktorė, todėl turiu būti pasirengusi tam, kas nelabai malonu.“ Anot spaudos, subtilaus profilio mergina neįstengė įtikinamai įkūnyti šio vieno garsiausių literatūrinių moters personažų, be reikalo bandyta ją lyginti su ankstesnėje, garsiausioje romano ekranizacijoje Larą suvaidinusia puikia aktore Julie Christie.

Vis dėlto – pripažinimas, šlovė, iškart pasipylė pasiūlymai filmuotis. Mokslą koledže, į kurį mergina įstojo studijuoti literatūros ir istorijos, teko nutraukti. Tiesa, aktorė tvirtina, kad tai laikina ir kada nors ji būtinai baigs mokslus. O kol kas visą jos laiką praryja filmavimai.

Tais pačiais metais pasirodžiusioje režisieriaus Gillieso Mac- Kinnono dramoje „Apsivalymas“ („Pure“) apie jaunimo narkomaniją Keira suvaidino nedidelį, bet reikšmingą Luizos vaidmenį.

Ją pastebi ir vieno didžiausių tuomet rengto projekto „Karibų piratai: Juodojo Perlo prakeiksmas“ („Pirates of the Caribbean: The Curse of the Black Pearl“) prodiuseris Jerry Bruckheimeris. Jis teigė, kad sukūręs tiek filmų niekad nepražiopso to, kas tikrai verta dėmesio. Pamatęs Keirą ekrane jis suprato, kad ši mergina ypatinga, graži ir talentinga. Todėl Keira labai lengvai gavo Elizabetės vaidmenį. „Paskambino agentas ir paklausė: „Ar nenorėtum suvaidinti šiame filme?“ Aš atsakiau: „Žinoma!“

Keiros herojė Elizabetė – vienintelė filmo moteris, jos partneriai buvo charizmatiški aktoriai Orlando Bloomas ir Johnny Deppas, ir tai dar labiau sustiprino jaunos aktorės pozicijas. 2005 m. pasirodęs filmas buvo toks populiarus, kad Keirai teko suvaidinti dar dviejuose jo tęsiniuose. Tačiau toliau dalyvauti „Karibų piratų“ nuotykiuose ji griežtai atsisakė. Pirmoje dalyje Keira buvo tik dekoratyvus talentingų partnerių priedėlis, filmo tęsiniuose matome, kad aktorė iš lėto tobulina savo meistriškumą. Būtent šiame filme visi pagaliau pamatė, kad aštuoniolikmetė Keira yra tikra gražuolė. Vėliau Keira pasakojo, kad daugiausiai nepatogumų jai suteikė smarkiai suveržtas korsetas. Buvo sudarytas specialus grafikas: aktorė įlįsdavo į korsetą prieš pat filmavimą ir galėdavo išbūti jame vos kelias minutes. „Mane nuolatos stebėjo kostiumininkė Stacey. Kai tik imdavau mėlynuoti, ji greitai vesdavosi mane į treilerį ir atleisdavo korsetą, kad galėčiau įkvėpti pilna krūtine ir išgerti porą gurkšnių vandens. Po „Piratų...“ filmavimo kostiuminės dramos žanras įgijo man visai kitokią prasmę.“ Vėliau ji ironizavo, kad „Piratų...“ siužetas atkeliavo tarsi iš Disney’aus pramogų parko, bet negailėjo pagyrų Johnny Deppui: „Scenarijuje pirato vaidmuo labai tiesmukas. Bet jau pirmą filmavimo dieną Johnny Deppas viską darė ne taip, kaip parašyta scenarijuje, ir kaskart sugalvodavo ką nors naujo – tai auskarą įsivers, tai balsą pakeis. Ir viskas buvo taip šaunu!“ Paklausta, kodėl vis dėlto atsisakė vaidinti ketvirtoje filmo dalyje, Keira paaiškino: „Kai filmavausi pirmoje dalyje, man buvo septyniolika, trečiojoje – dvidešimt dveji. Didelis skirtumas. Manau, man gana. Tai buvo ypatingas filmavimas, su manim dirbo nepaprasti žmonės, bet aš nenoriu daugiau filmuotis „Piratuose...“.“

