,,Screwball“ komedija

Šio žanro atsiradimui taip pat turėjo įtakos įsigalėjęs Hayso kodeksas, kuris apribojo kino industriją: atsirado daugybė draudimų, nurodančių, ko negalima rodyti ekrane – tarp jų buvo ir nuogybės bei sekso scenos. Tad įprastos romantinės komedijos turėjo įgauti naują pavidalą. ,,Screwball“ komedija klestėjo nuo 1934 m. iki 1941 m. ir per visą tą laiką palaipsniui kito. Šiam žanrui būdingas romantinės komedijos siužetas, kuriame pateikiama tradicinės meilės satyra. Šis komedijos žanras dar neoficialiai vadinamas ,,persituokimo“ žanru, nes dažnai vienas iš veikėjų būdavo susižadėjęs, bet įsimylėdavo iš naujo kitą asmenį. Dažniausiai filmo pagrindinė veikėja būdavo aukštesnės klasės emocionali ir savimi pasitikinti moteris, kuri netikėtai susipažindavo su žemesnės klasės vyru. Iš pradžių jie bendraudavo dėl abipusės naudos ar tam tikro susitarimo, tačiau galiausiai jie įsimylėdavo. Abu veikėjai būdavo vaizduojami su visomis žmogiškosiomis savybėmis, klysdavo ir nebuvo tobuli. Galimai šis žanras ir išpopuliarėjo todėl, nes Didžiosios depresijos metais daugelis nekęsdavo aukštuomenės ir pavydėdavo jai, tačiau šių filmų dėka per ironijos prizmę būdavo atskleidžiama kita aukštuomenės gyvenimo pusė. Taip vargingesni žmonės pajusdavo didesnį palankumą turtingiesiems ir įgaudavo vilties, matydami, jog reikia tik šiek tiek sėkmės, ir visai kaip pagrindiniai veikėjai, jie patys gali praturtėti. Galiausiai, filmams būdingas žaismingumas ir visada išsirutuliojanti gera filmo pabaiga skleisdavo žiūrovams mintį apie galimą gyvenimo džiaugsmą ir paprastumą. ,,Screwball“ komedijoms būdinga pabrėžiama lyčių lygybė, nes vyro ir moters santykiai buvo vaizduojami netradiciniu būdu - dažniausiai romantika ir seksualinė trauka atsirasdavo iš šiltų ir draugiškų jausmų vienas kitam. Kartu lyčių lygybė atsiskleisdavo per tolygią kovą tarp vyro ir moters - nė viena pusė nebuvo pranašesnė, priešingai, parodomos stipriosios abiejų lyčių pusės ir savybės. Veikėjų dialogai buvo šmaikštūs, papildomi žodžių žaismais ir juokingomis situacijomis, nesusikalbėjimais. Jie dėvėdavo prašmatnius rūbus, tačiau elgdavosi vaikiškai, nesąmoningai kovodavo su visuomenėje įsigalėjusiomis normomis ir kliūtimis, pavyzdžiui: šeimos prievolėmis, tos pačios lyties konkurentais, darbo kodeksu ir stereotipais. Šiam žanrui būdinga kontrastas tarp žmonių intelektualumo ir tarpusavio santykiuose pasireiškiančio kvailumo bei vaikiško žaismingumo. ,,Screwball“ komedijose tarp veikėjų būdavo pabrėžiami skirtumai, tačiau galiausiai jie ir tapdavo suartėjimo priežastimi - taip pateikiamas besikartojantis motyvas, jog priešingybės traukia. Įžymiausi šio žanro kūrėjai buvo režisieriai Frankas Capra ir Howardas Hawksas. Tad aptarsiu kelis ,,screwball“ komedijų pavyzdžius.

            Viena iš žymiausių Franko Capros ,,screwball“ komedijų yra ,,Tai nutiko vieną naktį“. Ši 1934 m. komedija yra pirmasis filmas (iš viso yra tik trys), laimėjęs penkis „Oskarus“ ir yra priskiriama žanro klasikai. Pagrindinė veikėja Eli ( Claudette Colbert ) yra turtingo bankininko dukra, kuri pabėga, kad galėtų kuo greičiau susitikti su savo sužadėtiniu karaliumi Vestliu. Matome, kad tėvas nemėgsta dabartinio dukros sužadėtinio ir neleidžia jiems gyventi kartu, bet labai myli Eli, tad jai pabėgus jaudinasi ir pasamdo detektyvų komandą, kad ją surastų. Taip pat tėvas paskelbia laikraštyje, kad apdovanos 10 000 $ tą, kuris padės surasti jo dukrą. Veiksmas užsimezga, kai autobuse į Niujorką Eli susipažįsta su neseniai atleistu laikraščio reporteriu Piteriu ( Clark Gable ). Iš pradžių veikėjai nesutaria, nes matomai yra metę vienas kitam tam tikrą iššūkį, jų pokalbiuose gausu provokacijų. Galiausiai Piteris atpažįsta, kas yra Eli. Ji išsigąsta ir paprašo jos neišduoti, pasiūlo jam už tai pinigų. Piteris atsisako jos pasiūlymo ir pažada tiesiog niekam neatskleisiąs jos identiteto, tarp veikėjų tvyro įtampa. Vėliau Eli pavėluoja į autobusą, nebeturi pinigų, o Piteris jos palaukia ir pasisiūlo padėti grįžti į Niujorką. Jis turi tikslą parašyti apie ją straipsnį ir taip pasinaudoti šia situacija. Moteris neturi kitos išeities ir jai yra naudinga Piterio pagalba, tad sutinka saugiai, miegant atskirose lovose, praleisti su juo naktį motelyje ir po to vykti kartu į Niujorką. Filme dėl Eli saugumo, Piteris apsimeta jos vyru, gina ją, nors kartu elgiasi lyg su išlepinta mergaite, pasityčioja iš jos. Tuo tarpu Eli nepasiduoda jo spaudimui, išlieka moteriška ir išdidi, nors kartais ir nutyli tam tikrus žodžius, bet vis tiek šmaikštauja. Viena ikoniškiausių filmo scenų yra tranzavimo scena. Piteris sakosi išmanąs, kaip reikia stabdyti mašinas, žino įmantrių stabdymo būdų, tačiau jam tai nepavyksta ir visos mašinos pravažiuoja pro šalį. Tuomet Eli pasisiūlo tai padaryti pati, sakydama, kad gali sustabdyti mašiną net nenaudodama rankų. Jai tai pavyksta iš pirmo karto. Tad visame filme matome tarpusavyje besivaržančius veikėjus, bet ši konkurencija kuria tarp jų ryšį, kuris galiausiai išsirutulioja į meilę ir gražią pabaigą. Komedijoje parodoma Didžiosios depresijos laikų visuomenė, apleistos vietovės, aplink tvyrantis skurdas. Taip pat šioje komedijoje pabrėžiama ir meilės svarba viršum turto, nes vienoje paskutiniųjų scenų matome Piterį atvykstantį pas Eli tėvą ir atsisakantį 10 000 $. Jis paprašo pinigų tik tiek, kiek jis išleido padėdamas jo dukrai. Ši ,,screwball“ komedija tapo ir būsimų ,,road trip“ filmų prototipu.

