„Rango”

„Rango”

Namų kinas

Rango

Režisierius Gore Verbinski Scenarijaus autorius John Logan Įgarsino Johnny Depp, Isla Fisher, Abigail Breslin, Ned Beaty, Alfred Molina, Bill Nighy, Timoty Olyphant, Ray Winston JAV, 2011, 107 min. Platintojas Lietuvoje Forum Cinemas

Animacinė nuotykių komedija apie žalią chameleoną, kuris puikiai sau gyvena tyrame akvariumo vandenėlyje, bendrauja su ant smėliuko įsitaisiusiu Barbės biustu – ji be galvos, nes galva tokio tipo būtybėms nelabai reikalinga. Begalvė gražuolė herojui naudinga: jis gali sakyti monologus, kurti situacijas, teigti, jog yra geriausias pasaulyje aktorius ir režisierius. Biustas neprieštarauja. Neprieštarauja ir kita draugė – geltona prisukama žuvytė, nes, kaip žinoma, žuvys iš prigimties yra nebylios. Paskui įvyks egzistencinė katastrofa, ir žalioji reptilija, kuri vis dar ne Rango, paklius į keistą realybę ir bandys joje išgyventi. Prologas dar tinka vaikučiams. Bet viskas, kas vyks paskui, – nelabai. Mat režisierius Verbinskis, pabėgęs nuo Karibų piratų, nusprendė pažaisti animacija ir sukurti tokį pasaulį, kuriame gali daryti tai, ką nori. Be jokios sąžinės graužaties jis apverčia aukštyn kojomis šeimos filmo sąvoką (beje, nebe pirmą kartą), prisimena jau gerokai primirštą postmodernizmą ir puola kinematografiškai linksmintis.

 

Po įžangos, kuri yra vieno aktoriaus teatras, prasideda padorus kelio filmas su baisiais ir rizikingais nuotykiais, linksmais ir tragiškais įvykiais. Kiekvienas kelias kur nors veda, todėl herojus nusibeldžia tiesiai į vesterną. Su saliūnais, gangsteriais, negandų iškankintais vietiniais gyventojais ir baisuokliu meru, valdančiu vandenį ir informaciją apie jį. Todėl jis valdo ir pasaulį. Režisierius ir kuria istoriją apie tai, kas gali valdyti tą pasaulį. Pasirodo – artistas bei kūrėjas, tasai žalias personažas, kuris kūrė ir sukūrė. Save. Žinoma, vesternas – pagarbus reveransas Sergio Leone’i. Apskritai Verbinskis klasiką cituoja didžiuliais gabalais. Ir „Žvaigždžių karus“, „Žiedų valdovą“, be jokio sąžinės graužimo skolinasi epizodus iš „Karibų piratų“. Tiesa, iš pastarųjų ne tik citatos, bet ir J. Deppo balsas, kuriuo kalba laukinių Vakarų miestelio šerifas Rango.

 

Filme nėra šiuolaikinei animacijai būdingo spindesio ir sintetinių spalvų. Viskas dulkėtai pilka, keisti siurrealistiniai peizažai, keisti ir iš pirmo žvilgsnio atstumiantys personažai – groteskiški padarai, realių gyvūnų karikatūros, kuriems režisierius suteikia originalumo ir gyvybės. Nėra nė vieno teigiamo arba didžiai gražaus, kiekvienas turi trūkumų ir tie trūkumai formuoja charakterį. Net lyrinė herojė nuo pasaulio negandų ginasi puldama į letargą. Miela ir be trūkumų tik švarutėlė žiurkytė su tyromis akimis, visi kiti – purvini, pikti, įsiutę. Žiūrovams šis filmas suteiks daug tyro džiaugsmo – ironija, begaliniai gegai ir pokštai, nuotykiai ir įvykiai, sveikas cinizmas ir sugebėjimas animacijoje priminti kino istoriją pasitaiko ne taip jau dažnai. Ne veltui su žaliuoju kovotoju už tiesą bei teisingumą bendrauja didžioji Laukinių Vakarų dvasia...

 

N. A.


 

Publikuota: KINAS 2011 m. Nr. 3 (315)
 

Komentarai (0)

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg