XVII Lenkų kino festivalis
Temų ir žanrų įvairovė
Spalio 5–15 d.
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Mažeikiai, Pabradė
Temų ir žanrų įvairovė
Spalio 5–15 d.
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Mažeikiai, Pabradė
„Sidabriniais liūtais“ Gdynės kino festivalyje apdovanotas režisieriaus Maciejaus Pieprzycos filmas „Aš žudikas“ („Jestem mordercą“, 2016) sugrąžina į niūrius 1977 m., kai visą Lenkiją sukrėtė serija žmogžudysčių. Kuklus dviejų vaikų tėvas Zdzisławas Marchwickis buvo apkaltintas žudęs jaunas merginas ir nuteistas mirti. Filmo autoriai, remdamiesi tikrais dokumentais, sukuria savą šios bylos versiją. Tai ir įtampą iki pabaigos išlaikantis trileris, ir bandymas kalbėti apie universalesnius dalykus: kaltę, teisingumą, blogio prigimtį, santykį su savo sąžine.
Iki šiol kine nedaug vaidinęs aktorius Mirosławas Haniszewskis įtikinamai kuria idealisto tardytojo virsmą konformistu, karjeristu, aukojančiu viską: sąžinę, šeimą, draugus. Jam rūpi išlaikyti visuomeninį statusą, nors pamažu nauji įrodymai ir įkalčiai verčia abejoti įtariamojo kalte. Aktorius Arkadiuszas Jakubikas nestandartiškai vaidina tariamą nusikaltėlį. Jis niekuo neprimena rafinuoto žudiko. Ką jis slepia? Baimę, įtūžį, o gal gyvenimo išmintį? Aktorius kuria paslaptį, žmogų, kurį sistema, kaip ir tardytoją, pavertė marionete. Už šį vaidmenį Jakubikas pelnė svarbiausią Lenkijos kino apdovanojimą „Auksinį erelį“.
Režisierė Maria Sadowska filme „Meilės menas“ („Sztuka kochania“, 2016) pasakoja apie gydytoją, mokslininkę Michaliną Wisłocką. Savo temperamentu ir įtaiga ji sugebėjo įveikti socialistinės Lenkijos partines institucijas, kad išmokytų žmones mylėti ir įrodytų, jog seksas gali teikti malonumą. Atsilaikiusi prieš didžiulį tuometės valdžios pasipriešinimą, Bažnyčios nepritarimą ji išleido seksualinės savišvietos vadovėlį. Knyga „Meilės menas“ iki šiol puošia daugelio Lenkijos šeimų lentynas. Magdalenos Boczarskos talentingai suvaidinta Wisłocka – tai asmenybė, kupina paradoksų: mandagi ir nepalenkiama, jautri ir atkakli, agresyvi ir šiek tiek ekscentriška. Filme pasakojama ir apie nelabai laimingą, kontroversišką asmeninį gydytojos gyvenimą, įvairius jos gyvenimo vyrus.
Prancūzų režisierė Marie Noëlle pristato kartu su lenkais kurtą biografinę juostą „Marija Kiuri“ („Marie Curie“, 2016). Režisierę labiau domino ne mokslininkės atradimai, o jos kova su absoliučiu vyrų diktatu XX a. pradžios mokslo pasaulyje. Tai intymus vienintelės dviejų Nobelio premijų laureatės portretas, filmas apie moterį, bandančią rasti savo vietą gyvenime, kuris ne visada buvo jai palankus. Noëlle svarbu Skłodowskos-Curie ambicijos ir neviltis kovojant su vyrų šovinizmu, motinystės rūpesčiai ir naujos meilės džiaugsmas. Tačiau didžiausia filmo sėkmė – tai pagrindinio vaidmens atlikėja Karolina Gruszka. Jos vaidyba leidžia žiūrovams patikėti, kad Skłodowska būdavo geležinė, kai reikėjo ginti savo įsitikinimus, ir virsdavo trapia būtybe, kai viršų imdavo jausmai.
Po aštuonerių metų pertraukos sukūręs melancholišką dramą „Pasaulio laimė“ („Szczęście świata“, 2016) režisierius Michałas Rosa nukelia į paslaptingą užmiesčio namą kažkur Silezijoje, kuriame gyvena įvairiatautė, skirtingų kultūrų bendruomenė. Į šiuos namus užsuka jaunas žurnalistas, ieškantis paslaptingo populiarių knygų apie keliones autoriaus, ir smalsiai ima stebėti namo gyventojų kasdienybę. Tai magiškas, keistas, uždaras pasaulis prieš pat Antrąjį pasaulinį karą: maži kasdieniai džiaugsmai ir nusivylimai, subtilus humoras, jausmingumas, aistros. Šiame elegantiško grožio filme, kupiname kvapų, gėlių, ir gyvena pasaulio laimė, vardu Rožė, kurią taip pat įkūnijo Karolina Gruszka. Jos nuostabūs drabužiai, laisvas gyvenimo būdas nušviečia pilką, nuobodžią buitį. Geraširdiška gražuolė stengiasi kiekvieną užjausti, paguosti, pamilti. Bet debesys užtemdo saulę ir idilė baigiasi: prasideda nacių epocha... Rožė – žydė ir jai gresia mirtinas pavojus. Puikūs vaidmenys, puikus operatoriaus darbas, rafinuotas stilius ir garso takelis – tikra puota akiai ir ausiai.
