Žiemos ekranai

Sausio 25 – vasario 11 d.

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Palanga, Varėna, Gargždai, Ukmergė, Alytus, Plungė

„Barbara“, rež. Mathieu Amalric, 2017
„Barbara“, rež. Mathieu Amalric, 2017

Tryliktą kartą rengiamas festivalis „Žiemos ekranai“ kitų metų pradžioje supažindins su naujausiais prancūzų režisierių filmais, retrospektyvomis bei animacija.

Pagrindinėje programoje „Svečias kasdienybėje“ – ir jaunų, ir jau pripažintų kūrėjų filmai, kuriuose šmaikščiai ir kitaip vaizduojamos įvairios gyvenimo peripetijos. Programa siūlys įžvelgti brėžiamą skirtį tarp kasdienybės ir to, kas svetima ir nepažinu, tyrinėti žmogaus patiriamas tarpines būsenas. Vienas iš pavyzdžių – režisieriaus Antoine’o Barraud filmas „Menininko portretas“ („Le dos rouge“, 2015), kurio pagrindinis herojus, žinomas režisierius Bertrand’as Bonnello, naujajam savo projektui imasi monstriškumo paieškų – iš pradžių dailėje ir mene, vėliau ir savyje. Filmo personažų išvaizda – plaukų ilgis, veidas, amžius – nuolat keičiasi, o pagrindinis herojus ima skęsti belaikėje netikrumo būsenoje.

Persikūnijimas – pagrindinė režisieriaus Mathieu Amalrico „antibiografijos“ „Barbara“ (2017) tema: tarsi į klaidinantį voratinklį pinami aktorės vaidmuo ir legendinės daininikės Barbaros įvaizdis. Įvairūs moters gyvenimo etapai domina prancūzų ir armėnų kraujo turinčią fotografę bei režisierę Valérie Massadian. Jungdama dokumentiką ir vaidybinį kiną, ji savo antrame ilgo metražo filme „Mila“ (2017) subtiliai vaizduoja jaunos merginos tapsmą moterimi.

Programoje bus pristatytas ir ekscentriškojo prancūzų ir alžyriečių kilmės menininko bei filmų kūrėjo Neïlo Beloufa antrasis vaidybinis filmas „Occidental“ (2016). Tai komiškas, absurdiškų situacijų kupinas trileris, kuriame jungiami įvairūs žanrai ir užčiuopiami šiandienos visuomenės skauduliai. Pagrindinėje programoje ir Léonor Sérraille debiutas – linksma, paryžietiška komedija „Sveiki atvykę į Monparnasą“ („Jeune femme“, 2017), kuri buvo pristatyta Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir apdovanota „Auksine kamera“. Iš pirmo žvilgsnio nenaują istoriją apie „nesusitupėjusią“ merginą jaunoji režisierė pateikia jautriai, su subtiliu humoru. Serge’o Bozono filmas „Ponia Haid“ („Madame Hyde“, 2017) – šiuolaikinė „Daktaro Džekilo ir pono Haido“ interpretacija, kurioje droviai mokytojai Haid ima dėtis nepaaiškinami dalykai. Ją suvaidinusi Isabelle Huppert Lokarno kino festivalyje buvo apdovanota už geriausią moters vaidmenį.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį bus pristatyta specialioji programa „Amžiaus kronikos“. Joje – filmai, nuotaikingai liudijantys praėjusio amžiaus vizualiąją kultūrą ir jos kaitą.

Neseniai restauruotas montažinis režisierės Nicole Védrès filmas „Paryžius, 1900-ieji“ („Paris mil neuf cent“, 1948) pasakoja apie belle époque, pradedant Pablo Picasso ir baigiant nuo Eifelio bokšto šokusiu žmogumi-paukščiu, o Luco Moullet komedija „Alkazaro kėdės“ („Les sièges de l’Alcazar“, 1989) skirta Paryžiuje prasidėjusiai kino manijai.

Šią programą vainikuos mažai žinomo Naujosios bangos režisieriaus Jacques’o Rozier juosta „Sudie, Filipina“ („Adieu Philippine“, 1962), apie kurią Jeanas-Lucas Godard’as yra pasakęs: „Kas nematė Yveline Céry, šokančios ča ča ča, ir jos žvilgsnio į kamerą, neturi teisės nė prasižioti apie kiną.“ Be to, bus galima išvysti neseniai restauruotus ir šių metų Kanų kino festivalyje pristatytus Jacques’o Rozier trumpametražius filmus „Paparaciai“ („Paparazzi“, 1963) bei „Bardot ir Godard’as“ („Le Parti des choses: Bardot et Godard“, 1963), sukurtus filmuojant garsųjį Jeano-Luco Godard’o filmą „Panieka“.

Šimtųjų Jeano-Pierre'o Melville'io gimimo metinių proga „Žiemos ekranai“ pristatys „amerikiečiu Paryžiuje“ vadinto režisieriaus filmų retrospektyvą. Melville’is labai mėgo kiną, ypač amerikietišką, o kurdamas siekė nepriklausomybės – net jei dėl to reikėjo filmuoti be pinigų ir leidimų ar pirkti juostą juodojoje rinkoje. Kaip tik dėl tokios laisvės Melville’is ir tapo Naujosios bangos krikštatėviu, sukūrė unikalų stilių, peržengiantį žanrinio kino ribas. Retrospektyvoje bus galima pamatyti ne tik kultiniais tapusius režisieriaus filmus „Samurajus“ („Le samouraï“, 1967), „Skundikas“ („Le doulos“, 1962), „Šešėlių armija“ („L’armée des ombres“, 1969), bet ir ankstyvąją kūrybą, kurioje atsiskleidžia, kaip formavosi šiandien melviliškais vadinami jo personažai – vieniši anonimai, skrybėlėti gangsteriai melsvose Paryžiaus paryčių ūkanose.

Festivalis pagerbs šių metų liepą mirusią didžią prancūzų aktorę Jeanne Moreau. Žiūrovai bus kviečiami dar kartą pamatyti nepamirštamus aktorės vaidmenis filmuose „Žiulis ir Džimas“ („Jules et Jim“, rež. François Tru aut, 1962) ir „Liftas į ešafotą“ („L’ascenseur pour l’échafaud“, rež. Louis Malle, 1957).

Jaunuosius žiūrovus festivalis kvies į animacinio kino seansus. Programoje vaikams – režisieriaus Sébastieno Laudenbacho brolių Grimmų pasakos ekranizacija „Mergaitė be rankų“ („La jeune lle sans mains“, 2016), kurioje meistriškai naudojama abstrakcija (filmas skirtas vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiems); režisieriaus Jacques’o- Rémy Girerd’o „Varlių pranašystė“ („La prophétie des grenouilles“, 2001) – mažiesiems žiūrovams skirta Didžiojo tvano interpretacija, kupina smagių ir vertingų pamokymų apie bendrumą ir draugystę.