Prakeiksmas: Roberto Dursto gyvenimas ir mirtys (The Jinx: The Life and Deaths of Robert Durst)

„Visi geri dalykai“ tapo tokia nesėkme, kad režisierius Jareckis nusprendė sukurti dokumentinį mini serialą „Prakeiksmas: Roberto Dursto gyvenimas ir mirtys“ (2015–2024). Esą, pamatęs filmą, pats milijardierius kreipėsi į režisierių norėdamas papasakoti savąją įvykių versiją. Taigi, jeigu ne Durstas, Jareckis galbūt iki šiol būtų mažai kam žinomas režisierius.

Jareckis neva iš naujo atversdamas bylą ir kalbindamas įtariamąjį bando išsiaiškinti, ar Robertas Durstas tikrai atsakingas tik už kaimyno žmogžudystę. Mat atsiranda begalė veikėjų: policininkų, privačių detektyvų, karjeros laiptais kylančių prokurorų, šeimos draugų, manančių, kad Durstas atsakingas už savo pirmosios žmonos Kathleen McCormack dingimą dar 1982-aisiais ir už savo geros draugės Susan Berman žmogžudystę 2000-aisiais.

Jau kone pirmose serijose režisierius puikuojasi, kad Durstas kreipėsi būtent į jį, nors šiaip visą gyvenimą vengė bendrauti su žiniasklaida. Tačiau šiame seriale labiau skleidžiasi ne milijardieriaus Roberto Dursto asmenybė, kiek paties režisieriaus ir kaltintojų bruožai. 

Pirmo sezono žvaigžde tampa pats Jareckis – nuolat pirmame plane, susirūpinusiu ir neva susidomėjusiu veidu, lyg profesionalus tyrėjas. Beje, režisieriui baisiai pasisekė, kad jau pagyvenęs, nuolat su savimi kalbėtis mėgstantis Durstas toks plepys. Susidaro įspūdis, kad jam, skirtingai nei kokiam serijiniam žudikui, reikia ne dėmesio, o elementaraus bendravimo, jausmo, kad jis bent kažkam reikalingas, kad kažkas jo taip įdėmiai klausosi. 

Taigi pirmame sezone sužinome, kad Dursto gyvenimas ne rožėmis klotas: kai jam buvo septyneri, nuo namo stogo kone jo akyse nušoko motina, nes tėvas sūnų vėlyvą vakarą pasikvietė pasižiūrėti, kaip ant stogo vaikščioja mamytė. Akivaizdu, kad ši patirtis vaiką traumavo, jis buvo išsiųstas ir į psichiatrines įstaigas, vėliau giminės verslas patikėtas ne jam, o jaunesniam broliui Douglasui, kuris, baimindamasis vyresnėlio, nusisamdė asmens sargybinį. 

Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, pirmosios žmonos giminė vadina Kathleen kone angelu, nors iš kitų pasakojimų susidaro ne toks jau tobulas moters portretas. Tas pats pasakytina apie Susan Berman, kurios tėvas Davidas Bermanas buvo įtakinga mafijos figūra – vienas iš Las Vegaso kazino pradininkų. Dukra tėvu labai didžiavosi, ėmėsi rašyti ne itin paklausias knygas apie mafiją. Ne itin įtikinamai atrodo ir Jeanine Pirro – televizijos laidų vedėja, teisininkė, prokurorė, politikė – žodžiu, amerikietiškas Pinskuvienės atitikmuo.

Pirmo sezono paskutinė serija šokiruoja. Ir visai ne dėl Roberto Dursto nusikaltimų, o dėl pasirodymo datos. Nesinori išduoti detalių, tačiau stebint šios serijos dalyvius šūkaujant, džiaugiantis save pamačius ekrane, atsiskleidžia nyki žmogiškoji tuštybė, o to paties HBO kurtas ir didžiulio populiarumo sulaukęs draminis TV serialas „Palikimas“ („Succession“, 2018–2023) atrodo gana subtilus.

Akivaizdu, kad Andrew Jareckiui pirmo sezono šlovės nepakako, tad po devynerių metų, t. y. šiemet, pasirodė tęsinys, kurio reikėjo turbūt ne žiūrovams, o kitiems pirmame sezone savo šlovės valandos nesulaukusiems veikėjams. Čia atsiranda du šaunuoliai teisės studentai Davidas ir Michaelas Belcheriai, jiems vadovaujantis prokuroras Johnas Lewinas, kurio apklausos, neprofesionaliai užduodami klausimai, chamiški grasinimai veikiau primena geltonosios spaudos darbo principus, o įrodymai – kažkieno žodiniai liudijimai kone po dvidešimties metų. 

Visi pirmo ir antro sezono veikėjai, akivaizdžiai naudodamiesi kaltinamojo senatvine demencija, piešia itin atstumiantį Amerikos portretą. Tokios Amerikos, kuri vis susiranda tautos priešų ir kuri vėl nusiteikusi prezidentu išrinkti Donaldą Trumpą, žadantį paversti Ameriką didžia šalimi, kokia ši buvo prieš pilietinį karą.