Sugretinimai, paralelės filmuose

Sugretinimai, paralelės filmuose, žymi aukštesnį režisieriaus pilotažą. Atskleidžią  įžvalgumą, smulkmeniškumą bei dėmesingumą. Sugretinimai filmui suteikia ryškesnių spalvų, kontrastų, kuria stipresnį įvaizdį ar gilesnę prasmę. Sugretinimus ar paraleles mes matome, vartojame ir kasdieniniame gyvenime, dėl to daugelyje filmų nėra sunku atskirti, kur yra naudojamos pastarosios detalės. Vis dėl to, režisieriai ne visada renkasi lengviausią kelią ir ne visada pateikia sugretinimų ar palyginimų tiesiogiai ant lėkštutės, žiūrovui prieš akis. Mano manymu paslėpta mintis ar šiuo atveju paralelės įterpimas į naratyvą, ne tiesiogiai žymi menininko profesionalumą, talentą, o galbūt ir patirtį.

Visų primą norėčiau aptarti 1963 metų Akiros Kurosawa režisuotą filmą “High and low”. Šis filmas tikrai nėra eskapistinė pramoga, atvirkščiai jis reikalauja dėmesio sutelkimo, apmąstymo ir gebėjimo interpretuoti. Režisierius, filmo kulminacijai, pasirenką sugretinimą. Du vienas kitam priešiški žmonės sėdi tarp stiklo pertvaros, kalėjime. Žiūrovas gali matyti stikle atsispindinčius vienas kito veidus. Ši idėja yra genialiai ir išmoningai apgalvota bei išpildyta, nes sulygina du iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus, tačiau kaip paaiškėja ir labai panašius žmones, sustiprina jų dualumą bei priešišką sąsają. Vienas kito atspindys, šiame filme išaiškina Gondo ir pagrobėjo santykius, paverčia personažus vienas kito veidrodžiais. Identiškas sugretinimas buvo naudojamas Hirokazu Kore-eda filme „The third murder“. Šiuo konkrečiu filmo atveju, Misumi ir Shigemori filmo pabaigoje, kalėjime yra taipogi sugretinami atspindžio pagalba, tačiau jau kita prasme nei filme „High and low“. „The third murder“ filme pagrindiniai veikėjai pajaučia abipusį ryšį, kuris atsispindi ir tiesiogine ir perkeltine prasme kalėjimo stikle. Ši paralelė žymi atvirumą, išklausymą, gilinimąsi, kuria kontrastą ankstesniam Misumi teismui, nes jo advokatas Shigemori tėvas, turėjo atvirkščią santykį su kaltinamuoju, nei jo sūnus. Šį filmą papildo ir kelios kitos paralelės, deja ne tokios įtaigios ar natūralios, kaip filmo pabaigoje. Viena jų Misumi ir jaunos merginos sugretinimas, kuomet po nužudymo scenos jie tokiom pačiom rankų manierom nusivalo kraują nuo veido. Su pastaraisiais yra sulyginamas ir Shigemori, kuris tokiu pačiu būdu nuo veido nusivalo ašarą, po Misumi teismo. Ši paralelė mano manymu nėra tokia stipri kaip veidrodžio motyvas, nes yra per daug pastebima, itin akivaizdi, tačiau žiūrint iš kitos pusės, šitoks motyvas leidžia nesunkiai suprasti filmo veikėjų sąsajas. Shigemori, Misumi ir merginos sugretinimas taip pat regimas sniego angelų scenoje, kuomet jie visi trys guli ant sniego. Spėčiau, jog šitoje vietoje Misumi ir mergina tampa vienu vienetu, prie kurio yra gretinamas Shigemori, nes tuo metu jis tiria bylą ir jo santykis tampa koknretizuotas bei asmeniškas su teisiamuoju.

Sugretinimai bei paralelės puošia filmą, papildo naratyvą. Šie motyvai kartais nukreipia žiūrovo mintis režisieriaus sugalvotu keliu, kartais leidžia interpretuoti pačiam. Dėl to, mano manymu, sugretinimai ir paralelės yra verti dėmesio filmo elementai, kurios reikia pastebėti ir būtina analizuoti, norit tinkamai suprasti filmą.