Kino naujienos trumpai

Restauruotas dokumentinis Alfredo Hitchcocko filmas apie Holokaustą

Mažai kas žino, kad Alfredas Hitchcockas kūrė filmą apie nacių koncentracijos lagerius, bet niekad jo neparodė. Netrukus filmas pasirodys ekranuose. Britų armijos kino grupė filmavo Bergeno-Belseno koncentracijos stovyklos išlaisvinimą 1945-aisiais. Operatoriai juokavo, kad pirmasis medžiagą pamatęs Hitchcockas buvo pasibaisėjęs tuo, ką pamatė. Siaubo kino karaliumi vadintas režisierius po peržiūros buvo toks sukrėstas, kad savaitę nesirodė garsiojoje „Pinewood“ studijoje.

1945 m. Hitchcocko draugas ir patronas Sidney’is Bernsteinas paprašė režisieriaus padėti kurti dokumentinį filmą apie vokiečių karo nusikaltimus. Filmo pagrindas buvo britų ir sovietų kino operatorių medžiaga, filmuota ką tik išlaisvintose nacių koncentracijos stovyklose. Istorikai mano, kad filmas buvo sumanytas kaip priemonė priversti vokiečius suvokti jų atsakomybę už karo nusikaltimus. Tačiau vėliau sąjungininkai nusprendė, kad panašūs filmai nepadės pokario Europos atstatymo darbams, todėl buvo nuspręsta filmo neplatinti. Penkios iš šešių filmo ričių atsidūrė Imperijos karo muziejuje (Imperial War Museum), projektas buvo pamirštas.

1980 m. nufilmuotą medžiagą muziejuje rado vienas amerikiečių istorikas. Nepilna filmo versija 1984 m. pristatyta Berlyno kino festivalyje ir, pavadinus „Memory of the Camps“, buvo parodyta per vieną JAV televizijos kanalą. Originalų užkadrinį tekstą, kurį parašė britų ministras Richardas Crossmanas kartu su australų žurnalistu Coliu Willsu, perskaitė aktorius Trevoras Howardas.

Dabar filmas bus rodomas toks, kokį jį sumanė Hitchcockas, Bernsteinas ir jų bendradarbiai. Muziejus restauravo turimą medžiagą ir pabandė atkurti trūkstamą dalį. Dokumentinį filmą „Ateis naktis“ („Night Will Fall“) prodiusavo vienas „Žudymo akto“ prodiuserių André Singeris, režisūros konsultantu buvo Stephenas Frearsas. 2015 m. pradžioje jį pristatys britų televizija, taip pažymėdama Europos išlaisvinimo iš nacių 70-metį, tačiau prieš tai filmas bus rodomas kino festivaliuose ir kino teatruose.

„Auksinių erelių“ laureatai

Trečiadienio vakare Maskvoje, didžiajame „Mosfilm“ paviljone, įvyko „Auksinių erelių“, kuriais Rusijos kino akademija apdovanoja geriausius metų filmus ir kūrėjus, ceremonija. Geriausiu 2013 m. filmu tapo Nikolajaus Lebedevo sportinė drama „Legenda Nr. 17“, pasakojanti apie ledo ritulininką Valerijų Charlamovą ir sovietų komandos pergales. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Danila Kozlovskis, trenerį Anatolijų Tarasovą – Olegas Menšikovas. Filmas taip pat apdovanotas už geriausią muziką (kompozitorius Eduardas Artemjevas), montažą, scenarijų, „Auksiniai ereliai“ teko ir antrojo plano vaidmenų aktoriams Ninai Usatovai ir Vladimirui Menšovui.

Populiari tarp rusų žiūrovų „Legenda Nr. 17“ gavo ir daugiausia „Auksinio erelio“ nominacijų, o į geriausio metų filmo titulą dar pretendavo Žoros Kryžovnikovo „Karti, karti..“, Aleksandro Veledinskio „Geografas gaublį pragėrė“, Fiodoro Bondarčiuko „Stalingradas“ bei animacinis Georgijaus Danelijos filmas „Ku! Kin-dza-dza“. Danelija buvo apdovanotas Garbės prizu už gyvenimo nuopelnus.

Geriausiu režisieriumi pripažintas Aleksandras Veledinskis („Geografas gaublį pragėrė“), jo konkurentai buvo Žora Kryžovnikovas ir Nikolajus Lebedevas. Pagrindinius vaidmenis Veledinskio filme sukūrę Konstantinas Chabenskis ir Jelena Liadova apdovanoti „Auksiniais gaubliais“ už geriausius vyro ir moters vaidmenis. (Beje, filmą „Geografas gaublį pragėrė“ į naują konkursinę programą, skirtą Baltijos šalių kinui, šiemet įtraukė „Kino pavasaris“.)

