Trečiadienė (Wednesday)

Galima sakyti, kad ekscentriškos, švelniai tariant, šeimos istorija su nedidelėmis modifikacijomis liko nepavaldi laikui. Todėl nenuostabu, kad „Netflix“ platformoje prieš trejus metus pasirodęs pirmasis Alfredo Gough ir Mileso Millaro (paskutinis jų, kaip scenaristų, bendras darbas buvo „Beetlejuice, Beetlejuice“) „Trečiadienės“ sezonas sulaukė nemažo įvairaus amžiaus žiūrovų susidomėjimo. Kaip nurodo ir serialo pavadinimas, šį kartą dėmesio centre – sarkastiška mizantropė Adamsų vyresnėlė duktė. O tai reiškia mažiau aistros neslepiančių tėvų Mirtišės ir Gomezo ir daugiau paauglės nuotykių akademijoje kiek ironiškai simbolišku „Nevermore“ (galima jo neversti) pavadinimu. Žiūrovas (galbūt priklausomai nuo amžiaus?) gali pasirinkti, kuri versija – visos šeimos ar Trečiadienės – jam yra artimesnė. Tačiau akivaizdu, kad tai turbūt pirmasis bandymas parašyti naują (savarankišką) visiems gerai žinomos šeimos istorijos skyrių.

Pirmojo sezono pasakojimas prasideda iš įprastos mokyklos išmestai Trečiadienei atsidūrus „Nevermore“ akademijoje, – ugdymo įstaigoje, skirtoje sirenoms, vilkolakiams ir kitiems atstumtiesiems, – įsikūrusioje visai netoli miestelio, kuriame gyvena „normiai“ (įprasti žmonės). Trečiadienė pradeda regėti vizijas, tampa tikra detektyve žmogžudystės byloje, pakliūva į meilės trikampį ir, o siaube, mokosi socializuotis. Finale sužino ir tai, kad, kaip dažniausiai ir būna, tikrieji monstrai yra niekuo neišsiskiriantys žmonės. Tai, žinoma, kartu yra ir pagrindinė „Trečiadienės“ alegorija, kuri dar kartą, tik daug niūresnėmis aplinkybėmis, pakartojama ir antrajame sezone.

Kuriant pastarąjį, aktorė Jenna Ortega tapo ir serialo prodiusere, o tai reiškia, kad ji galėjo daryti daugiau įtakos plėtojant savo personažą ir nustatant bendrą toną: seriale atsirado daugiau tamsos ir mažiau paaugliškos romantikos. Šį kartą po vasaros atostogų (per kurias rado serijinį žudiką) Trečiadienė vėl sugrįžta į akademiją. Pagrindinė siužeto linija lieka panaši, Trečiadienė ir toliau vaikosi akademiją ir miestelį supančių paslapčių. Tačiau dabar ekrane dažniau galime pamatyti ir kitus Adamsų šeimynėlės narius – brolis Pūgžlys taip pat apsigyvena akademijoje, o apsistoti netoliese nusprendžia ir tėvai. Būtent disfunkciniai šeimos ryšiai antrajame sezone pasakojimui suteikia papildomą sluoksnį.

Ne paslaptis, kad lygiai pusę dabar jau dviejų sezonų serijų režisavo vienas iš Adamsų šeimynėlės gerbėjų Timas Burtonas. Nebūtų teisinga sakyti, kad režisierius televizijoje išgyvena savo kūrybinį atgimimą, tačiau gotiškos šeimos ir gotikos meistro (kaip režisieriaus ir vykdomojo prodiuserio) derinys atrodo visai vykusi kombinacija. Galbūt tai tik išankstinis nusistatymas, tačiau būtent jo režisuotos serijos atrodo kiek rafinuotesnės, stipriausios vizualiniu pasakojimu, pilnu keistenybių, prieštaravimų ir netikėtos ironijos – juk mirtį ir siaubą padaryti patraukliai reikia talento (ką ir kalbėti apie nuostabią sustabdyto kadro animaciją antrajame sezone, primenančią ankstyvuosius Burtono darbus).

Didžiausias serialo privalumas (be Burtono) yra pagrindinio vaidmens atlikėja Jenna Ortega. Aktorė, regis, vadovaujasi principu „mažiau yra daugiau“ – kartais trumpos, nuodingos (ir subtilaus humoro) frazės išspjaunamos beveik be emocijos, kartais ji primena nebylaus kino aktorę – nereikia žodžių, kad jos pasibjaurėjimas normalumu taptų akivaizdus. Ją puikiai papildo kiti aktoriai – mokytoja Christina Ricci (savo laiku taip pat vaidinusi Trečiadienę), Catherine Zeta-Jones ir Luisas Guzmánas kaip Mirtišė ir Gomezas, Gwendoline Christie ir Steve’as Buscemi kaip akademijos direktoriai ar Emma Myers kaip geriausia Trečiadienės draugė ir visiškas jos antipodas Inid. Jie, kaip ir visi kiti, akivaizdžiai mėgaujasi savo vaidmenimis ir filmavimo aikštelėje vykstančiu maskaradu.

Trečiadienė – maištaujanti paauglė, kvestionuojanti savo tėvus, o kartu ir visą jų kartą. Būdama pernelyg rimta Trečiadienė moko į daug ką nežiūrėti rimtai. Joje nesunku rasti kažką atpažįstamo buvusiems ir dabartiniams paaugliams, kaip ir tiems, kurie tuos paauglius augina (net jei vis daugiau simpatijų norisi skirti visus mylinčiai Trečiadienės draugei Inid). Nors „Trečiadienės“ scenarijus tikrai ne geriausias, serialas stilingas, gana sąmojingas ir vizualiai patrauklus. Ir kartu puikus būdas užbaigti rudens sezoną prieš sulaukiant žvarbios žiemos.