Stebuklo belaukiant

„Avinai“, rež. Grímur Hákonarson, 2015
„Avinai“, rež. Grímur Hákonarson, 2015
Prieš kelias dienas gavau pranešimą spaudai, kviečiantį apsilankyti filmavimo aikštelėje. Jį perskaičiusi supratau, kad į kvietimą neatsiliepsiu, nors filmo lauksiu nekantriai. Tokį sprendimą, manau, geriausiai paaiškins kelios pranešimo citatos, jų kalba ir skyryba netaisytos.
 

Citata Nr. 1. „Šiandien prasideda naujo lietuviško ilgametražio vaidybinio filmo „Stebuklas“ filmavimo darbai. Filmo scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė, kartu su prodiuseriu Luku Trimoniu subūrė tarptautinę kino komandą, kuri šiuo metu filmavimo darbus pradeda Lietuvoje, o vėliau kelsis į Bulgariją.

Tragikomiškos dramos „Stebuklas“ siužetas žiūrovus perkels į netolimą Lietuvos praeitį – veiksmas vyks nedideliame miestelyje 1992 metais. Lietuva tada skendėjo didelėje ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija auga. Irena, vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus. Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną į kaimą atvažiuoja žavus amerikietis...“

Citata Nr. 2. „Scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė pradėjo prie jos (idėjos, – red. past.) dirbti dar 2008-aisiais. „Nuostabus jausmas, kai tavo idėja po truputį pradeda įgauti kūną ir prie jos įgyvendinimo prisideda tiek šaunių ir profesionalių žmonių, – sakė režisierė. – Kol filmas kuriamas, jo forma niekad nebūna vientisa – ji nuolat keičiasi, žmonės, kurie prisijungia prie komandos vis atneša kažką naują.“

Citata Nr. 3. „Stebuklo“ prodiuseris Lukas Trimonis džiaugiasi, kad filmas turi puikų scenarijų ir jo perkėlimui į ekraną pavyko suburti tokią stiprią tarptautinę kūrybinę ir gamybinę filmo grupę. „Šiandien – ypatinga diena, tačiau mano darbe ji yra tik kelio vidurys. Iki filmo pasirodymo dar liko daugiau nei metai, per juos dar laukia daug iššūkių, – sakė prodiuseris. – Artimiausias jų – pritraukti pelningai veikiančias įmones Lietuvoje ir pasinaudoti nauja iniciatyva Lietuvoje – mokestine lengvata, kuri leidžia investuotojams be jokios papildomos mokestinės naštos prisidėti prie filmo gamybos.“

Šios jaunų lietuvių kino kūrėjų mintys paskatino prisiminti, ką apie būsimus filmus kalbėjo kiti režisieriai.

Citata Nr. 4. „Iš pradžių turėjau sumanymą sukurti filmą apie Kobro ir Strzemińskio santuoką. Ilgiau svarsčiau, kaip rašyti scenarijų, nes tai buvo labiausiai netinkantys vienas kitam žmonės ir pati konfliktiškiausia pora, kokia tik galėjo būti, bet kartu labai talentinga. Tačiau laikui bėgant supratau, kad neturiu Dostojevskio, o niekas, išskyrus jį, man neparašys scenarijaus apie tos šeimos likimą. Todėl nusprendžiau susitelkti į žmogų. Nėra filmo apie menininką, kuris susiduria su komunizmo sistema ir kurį ta sistema naikina žingsnis po žingsnio iki pat mirties, o Strzemińskis buvo kaip tik toks žmogus. Jį persekiojo, nes jis buvo vienas iš pačių šiuolaikiškiausių menininkų, buvo visuomenininkas – sukūrė Lodzėje šiuolaikinio meno muziejų. Taip pat jis subūrė aplink save grupę labai atsidavusių studentų ir, tarsi to dar būtų mažai, rašė knygą „Matymo teorija“, kuri visiškai prieštaravo tam, kas to meto sovietų ir lenkų mene buvo privaloma.“ (Andrzejus Wajda apie dar kuriamą „Powidoki“.)

Citata Nr. 5. „Dabar nebeliko nė vieno žanro, kuris man sukeltų tokį pat karštą norą kurti kiną, kaip karo filmo („Negarbingi šunsnukiai“) ar „kovinių“ filmų („Nužudyti Bilą“) atveju. Gal vienintelis dar likęs žanras – gangsterių filmas, kai veiksmas rutuliojasi 4-ajame dešimtmetyje, o herojus panašus į Johną Dillingerį. Mane taip pat domintų filmas, kuris vyktų mūsų laikais ir kur galėčiau nufilmuoti, kaip personažas įsėda į mašiną, įjungia radiją ir aš „kietai“ montuoju jo kelionę. Jei turėčiau atsargoje visą pasaulio laiką, norėčiau sukurti iš tikrųjų baisų siaubo filmą, kažką panašaus į „Egzorcistą“.“ (Iš Quentino Tarantino interviu „Entertainment Weekly“.)

Citata Nr. 6. „Norėčiau po kelerių metų sukurti filmą JAV, bet tai bus istorija apie vokiečius, apie žmones, kurie svajoja pradėti naują gyvenimą Holivude. Pasakojimas koncentruosis aplink Sapnų fabrike gyvenusios vokiečių aktorės mirtį ir jos tėvus, kurie turi ten vykti, kad atsivežtų dukters kūną. Dvi dienas jie stengiasi suprasti, koks iš tikrųjų buvo jos gyvenimas, nori joje matyti žvaigždę. Turiu vilties, kad įgyvendinsiu šį iššūkį. Nepaisant to, kad jis bus kuriamas JAV, tai bus mano filmas, sukurtas būtent taip, kaip dirbu dabar.“ (Vokiečių režisierius Christianas Petzoldas, filmo „Feniksas“ autorius.)

Citata Nr. 7. „Užsiimu istorija moters, kuri visą gyvenimą paaukojo šeimai ir tik būdama brandaus amžiaus suprato, kad yra lesbietė. Noriu baigti filmą 2017 metais. Prieš tai sukūriau filmą apie vyrų pasaulį, dabar atėjo laikas moteriškajai tikrovės atmainai.“ (Islandų režisierius Grímuras Hákonarsonas, kurio filmas „Avinai“ pernai buvo apdovanotas Kanuose ir nominuotas „Oskarui“.)

Citata Nr. 8. „Džiaugiuosi, kad trumpam grįžau į Indiją ir iš naujo užmezgiau ryšį su šalimi, kurioje gimiau. Juo labiau kad Indija – tikra sumanymų kasykla: čia viskas gali atsitikti, kiekviename žingsnyje tyko anekdotai, o magiškasis realizmas čia maišosi su scenomis tarsi iš melodramos. Tačiau mano pirmoji kalba yra anglų, jaučiuosi Vakarų pasaulio dalis ir manau, kad kitą filmą kursiu būtent ten.“ (Prashantas Nairas, kurio filmas „Umrika“ pelnė Sandanso festivalio žiūrovų prizą.)