Nauja „Oskarų“ karta

Dauguma šiųmetės „Oskarų“ nakties nugalėtojų gerai žinomi. Tik Brie Larson, kuriai atiteko apdovanojimas už geriausią moters vaidmenį ir kuri aplenkė į tą patį „Oskarą“ pretendavusias Charlotte Rampling bei Cate Blanchett, daugumai žiūrovų vis dar mįslė. Nors Lenny Abrahamsono filmo „Kambarys“ („Room“, JAV, 2015) mūsų kino teatrų repertuare nematyti, pristatome jauną aktorę, kuri už vaidmenį „Kambaryje“ gavo „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“.

Dar prieš metus didžioji Amerikos kino akademijos narių dalis, be abejo, negirdėjo apie Brie Larson. Vaidmuo jaudinančioje dramoje apie motiną, laikomą uždarytą mažame kambarėlyje su sūnumi, atskleidė ne tik naują talentą, bet ir tai, kad Holivudas sugeba duoti šansą jauniems aktoriams.

Iš tikrųjų 26-erių metų aktorė šou versle yra jau seniai. Brie Larson kilusi iš Kalifornijos, tačiau jos pirmoji kalba buvo prancūzų. Larson pavardę aktorė pasiskolino iš savo senelės, nes gimė kaip Sidonie Desaulniers. Larson ji pasirinko, kad agentams nereikėtų laužyti liežuvio tariant užsienietišką pavardę. Agentų būsimai aktorei prireikė, kai jai buvo vos devyneri, o būdama septynerių ji tapo jauniausia Amerikos konservatorijos teatro San Fransiske mokine. Televizijoje Larson debiutavo 1998 m. laidoje „Tonight Show with Jan Leno“. Pirmą rimtą vaidmenį suvaidino 2001-aisiais situacijų komedijoje „Raising Dad“ ir už vaidmenį seriale net buvo nominuota jaunojo menininko apdovanojimui. 2003 m. ji suvaidino Gary Vinicko romantinėje komedijoje „Staiga trisdešimties“, kur Larson partneriai buvo Jennifer Garner ir Markas Ruffalo. Po dvejų metų Larson išleido pirmą savo albumą, nes yra ne tik aktorė, bet ir dainininkė bei roko atlikėjo Alexo Greenwaldo draugė.

Ji nusifilmavo ne viename filme ar televizijos seriale, iš kurių labiausiai žinomas serialas „Tokia skirtinga Tara“, sužavėjo kritikus Destino Crettono filme „Short Term 12“, už kurį buvo apdovanota „Nepriklausomos sielos“ ir „Kritikų pasirinkimo“ prizais, pati sukūrė du trumpo metražo filmus „Weighting“ ir „The Arm“. Bet karjeros lūžiu tapo 2015 metai –  Juddo Aparow komedija „Be stabdžių“, kur Larson teko įsimintinas antrojo plano vaidmuo, ir, žinoma, apdovanojimus aktorei atnešęs „Kambarys“. Pateikiame Larson interviu žurnalui „Elle“ fragmentus.

Įdomus Jūsų vaidmenų sąrašas: vaidmenys nepriklausomuose filmuose, nišinėse komedijose ir serialuose. Vadovaujatės intuicija ar turite nuosavą strategiją?

Mane įkvepia meilė mitologijai ir istorijų pasakojimui. Dar visai maža pastebėjau, kad visose visuomenėse iš kartos į kartą perduodami tie patys pasakojimai. Skiriasi tik jų „rūbas“ – fabulos detalės, kultūros kontekstas. „Kambarys“ – tai alegorija, kurioje susipina pasakos apie Mėlynbarzdį ar Persefonės mito siužetai. Tai universalaus brendimo proceso, atsisveikinimo su vaikyste metafora. Rengdamasi Ma vaidmeniui mąsčiau ne tik apie skirtingas tikras istorijas, apie kurias kalbėjomės su Emma Donoghue (filmo pagrindu tapusios knygos, kuri išleista ir Lietuvoje, autorė, – red. past.) ar su režisieriumi, bet ir apie tuos mitologinius pasakojimus.

Ryšys su Jacobu Tremblay, kuris suvaidino sūnų, filme atrodo neįtikėtinas. Kaip atsirado toks savitarpio supratimas?

Jacobas – ypatingas žmogus ir aktorius. Man patinka dirbti su vaikais, nes jie kupini energijos, nekaltumo ir džiaugsmo, kuris apšviečia net niūriausias filmavimo akimirkas ir priverčia susikaupti į bendravimą, užuot nuolat galvojus apie save ir savo vaidybą. Jacobas galėjo vaidinti taip fenomenaliai, nes su mumis jautėsi laisvai ir saugiai. Tarp psichologiškai labai sunkių scenų filmavimų stebėjau, kaip jie su režisieriumi žaidžia. Todėl filmavimo aikštelėje buvo optimistiška atmosfera.

Vaidmuo turėjo Jus labai slėgti.

Psichiškai ir emociškai – taip, bet nusibrėžiau sau aiškią ribą. Žinojau, kur baigiasi Ma, o kur prasidedu aš – Brie. Tarp scenų visada išeidavau iš vaidmens ir išsidirbinėjau su Jacobu ir Lenny. Turėjome savo ritualus: keliskart per savaitę po filmavimo eidavome į karaokės barą ir dainuodavome kvailas dainas.

Turėjote specialiai filmui priaugti 15 kilogramų svorio.

Su mano heroje susipažįstame, kai ji septintus metus leidžia įkalinta mikroskopiškame tvartelyje, be saulės ir gryno oro. Susitikau su gydytojais ir psichologais, kad suprasčiau, kokios fizinės ir psichinės būklės galėtų būti toks asmuo. Pagrindinė jos būsena – suvokimas, kad privalo išlikti, gyventi dėl sūnaus. Perėjau prie konkrečios dietos, bet kartu daug mankštinausi, nes nusprendžiau, kad vienintelis Ma ginklas yra paklusnus kūnas. Kelis mėnesius vengiau saulės. Tai tik ilgo sąrašo pradžia.

Visame pasaulyje „Kambarys“ sutinkamas palankiai. Kodėl?

Man dalyvavimas šiame projekte buvo magiškas patyrimas. Nuo pat pirmo susitikimo su Lenny iki pirmojo seanso ir publikos reakcijos... Manau, kad įdomiausia yra būdas, kaip žiūrovai užmezga ryšį su filmu – kiekvienas šioje istorijoje randa savo asmenišką, išskirtinį požiūrį, su kuriuo ir susitapatina.

Jūsų gerbėjų skaičius auga greitai, bet, regis, sugebate atsiriboti nuo didėjančio populiarumo.

Nežinau, ar kada nors pasijusiu gerai būdama viešas asmuo. Bet pamažu pradedu priprasti. Mane įkvepia kine dirbančių moterų – Amy Schumer, Lenos Dunham ar Jennifer Lawrence nuoširdumas. Jos drąsiai gina savo požiūrį, nepaisydamos joms tenkančios kritikos.

Parengė K. R.