Elniukas (Baby Reindeer)

Atsakymas į šį klausimą – septyniose „Elniuko“ serijose. Rašant šį tekstą, „Elniukas“ yra trečias pagal žiūrimumą serialas Lietuvoje ir ilgą laiką laikėsi pirmoje vietoje. Nėra ko stebėtis – šis serialas tapo tam tikru reiškiniu, apie kurį klausiama: „Ar jau matei?“ D. Britanijoje, kur ir vyksta serialo veiksmas, mėginta aktyviai atskleisti, pagal kokius tikrus žmones sukurti serialo personažai, spekuliuojama, švaistomasi kaltinimais, o pagrindinės veikėjos / antagonistės galimas prototipas netgi buvo kviečiamas į televiziją.

Šio detektyvinio tyrimo postūmis yra serialo pradžioje pasirodantis užrašas „paremta tikra istorija“. Drįstu teigti, kad tai viena iš svarbiausių didžiulio susidomėjimo serialu priežasčių. Taip pat – dėl ko jį žiūrėti yra itin nejauku.

Istorija, prasidedanti anekdotine situacija, – moteris užeina į barą ir užkalbina barmeną, – greitai įgauna tamsių potėpių. „Man jos pagailo“, – teigia į nuovadą atėjęs Donis (Richard Gadd). Į barą užėjusiai Martai (Jessica Gunning) jis „pastato“ puodelį arbatos – o ką daugiau daryti, matant akivaizdžiai nusiminusį, kone verkiantį žmogų? Po to Marta, pasisakiusi esanti itin sėkminga teisininkė, bet niekad neturinti pinigų užmokėti už gėrimus, bare ima lankytis kasdien. Paskui pasipila elektroniniai laiškai, žinutės, vizitai į Donio stand up pasirodymus, grasinimai jo šeimai, ir situacija pamažu tampa nevaldoma. „Elniukas“ – tai vienas iš Martos mažybinių vardų Doniui, pabrėžiančių jos savininkiškumą ir norą jį kontroliuoti.

Čia ir susiduriame su smurtu bei stereotipais, kuriuos nagrinėja Richardas Gaddas, seriale besiremiantis savo asmeniniais išgyvenimais ir istoriją pasakojantis pirmuoju asmeniu. Pirmąkart šia istorija Gaddas dalijosi Edinburgo „Fringe“ festivalyje 2016 m., monospektaklyje „Monkey See Monkey Do“, o vėliau į festivalį grįžo 2019 metais. Publika, atėjusi pamatyti lengvos komedijos, likdavo sukrėsta Gaddo pasakojimo jautrumo ir pažeidžiamumo – nėra lengva scenoje vienam pasakoti apie savo patirtas traumas. Mat persekiojimo istorija – tik išorinis naratyvo sluoksnis. Jo šerdis – Donio patirta seksualinė prievarta iš vyresnio sėkmingo rašytojo, žadėjusio jam šlovę ir turtus tame Edinburgo festivalyje. Donis buvo pažeidžiamas jaunas kūrėjas, ieškantis, kaip prasimušti, ir rašytojas Darienas (Tom Goodman-Hill) šiuo pažeidžiamumu pasinaudojo.

„Kodėl taip ilgai nepranešei apie persekiojimą?“ Donis svarsto, kad po patirtos prievartos Martos rodomas dėmesys galbūt netgi šiek tiek... patiko. Jis jautėsi pamatytas. „Elniukas“ paliečia itin didelę stigmą, supančią vyrų patiriamą seksualinę prievartą, priekabiavimą, persekiojimą, didžiajai daliai visuomenės tebegyvenant su mačistiniais, sekso trokštančio ir testosterono varomo vyro vaizdiniais. Be to, serialas jautriai žvelgia į įvairius etapus, kuriuos išgyvena smurtą patyrusi auka, – savęs kaltinimą, gėdą, savo patirties kvestionavimą.

Apžvelgdamas „Elniuką“, kultūros kritikas Glenas Weldonas kritikuoja serialo vystomą liniją tarp seksualinės traumos ir buvimo queer. Po patirtos prievartos Donis siekia atsitiktinių santykių tiek su vyrais, tiek su moterimis, dažnai balansuojančių, vėlgi, ties smurto riba, kol pažinčių programėlėje susipažįsta su transmoterimi Teri (Nava Mau). Tiesa, su ja jis susipažįsta kitu vardu ir amplua, prisistatydamas statybininku. Weldono teigimu, serialas taip tarsi teigia, kad seksualinė prievarta yra priežastis, dėl kurios Donis pradeda neheteronormatyvius santykius, ir tą daro pavojingais, savižalą primenančiais būdais. Drįsčiau nesutikti su šiuo vertinimu – mano galva, Donio tapatybės paieškos yra kur kas kompleksiškesnės, nesuredukuojamos tik iki jo trauminės patirties, bet veikiau kalbančios apie savęs priėmimą heteronormatyvioje visuomenėje, mačistinėje baro, kuriame jis dirba, aplinkoje ir kituose diskursuose, kuriuose tikimasi „vyriško“ elgesio.

Norisi tikėti, kad šio serialo populiarumas skatins kalbėti apie seksualinę prievartą ir priekabiavimą, patiriamą vyrų – ir ne tik. Institucinis neveiksnumas apnuogina sistemines spragas, kurios smurtą išgyvenusius žmones pastato į pavojingas situacijas. Įdomu, kad dabartinis serialą supantis diskursas kvestionuoja, ar etiška buvo sukurti tikrovėje lengvai atpažįstamus personažus, ir tarsi klausia, kaip viešai galima kalbėti apie patirtą prievartą. „Elniukas“ neieško lengvų atsakymų į šiuos klausimus, priešingai – neria į sudėtingą gijimo po patirtos prievartos šerdį.