Į Antrojo pasaulinio karo metus nukelia ir scenaristo Michało Szczerbico, debiutuojančio kaip režisierius, drama „Teisuolis“ („Sprawiedliwy“, 2015), pasakojanti apie žmones, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus. Filmas paremtas tikrais žmonių likimais, jų atsiminimais, rodomi ir paprasti kaimo žmonės, ir lenkų elito atstovai, gelbėję pasmerktuosius. Kartu tai pasaką kiek primenanti šešiametės žydų mergaitės Hanos, kurią išgelbėjo jauna lenkų šeima, ir vienišiaus, visų laikomo keistuoliu, draugystės istorija. Juos siejantis ryšys padeda išgyventi karo siaubą ir vienatvę. Didžiulė filmo sėkmė – puikus aktoriaus Jaceko Braciako vaidmuo.
Vis neatlėgsta lenkų kino susižavėjimas detektyvais. Tiesa, intriga juose dažniausiai būna lengvai nuspėjama, jie primena holivudiškus-skandinaviškus standartus. Režisieriaus Mariuszo Gawryśo trileris „Dievo tarnai“ („Sługi boże“, 2016) įtampos kupinu siužetu ir painiais paslaptingo nusikaltimo vingiais tikrai sudomins detektyvo mėgėjus. Nuo Vroclavo bažnyčios bokšto nušoka jauna mergina. Įvykį tiriantis komisaras Varskis įsitikinęs, kad tai nėra paprasta byla. Jam padeda vokiečių policininkė Ana. Aktorius Bartłomiejus Topa įtaigiai kuria tipišką herojų: gyvenimu nusivylusį policininką su praeitimi, bet be ateities, kupiną nuoskaudų ir pykčio.
Maciejaus Żako kriminalinis trileris „Konvojus“ („Konwój“, 2017) vaizduoja uždarą ,,kietų“ vyrų pasaulį, kuriame teisingumas yra reliatyvus. Nusikaltimo ir bausmės šiuolaikiniame pasaulyje tema kartu iškelia moralinę dilemą – kaip pridera bausti didžiausius mūsų laikų nusikaltėlius? Tardymo izoliatoriaus direktorius Novackis randa nuo pasaulio pasislėpusį seržantą Zavadą ir skiria jam naują užduotį – vadovauti konvojui, kuris turi pervežti nusikaltėlį į psichiatrijos ligoninę. Būrio narių praeitis labai komplikuota ir kiekvienas turi savų motyvų dalyvauti šioje pavojingoje kelionėje. Filme vaidina puikus aktorių ansamblis, tarp jų Robertas Więckiewiczius ir Januszas Gajosas.
Šiemet LRT rodė trylikos serijų televizijos filmą „Bodo“ apie vieną ryškiausių lenkų prieškario kino žvaigždžių Eugeniuszą Bodo. Ši spalvinga ir kontroversiška asmenybė buvo daugybės apkalbų ir skandalų objektu. Serialo pagrindu pilno metražo miuziklą „Bodo“ apie jį šiemet sukūrė Michałas Kwiecińskis. Bodo įdomiai įkūnijo aktorius Tomaszas Schuchardtas. Filmas patraukia įdomiai atkurtu prieškario muzikinio teatro ir kino pasauliu, o scenografija, kostiumai ir operatoriaus darbas puikiai perteikia to meto atmosferą.
Lenkų kino festivalyje pamatysite net dvi nuotaikingas, linksmas juostas. Režisieriaus Krzysztofo Lango „Silpnoji lytis?“ („Słaba płeć?“, 2015) – tai ir satyra apie naujuosius verslininkus bei stiprias moteris silpnų vyrų pasaulyje, ir pasakojimas, kaip aplinkybės kartais verčia iš esmės keisti gyvenimo nuostatas. Filmas sukurtas populiarios, daug ginčų sukėlusios Katarzynos Grygos apysakos „Kalė“ („Suka“) motyvais, tačiau kūrėjai kiek sušvelnino satyrinius, kritinius apysakos akcentus ir sukūrė lengvą komediją. Aktorės Olgos Bołądź vaidinama Zosia bet kokia kaina stengiasi įrodyti, kad viskas jai sekasi puikiai. Ant peties – tatuiruotė su drakonu, su vaikinais bendrauja iš aukšto, o darbe elgiasi kaip terminatorius. Tačiau už šio puošnaus fasado – nemažai bėdų. O blogiausia prasideda tada, kai prieš Zosią sąmokslą ima regzti jos viršininkas. Priremta prie sienos, pažeminta mergina nutaria atkurti teisingumą ir įrodyti, kas čia silpnoji lytis. Filme nemaža juokingų scenų, o svarbiausia – nuostabi Varšuva, kurioje gyvena išsilavinusios moterys, atsikračiusios provincijos kompleksų.
Populiarių komedijų „Va bank“, „Seksmisija“, „Lopšinė“ autorius Juliuszas Machulskis sukūrė dar vieną kupiną humoro detektyvinę šaradą apie didelę aferą. Filmo „Volta“ (2017) veiksmas perkelia į Liubliną, o visa linksma painiava vyksta dėl paslaptingo radinio – karaliaus Kazimiero Didžiojo karūnos.
Festivalio metu nebus pamiršti ir patys jauniausi žiūrovai: bus parodyta „Bielsko-Biała“ animacinių filmų studijos 60-mečiui skirta specialioji programa su daugelio kartų pamėgtais serialais
„Reksas“, ,,Liolekas ir Bolekas“ ir kt. Režisieriaus Mariuszo Palejo fantastinis filmas „Už mėlynų durų“ („Za niebieskimi drzwiami“) pakvies mažuosius žiūrovus į nepaprastą kelionę su paslaptingomis pabaisomis, magiškais paukščiais ir kitais įdomiais personažais.
Festivalio retrospektyva skiriama šiemet mirusiai lenkų pokario kino žvaigždei, aktorei Danutai Szaflarskai.
