Eskobaras: kruvinas rojus
(Escobar – Paradise Lost)


Režisierius Andrea di Stefano
Vaidina Josh Hutcherson, Benicio Del Toro, Brady Corbet, Claudia Traisac, Carlos Bardem

2014, JAV, 120 min.


Nikas (Josh Hutcherson) įsimyli merginą, kurios dėdė Eskobaras (Benicio Del Toro) yra narkotikų baronas Kolumbijoje. Vaikinas veda merginą ir tampa šeimos nariu. Šeimos, kurioje turi „stogą“ ir kartu tam tikras pareigas. Kaip įprasta, netrukus vaikinui iškyla moralinė dilema, juk, šiaip ar taip, Eskobaras yra nusikaltėlis.

Nikas su mergina jau ketina bėgti gyventi normalaus gyvenimo, tačiau Eskobaras išsikviečia jį norėdamas pavesti užduotį. Akivaizdu, planuodamas, kad gyvas jis negrįš. Tuomet, ir vėl kaip visuomet, jam vienam pavyksta nuo visų pabėgti ir visus apmauti.

Pripažinkime – filmuose, kuriuose vienas veikėjų su ginklu bėga nuo kitų ginkluotų veikėjų, sentimentalumas reikalingas tik tiek, kiek jis reikalingas patiems personažams. Visa kita – savotiškas režisieriaus išskydimas tikintis, kad žiūrovas gana plokščius veikėjus per dvi valandas jau spėjo pamilti tiek, kiek jis pats filmuodamas ir montuodamas filmą. Ne, nespėjo.

Režisierius pernelyg dažnai gožia vaizdą simfonine, įtampą dirbtinai kuriančia muzika, pasiduoda pagundai rodyti flashbakus su bučiniais ir saulės spinduliais.

Šios detalės tik stiprina tą bežiūrint atsiradusį jausmą, kad visai nesvarbu, žiūrėsiu aš tą filmą toliau ar ne. Tai lyg puodelis arbatos, kurią užsiplikei, bet išgėręs kelis gurkšnius užmiršai turįs.

Pablo Escobaras – tikra ir labai spalvinga asmenybė. Iki šiol jis vertinamas kaip vienas turtingiausių visų laikų nusikaltėlių. Jo būta labai žiauraus, nors iki šiol kai kurie Kolumbijos regionai jį vadina Robinu Hudu. Knygos bei filmai ar serialai apie jį kuriami nuolat.

Tačiau šis filmas šykšti nusikaltėlio portreto, o koncentruojasi į jauną žavingą amerikietį, kuris apmauna galingiausią Kolumbijos nusikaltėlių organizaciją. Tai dar vienas paprasto herojaus triumfas prieš galingą struktūrą.