Kaip nesunaikinti savęs

Iškart prisipažinsiu, kad prieš pamatydama Dexterio Fletcherio filmą „Rocketman“ (JAV, D. Britanija, 2019) žinojau tik vieną Eltono Johno dainą. Ji buvo skirta kičinei princesei Dianai, todėl susidomėjimo muzikantu nesužadino. Abejoju, ar pamatytas filmas paskatins toliau domėtis jo herojaus kūryba, bet nesigailiu jį pamačiusi. Buvo visai smagu, nors, kaip ir dažnas biografinis filmas apie populiariosios kultūros kūrėjus, „Rocketman“ susideda iš daugybės klišių ir paprastos žinutės pabaigoje. Skiriasi tik nuoširdi, sentimentali ir šiek tiek autoironiška menininko išpažinties intonacija. Ji suteikia filmui pasakos atspalvį. Ši intonacija, regis, ir yra viena didžiausių „Rocketman“ vertybių.

Išpažintį Eltonas Johnas (Taron Egerton) pradeda savo noru atsidūręs Parklando klinikoje, anoniminių alkoholikų (iš kurių kamera ilgiau stabteli tik prie Juozo Statkevičiaus) ratelyje. Dainininkas prisimena vaikystę, šaltos lyg Sniego karalienė motinos (Bryce Dallas Howard) ir tėvo (Steven MacKintosh) nemylimo apkūnaus berniuko kančias, močiutės (Gemma Jones) tikėjimą jo talentu. Prisimenami svarbiausi gyvenimo epizodai – susitikimas su būsimu Eltono Johno dainų tekstų autoriumi Bernie Taupinu (Jamie Bell), pirmieji pažeminimai susidūrus su populiariosios muzikos industrija, triumfas garsiajame Los Andželo klube „Troubadour“, suartėjimas su Johnu Reidu (Richard Madden), kurio pasirodymas filme iškart pažymėtas nerimo – jį sufleruoja ir griežtas juodas šio veikėjo kostiumas, ir bejausmę kaukę primenantis veidas.

Dainininko iškilimas, šlovė ir milžiniški turtai bejėgiai prieš nuolat juntamą meilės alkį, kurį įrėmina ciniški motinos žodžiai, pasakyti po sūnaus prisipažinimo, kad yra gėjus. Ji tvirtina, kad sūnus visada bus vienišas ir jo niekas nemylės. Pažeminimų, turtų, pasirodymų, kičinių kostiumų kaleidoskopą režisierius energingai montuoja su vis didesnės priklausomybės nuo narkotikų, alkoholio ir pirkimo vaizdais. Koks filmas apie muzikantus apsieis be sekso, narkotikų ir rokenrolo? Ši filmo dalis, kurią galima pavadinti „turtuoliai irgi verkia“, pernelyg monotoniška, o pagrindinio veikėjo asmenybę pradeda nustelbti margas, egzotiškas, perteklinis, nors, žinoma, meistriškai kuriamas fonas. Į ją įsiterpia ir dramatiški epizodai su Bernie, kuris vis išdygsta kadre lyg sąžinės priekaištas, nors Eltono Johno ir Bernie draugystės linija filme viena nuosekliausių ir įtikinamiausių. Ir tai ne vienintelis scenaristo Lee Hallo nuopelnas.

Nuo primityvaus didaktiškumo filmą gelbsti nuostata kurti ne „tikrą istoriją“, o gana autoironišką pasaką, kurioje išpažinties žodžiai ne visada sutampa su realiais vaizdais. Šį momentą Fletcheris „apžaidžia“ tiksliai ir ne vieną kartą, kad ir scenoje, kai buto šeimininkė, o kartu ir meilužė, sužino apie nuomininko homoseksualumą. Rodant pastarąjį atsisakyta panašiems biografiniams filmams būdingo pseudodramatizmo, nors jį galima perskaityti už eilučių. Tai suteikia filmui ir šiek tiek sentimentalumo, ir autentiškumo. Tiksliai surastas ir monologų vizualinis atitikmuo – viskas, kas svarbiausia ne tik pagrindiniam herojui, bet ir jo artimiesiems, pateikiama spalvingais „vidiniais monologais“, primenančiais klasikinių Holivudo miuziklų šokių epizodus. Bet juos kurdamas Fletcheris, regis, labiau orientavosi į šią tradiciją savo filmuose savaip transformavusius Jacques’ą Demy ar Alainą Resnais. Keliuose pastarojo režisieriaus filmuose veikėjai apie slapčiausius jausmus prabilo populiarių dainų žodžiais.

Gal todėl filme „Rocketman“ natūraliai dera lyrika ir kičas. Šis čia tiesiog „kvadratu“ ar „kubu“, nes juk tokie perdėti visais požiūriais yra ir ekscentriški pagrindinio veikėjo kostiumai. Bet tai neerzina, nes padeda suprasti jo esmę. Tačiau labiausiai dėl to „kaltas“ Taronas Egertonas – jis tobulai persikūnija į savo personažą jo nemėgdžiodamas, aktorius puikiai dainuoja, šoka, juda.

„Rocketman“ pabaiga truputį nuvilia, nors ir yra „tikra“. Sužinome, kad Eltonas Johnas nebepriklausomas nuo narkotikų ir alkoholio jau dvidešimt aštuonerius metus, kad jis laimingas, mylintis ir mylimas. Matome daug dokumentinių nuotraukų, kuriose pasirodo ir filmo prodiuseriai – Eltonas Johnas bei jo vyras. Dainininkui nepavyko atsikratyti tik vienos priklausomybės – jis ir toliau aistringai perka.