Kartu su Chabenskiu prizui už geriausią vyro vaidmenį buvo nominuoti du duetai – Danilos Kozlovskio ir Olego Menšikovo („Legenda Nr. 17“), taip pat Sergejaus Puskepalio ir Anatolijaus Belo („Metro“). Liadovos konkurentės buvo Svetlana Ivanova („Legenda Nr. 17“) ir Julija Aleksandrova („Karti, karti...“).

Geriausio operatoriaus „Auksinis erelis“ paskirtas Maksimui Osadčiui („Stalingradas“). Geriausiu dokumentiniu filmu pripažintas Sergejaus Jastržembskio „Afrika. Kraujas ir grožis“, geriausiu animaciniu – Aleksejaus Diomino „Tyliau, senelė miega“. Geriausiu Rusijoje platinamu užsienio filmu paskelbta Alfonso Cuarono „Gravitacija“.

Geriausiu serialu tapo Sergejaus Ursuliako „Gyvenimas ir likimas“, „Auksiniais ereliais“ už geriausius vaidmenis televizijos projektuose apdovanoti šiame seriale vaidinę Sergejus Makoveckis ir Polina Agurejeva.

Iš viso šiemet į 20 „Auksinių erelių“ nominacijų pretendavo 23 rusų vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai filmai bei televizijos serialai ir trys užsienio filmai.

Willemas Dafoe vaidins Pasolini

Sausio 28 d. Romoje prasidėjo biografinio filmo „Pasolini“ filmavimas. Didįjį italų režisierių Pierą Paolo Pasolini vaidina amerikiečių aktorius Willemas Dafoe, filmo režisierius – Abelis Ferrara. Jis žada rodyti Pasolini – ne tik kino kūrėją, bet ir žurnalistą, rašytoją, lingvistą, aktorių, dramaturgą, dailininką, politiką, atskleisti įvairiapusę kūrėjo asmenybę. Žinoma, Pasolini dabar labiausiai žinomas kaip vienas svarbiausių XX a. antrosios pusės italų kino režisierių bei atnaujintojų – filmų „Mama Roma“, „Teorema“, „Dekameronas“ autorius, pelnęs didžiųjų kino festivalių prizus. Tačiau savo laiku Pasolinis buvo vienas svarbiausių Italijos intelektualų, aktyviai kovojęs prieš vartotojišką visuomenę, skelbęs radikalius kultūros ir visuomenės švietimo projektus. Režisierius buvo nužudytas 1975 metais.

„Mosfilm“ atšventė 90-metį
Didžiausia Rusijos kino studija „Mosfilm“ sausį atšventė savo 90-metį. Jos pagrindas – 3-iajame dešimtmetyje suvienyti Pirmasis ir Trečiasis „Goskino“ kino fabrikai. Pirmasis studijoje sukurtas filmas – Boriso Michino „Aukštyn ant sparnų“ („Na kryljach vvys“). Tada studija dar vadinosi „Moskinokombinat“. Dabartinį pavadinimą studija gavo 1935 m., „Mosfilm“ emblema – Veros Muchinos skulptūra „Darbininkas ir valstietė“ – pirmąkart ekrane pasirodė 1947 m., Grigorijaus Aleksandrovo filme „Pavasaris“.

Per visą studijos istoriją joje sukurta per 25 000 filmų, čia dirbo ir kūrė Sergejus Eizenšteinas, Sergejus Bondarčiukas, Ivanas Pyrjevas, Michailas Kalatozovas, Vasilijus Šukšinas, Andrejus Tarkovskis, Eldaras Riazanovas, Marlenas Chucijevas ir kiti rusų bei pasaulinio kino klasikai. 1947 m. pasirodžiusi ir profesionalaus lietuvių vaidybinio kino pradžią žyminti Veros Strojevos „Marytė“ taip pat kurta „Mosfilm“ bazėje.

„Mosfilm“ sėkmingai dirba iki mūsų dienų. Per metus ši kino kompanija gali sukurti daugiau nei šimtą filmų. „Mosfilm“ – vienintelė Rusijos kino studija, išsaugojusi savo filmų fondą ir aktyviai dalyvaujanti jį restauruojant. „Mosfilm“ kino koncernui vadovauja garsus rusų režisierius Karenas Šachnazarovas – filmų „Mes iš džiazo“, „Caro žudikas“, „Palata Nr. 6“ ir kitų autorius.

Parengė Ž. P.