Iškart po pirmos „Karibų piratų“ dalies sekė dar vienas kostiuminis Gineverės vaidmuo nuotykių filme „Karalius Artūras“ („King Arthur“, 2004). Susižavėjusi Keira kalbėjo: „Man labai patiko gilintis į tą mitologinę epochą. Nors tai ir ne svarbiausias dalykas, geras vaidmuo – daug svarbiau. Tačiau man smagu, kai esu rengiama senoviniais kostiumais.“

Ji džiaugėsi, kad jos herojė – ne nuolanki gražuolė. Gineverė – tikra karalienė kovotoja. Keira mokėsi imtynių, treniravosi šaudyti iš lanko, kautis kardais, jodinėti. „Jaučiausi pačia smarkiausia mergina pasaulyje!“

Tačiau tas paaugliškas entuziazmas neilgai džiugino Keirą Knightley. Ji imasi ieškoti įdomesnių, brandesnių vaidmenų ir atsisako ilgesniam laikui apsistoti Holivude. Geriau jau šmėstelėti tarp gausybės garsenybių simpatiškoje britų komedijoje „Tegyvuoja meilė!“ („Love Actually“, 2003).

O po metų jos laukė didelis iššūkis. Amerikiečių prodiuserių pakviestas statyti filmą „Tramdomieji“ („The Jacket“, 2005), britų režisierius Johnas Maybury iš pradžių neketino filmuoti Keiros Knightley ir neslėpė savo nekokios nuomonės apie jos aktorinius gabumus. Jau buvo parinkti visi aktoriai, kai prodiuseriai pagaliau įkalbėjo režisierių pabandyti ir ją. Iš Keiros norėta žavios išvaizdos, o ne kūrybos viršūnių. Ir vis dėlto šis vaidmuo gal ir nebūtų atitekęs Keirai, jeigu iš susijaudinimo ji nebūtų prigėrusi raminamųjų. Išblyškęs Keiros veidas šį kartą labai tiko: pagal scenarijų jos herojė daug kentėjo ir turėjo atrodyti išvargusi. Kai režisierius tiesiai paklausė, kodėl Keira nori gauti šį vaidmenį, ji atsakė neketinanti likti gražuole iš „Karibų piratų“ ir ieškanti vaidmens, kuris absoliučiai skirtųsi nuo ankstesnių, tokio, kuris taptų jai iššūkiu. Filmas buvo kuriamas specialiai nepriklausomam kanalui, jo premjera įvyko vėlyvą vakarą, tačiau populiarūs aktoriai Keira Knightley ir Adrienas Brody pritraukė auditoriją, todėl filmas buvo pradėtas rodyti ekranuose. Spauda juodu pavadino liesiausia kino pora. Jaunos padavėjos alkoholikės Džekės Prais vaidmeniui Keira atsikratė britų gražuolės įvaizdžio.

Penktojoje populiaraus Jane Austin romano „Puikybė ir prietarai“ („Pride and Prejudice“, rež. Joe Wright, 2005) ekranizacijoje Keira suvaidino vieną populiariausių britų literatūros herojų – Elizabetę Benet. Žavinga padūkėlės Keiros šypsena ir degančios akys sužavėjo ne tik išdidų ir nepasiekiamą poną Darsį, bet ir dalį kino žiūrovų, aktorė net buvo nominuota „Oskarui“. Režisieriaus Tony Scotto kriminaliniame trileryje „Domino“ („Domino“, 2005) Keira suvaidino patrakusią merginą, garsaus britų aktoriaus Laurence’o Harvey (tarp kitko, kilusio iš Joniškio) dukrą Domino, kuri modelio karjerą keičia į pavojingą „galvų medžiotojos“ amatą.