            Kita kino istorijoje svarbi ,,screwball“ komedija yra Williamo A. Wellmano ,,Nieko švento“. Šis 1937 m. sukurtas filmas yra vienintelis iš ,,screwball“, kuriame panaudotas Technicolor. Šioje komedijoje pagrindinė veikėja Heizel ( Carole Lombard ) apsinuodija chemine medžiaga radžiu, todėl turi mirti. Apie tai sužino reporteris Valis (Fredric March) ir atvyksta į jos miestą, kad galėtų nusivežti ją į Niujorką ir padaryti jos paskutines gyvenimo akimirkas nepamirštamas. Tačiau jis turi tikslą parašyti gerą straipsnį ir yra pasiryžęs viskam, kad tik padidintų savo laikraščio reitingus. Filmo eigoje Heizel sužino, kad vis tik nėra apsinuodijusi ir nemirs, bet niekam to nesako ir vis tiek pasinaudoja proga nuvykti į Niujorką. Moteris reporterio dėka tampa tam tikru JAV gyvenimo simboliu, ji kviečiama į įvairius renginius, minima kaip žmonių įkvėpėja, nes yra be galo drąsi žvelgdama mirčiai į akis. Melui vis gilėjant, šiomis keistomis aplinkybėmis veikėjai vienas kitą įsimyli. Filme parodomas žiniasklaidos godumas, nes atskleidžiama, kiek daug jie gali padaryti dėl gero straipsnio. ,,Screwball“ žanrą pažymi Heizel ir Walio boksavimosi scena, kuri ironiškai pabrėžia žanro tipinį bruožą - meilę, išaugančią iš neapykantos.

            Dar vienas žymus ,,screwball“ režisierius yra Howardas Hawksas. 1938 m. filme ,,Mažylio auklėjimas“ matome įžymųjį aktorių Cary Granto ir Katharine Hepburn duetą.Grantas vaidina Deivida Hakslį - paleontologą, kuris laukia paskutinio kaulo siuntos, kad užbaigtų brontozauro griaučių rinkinį. Tačiau golfo aikštyne jo keliai susiduria su vėjavaike Siusana Vans, kuri įtraukia vaikiną į savo energijos sūkurį ir bando jį suvilioti. Deividas jaučia begalinį nerimą, jis turi sužadėtinę ir nenori bendrauti su Siuzan, tačiau ši apsimeta kvailele, nesiklauso jo, elgiasi vaikiškai ir žaismingai, tad jai pavyksta prisitraukti vaikiną ir neleisti jam pabėgti. Komedijoje gausu žodžių žaismų, netikėtų juokingų situacijų, kurios yra meistriškai apžaidžiamos. Galiausiai Deividas atsiduria tokioje situacijoje, jog yra priverstas padėti Siuzan surasti pabėgusį leopardą, kad gautų už tai didelę auką muziejui. Šioje komedijoje nevyksta nieko rimto ar pagrįsto, tad tuo ji skiriasi nuo įprastų romantinių komedijų. Apskritai, didelė šio filmo dalis sukasi apie žmones, nesuprantančius, kas vyksta ir su kuo jie susiduria - iš to ir kyla visas komiškumas.

            Tad apibendrinant, ,,screwball“ yra romantinė komedija, kuriai būdinga: šmaikštūs ir provokuojantys dialogai, lyčių lygybė ir konkurencija, nerimtas meilės vaizdavimas, nesusipratimai, gera pabaiga, keistomis aplinkybėmis atsirandanti meilė, žmogiškai vaizduojama aukštuomenė, visuomenės sluoksnių skirtumai, kontrastingos pagrindinių veikėjų savybės ir charakteriai. Šis žanras prarado savo populiarumą, kai pasibaigė Didžioji depresija, bet per tą laiką spėjo padaryti didelę įtaką būsimai Holivudo režisierių kartai.