Gyvenimas ir likimas (Žizn i sudba)

Karinė drama.


Režisierius Sergej Ursuliak
Vaidina Sergej Makoveckij, Ana Michalkova, Sergej Puskepalis, Aleksandr Balujev, Lika Nifontova, Jevgenij Diatlov, Polina Agurejeva
2012, Rusija


Televizijos serialas to paties pavadinimo Vasilijaus Grosmano romano motyvais. Šiaip jau kalbama, kad gerą knygą ekranizuoti sunku, o geri filmai dažniausiai remiasi žemesnio lygio literatūra. Režisierius Sergejus Ursuliakas, ekranizuodamas šią Rusijoje ir pasaulyje garsią knygą, gerokai rizikavo. Jis sukūrė originalų, dramatišką ir teisingą televizijos filmą, pasižymintį dėmesiu herojams, jų išgyvenimams, mintims ir poelgiams, gyvenimams ir likimams Antrojo pasaulinio karo vingiuose. Pradžioje už kadro nuskamba citata: „Čia nėra pagrindinio herojaus, čia visi pagrindiniai ir visi herojai“. Jų daug, juos visus sieja istorija, politika, keleri karo metai ir bandymas tuos metus išgyventi taip, kad būtų išsaugota siela, tikėjimas ir viltis.

Pagrindiniai įvykiai vyksta Stalingrade, kur įsitvirtinusi rusų armija iš visų jėgų stengiasi išsaugoti miestą, o vokiečių armija – jį užimti. Karas filme nespalvotas, be kinematografinio grimo ir patriotinių šūkių. Karas tapo gyvenimo būdu, darbu, kurį reikia atlikti. Reikia išgyventi ir padėti išlikti kitiems. Taip kariauja kapitonas Grekovas, kuris savo ginamą namą pavertė atskira teritorija su savomis taisyklėmis, strategija ir taktika. Jai neturi įtakos už fronto linijos įsikūrusi aukštoji karinė valdžia. Pilkame kaip pelenai griuvėsių peizaže čia gyvenimo pamokas gauna jaunas idealistas Tolia, radistė Katia, majoras Berezinas ir kiti, kurių yra daug ir kurie visi didvyriai. Didvyriai gina tėvynę, o ši seka, kad jie elgtųsi pagal politinių komisarų nubrėžtas gaires. Tėvynė kariauja su savo gynėjais iš pasalų, prisidengdama komunizmo idėjomis ir biurokratijos aparatu. Tėvynė ieško priešų ir jų suranda. Net tarp tų, kurie yra jos fanatikai, niekada negailėję nei savų, nei svetimų. Taip Lubiankos kalėjimo kameroje atsiduria komunistas ir komisaras Krymovas. Bet pagrindiniu Ursuliako pasakojamos istorijos personažu tapo kitas Grosmano knygos herojus – mokslininkas, atominės fizikos teoretikas profesorius Štrumas. Jo likimas atskleidžia stalininės Rusijos intelektualų problemas. Profesorius mano, kad teorinė fizika neturi nieko bendra su anketomis, lojalumo bei meilės valdžiai pareiškimais ir kitokiais dalykais, trukdančiais jam dirbti. Jis nori gyventi pagal sąžinę, be melo ir apsimetinėjimo.

Visi filmo personažai tarpusavyje susiję – juos sieja šalies istorija, karas, totalitarizmas, kraujo ryšiai, meilės istorijos, bendros paslaptys ir viltys. Pagrindinis filmo akcentas – asmenybės. Visi veikėjai – ne karo istorijos ženklai, o gyvi žmonės, besiblaškantys ir unikalūs. Režisierius sugebėjo suvaldyti sudėtingą XX a. rusų epinio romano siužetą, suteikti jam dinamikos ir įtampos, sukurti unikalią atmosferą. Ir apsieiti be patoso, išsaugoti beveik intymią pasakojimo intonaciją. „Gyvenimas ir likimas“ vertas poros ilgų vakarų su prabanga žiūrėti serialą be reklamos, anonsų ir kitų trukdančių procesui dalykų. Užteks laiko įsiminti, kad laimė gali būti kaip purvinas išbadėjęs kačiukas, o aktorius Sergejus Makoveckis – beveik genialus.