Kinas iš „Naujosios Europos“
Gruodžio mėnesį vyksiantis „ARTscape“ projektas pristato penkis 2012 m. sukurtus filmus, rodytus šių metų „Kino pavasaryje“. Tai jaunų kūrėjų iš Rytų ir Vidurio Europos darbai.
Programą gruodžio 17 d. „Skalvijos“ kino centre pradės Aidos Begič drama „Sarajevo vaikai“ („Djeca“). Prieš ketverius metus režisierės debiutinis filmas „Sniegas“ buvo įtrauktas į Kanų festivalio „Kritikų savaitės“ programą ir apdovanotas Didžiuoju prizu. „Sarajevo vaikai“ rodytas Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir taip pat sulaukė dėmesio. Filme koncentruojamasi į du Jugoslavijos karo našlaičius. Rahima bando apsaugoti savo jaunėlį brolį Nedimą nuo vaikų namų. Apie jų tėvus kalbama mažai, tik žinoma, kad šie žuvo per karą. Vakarų visuomenėje tikima, kad terapija ir laikas padeda išspręsti problemas, bet Begič filmas įrodo, jog tai netiesa. Šis pasaulis Rahimai nesuteikė nieko, veikiau viską atėmė, tad kaip galima atleisti, kas neatleistina? Vis dėlto mergina, rodos, atleido vieninteliam Dievui. Pasak režisierės, jai buvo įdomu, kokioje visuomenėje ji gyvena dabar. Begič, kaip ir dauguma bosnių, nebetiki, kad šalies visuomenė atsigaus. Jos manymu, svajonės užleido vietą prisiminimams, o tai verčia jaustis bejėgiškai ir nebesugebama galvoti apie ateitį.
Gruodžio 18 d. bus parodytas garsaus lenkų kino kūrėjo Jerzy Skolimowskio sūnų Józefo ir Michało filmas „Iš pragaro“ („Ixjana“). Deja, galutinio jo varianto nebeišvydo Indijoje tragiškai miręs Józefas Skolimowskis (1970–2012). Šis filmas – trileris ir kartu metafizinė drama apie išdavystę, draugystę ir moters svarbą vyro gyvenime. Pasakojama apie jauną rašytoją Mareką, kuris bando išsiaiškinti paslaptingas savo draugo Arturo mirties aplinkybes. Trūkinėjančioje ir chaotiškoje atmintyje jis stengiasi atgaminti praeities fragmentus. Baimindamasis, kad pats pražudė draugą, Marekas bando užgniaužti kaltės jausmą susitikinėdamas su moterimi, kuri susijusi su Arturo dingimu labiau, nei atrodo. Filmo premjera įvyko pernai Romos kino festivalyje, o per spaudos konferenciją Michałas Skolimowskis dėstė, kad įkvėpimo sėmėsi iš Sigmundo Freudo knygų, antikinės graikų literatūros, Dante’s bei J. W. Goethe’s.
Gruodžio 19 d. bus rodomas bosnių režisieriaus (dabar gyvenančio Kanadoje) Igorio Drljacos filmas „Krivina“. Autobiografiškame filme pasakojama apie imigrantą Miro, kuris niekaip negali pritapti užsienyje, nesugeba prisirišti prie žmonių ir nuolat keičia gyvenamąją vietą. Karas gimtinėje – buvusioje Jugoslavijoje – jį traumavo psichologiškai. Kai Miro sužino, kad senas draugas Dado, kurį jis laikė dingusiu be žinios, ieškomas už karo nusikaltimus, grįžta į gimtinę jo ieškoti. Drljaca norėjo sukurti filmą, perteikiantį praradimo jausmą, kuris kankina daugelį žmonių, emigravusių į Vakarus iš karo apimtos buvusios Jugoslavijos. Režisierius bando laviruoti tarp improvizacijos ir kuriamo naratyvo, paremto kelionėmis po Bosniją, aplankant vietas, kur praleido vaikystę.
Gruodžio 20 d. bus galima pasižiūrėti estų komediją „Estiški grybavimo ypatumai“ („Seenelkaik“, rež. Toomas Hussar). Filmo tema gana aktuali ir lietuviams, mėgstantiems pasijuokti iš savų politikavimo ypatumų. „Estiškuose grybavimo ypatumuose“ pasakojama apie politiką Adu, su žmona išsiruošusį grybauti kaip tik tą dieną, kai kilus įtarimams korupcijai vyrui paskambina žurnalistas. Adu bandymas pabėgti nuo atsakomybės nuves jį į tankią girią, iš kur sugrįžti nepadės net užimamos aukštos pareigos. Režisierius pripažino, kad filmą įkvėpė ne konkretus politikas, filmas veikiau yra politikų mentaliteto satyra. Labiausiai Hussarą domino, kaip jie teisina savo poelgius.
Gruodžio 21 d. programą užbaigs Tarptautinio Transilvanijos kino festivalio direktoriaus, prodiuserio ir režisieriaus Tudoro Giurgiu komedija „Apie sraiges ir žmones“ („Despre oameni si melci“). Istorija nukelia į 1992 m., kai visa Rumunija laukia Michaelo Jacksono pasirodymo, o vienai automobilių kompanijai gresia bankrotas. Darbininkų profsąjungos lyderis Georgas nesiruošia lengvai susitaikyti su gresiančia bedarbyste. Jis sugalvoja išeitį: visi bendradarbiai susivienys, nuvyks į sostinę ir parduos savo spermą naujai atidarytam Bukarešto spermos bankui.Anot režisieriaus, tai filmas „apie paprastą žmogų, kuris tampa didelių permainų liudininku – komunistinio režimo griūtis apverčia aukštyn kojomis jo įprastą kasdienybę.“