„Puikybės ir prietarų“ kūrėjų komanda su režisieriumi Joe Wrightu 2007 m. sukūrė melodramą „Atpirkimas“ („Atonement“) pagal to paties pavadinimo Iano McEwano romaną. Filmo veiksmas apima kelis dešimtmečius, nuo 1935- ųjų. Lakios fantazijos trylikametė Brionė negrįžtamai pakeičia keleto žmonių, tarp jų ir savo pačios, likimus. Keira Knightley vadina jos vyresnę seserį Sesiliją, mylinčią ne savo luomo vaikiną Robį. Tačiau Brionės neteisingai apkaltintas Robis patenka į kalėjimą. Sesilija netiki Brionės kaltinimais ir tarp seserų išauga siena. Bėgant metams, Brionė turi pripažinti savo kaltę ir bando atpirkti nuodėmę. Iš pradžių režisierius norėjo, kad Keira suvaidintų suaugusią Brionę, tačiau aktorę labiau traukė Sesilijos vaidmuo. Pagaliau ji suvaidino suaugusią, subrendusią moterį. „Atpirkimas“ buvo tarptautinio Venecijos kino festivalio atidarymo filmas, tačiau jo kūrėjams nepavyko įtikinamai perteikti tų subtilių jausmų, kuriuos išgyvena romano personažai. Atminty liko tik skoningai dekoruota tuštuma. Tais pačiais metais Keira suvaidina epizodinį Elen Žonkur vaidmenį Alessandro Baricco populiarios apysakos „Šilkas“ ekranizacijoje (rež. François Girard).

Turbūt geriausias Keiros Knightley vaidmuo – Devonšyro hercogienė Džordžina iš režisieriaus Saulo Dibbo istorinės dramos „Hercogienė“ („The Duchess“, 2008). Ši realiai egzistavusi neeilinė savo epochos moteris turėjo didžiulę politinę įtaką. Ji buvo stipri asmenybė, gebanti formuoti savo įvaizdį, manipuliuoti visuomenės nuomone, o kartu pažeidžiama ir vieniša. Visų dievinama, ji taip ir nesugebėjo užkariauti vienintelio jai svarbaus žmogaus, savo vyro, širdies. Jie nesuprato vienas kito ir vis labiau tolo. Keira atsimena, kaip jai padėjo hercogo vaidmens atlikėjas, vienas talentingiausių britų aktorių Ralphas Fiennesas. Jiedu kartu ilgas valandas tyrinėjo savo personažų charakterius ir tarpusavio santykius. Nuo nepaprasto artumo iki neapykantos, o vėliau tarpusavio supratimo. Puikiausia jų scena, kai šaltas ir negailestingas Devonšyro hercogas staiga atsiveria kaip jautrus ir supratingas žmogus. Jauti, kaip Fienneso meistriškumas padeda atsiskleisti jaunajai partnerei. Tai dar vienas sėkmę Keirai atnešęs istorinis filmas. „Aš mėgstu istorinius filmus, – sako ji. – Man patinka, kad galima pabėgti į visai kitą realybę. Tie kostiumai, nebeegzistuojantys visuomenės santykiai man padeda pamiršti save ir pasinerti į istoriją. Todėl aš juose vaidinu. Tai kelias į pasaką.“

Keiros motina Sharman Macdonald specialiai dukrai parašė scenarijų režisieriaus Johno Maybury filmui „Meilės riba“ („The Edge of Love“, 2008), pasakojančiam apie neįprastą meilės keturkampį, į kurį buvo įsipainioję garsus poetas Dylanas Thomas, dvi jį mylinčios moterys ir vienos jų vyras. Sudėtingi tarpusavio santykiai ir į aklavietę vedančios klaidos vos nesibaigė tragedija. Motina tikėjosi, kad Keira vaidins Dylano žmoną Caitlin, tačiau ši pasirinko dainininkės Veros Phillips vaidmenį. Anot aktorės, ją patraukė scena, kai Vera žiūri į savo atvaizdą veidrodyje: „Žiūrėdama bando atrasti save tokią, kokia buvo praeityje, nors žino, kad tai neįmanoma.“

Keira nebijo vaidinti jai įdomius epizodinius vaidmenis. „Skaitydama scenarijus, įsitikinau, kad antraplaniai vaidmenys dažnai įdomesni už pagrindinius.“ Režisieriaus Marko Romaneko trileryje „Neleisk man išeiti“ („Never Let Me Go“, 2011) pagal Kazuo Ishiguro to paties pavadinimo romaną Keira vaidina mažiausią iš trijų pagrindinių vaidmenų. Tai pasakojimas apie tris internate užaugusius, artimųjų meilės nepatyrusius bičiulius. Jie sužino, kad yra klonai, kuriems lemta tapti organų donorais. Režisierės Massy Tadjedin melodramoje apie blėstančius sutuoktinių santykius, ištikimybę ir išdavystę „Paskutinė naktis“ („Last Night“, 2010) Keira vaidina moterį, kuriai atgimsta jausmai pirmajai meilei. Keistoje režisieriaus Williamo Monahano melodramos ir gangsterinio filmo pynėje „Londono bulvaras“ („London Boulevard“, 2010) jos partneriu buvo Colinas Farellas. Buvęs kalinys tampa garsios kino žvaigždės asmens sargybiniu ir meilužiu. Nesėkmingai įrėmintas banalus siužetas ir visai neįdomus Keiros vaidmuo.

Davido Cronenbergo dramoje „Pavojingas metodas“ („A Dangerous Method“, 2011) Keira suvaidino Sabiną Spielrein, filosofo ir psichoanalitiko Carlo Gustavo Jungo pacientę, vėliau tapusią jo meiluže ir mokine. Ji buvo tikrai ypatinga moteris ir labai svarbi asmenybė psichoanalizės pasaulyje. Keira kruopščiai ruošėsi vaidmeniui: perskaitė šūsnį knygų apie psichoanalizę, Jungo ir savo herojės dienoraščius. Norėdama tikroviškiau atkurti Sabinos ligos simptomus, konsultavosi su neurologais ir psichiatrais. Puikus Jungą ir Sigmundą Freudą suvaidinusių Michaelo Fassbenderio ir Viggo Mortenseno duetas, deja, vienintelis filmo privalumas. Jiems teko sunkus uždavinys atkurti ekrane dviejų psichoanalizės genijų tarpusavio santykius, kuriuose Sabinai teko labai svarbus vaidmuo. Deja, šis uždavinys buvo per sunkus net talentingam režisieriui Cronenbergui. Filmas išėjo lėkštas, paviršutiniškas ir nuobodus, nors ir kupinas pikantiškų scenų, kurios labiausiai domino spaudą. Pati aktorė prisipažįsta, kad jautė baisų nerimą prieš jų filmavimą, jai net teko drąsintis alkoholiu. „Išgerdavau kelis stiklelius degtinės ir dar porą taurių šampano. Tikiuosi, daugiau man nebeteks taip elgtis“, – pasakojo Keira per spaudos konferenciją Toronto kino festivalyje.

Manau, kad tai verčia suabejoti Keiros aktoriniais gebėjimais. Gera aktorė lengviau susidorotų su šiuo tikrai sudėtingu uždaviniu. Turbūt dirbti su ja buvo nelengva ir režisieriui, ir talentingiems partneriams. Nors jie, žinoma, sako priešingai.

Iš britų aktorių mes tikimės išlavinto balso, subtilios plastikos, išraiškingos mimikos, žodžiu, geros aktorinės mokyklos ir talento. Man regis, gražuolė Keira Knightley taip ir liko kruopšti kalikė, besistengianti tapti pirmūne. Užuot siekusi aukštumų, verčiau ji apsiribotų holivudiškais kostiuminiais filmais ar melodramomis. Ten į ją tikrai malonu žiūrėti. Tačiau gerai pažindama pramogų verslą, Keira nerimauja: „Aš bijau, kad tapsiu nereikalinga. Kine taip atsitinka dažnai. Šiandien tave atpažįsta, siunčia scenarijus, ir staiga – visi apie tave pamiršo. Net nežinau, ką veikčiau, jei taip atsitiktų“, – skundžiasi gražuolė. Ir imasi Anos Kareninos vaidmens naujoje Joe Wrighto Levo Tolstojaus romano ekranizacijoje, kuri kino ekranuose pasirodys jau šį rudenį.