Baltijos banga

Rugpjūčio 25–29 d. JUODKRANTĖ

„Apie žmones, žvėris ir daiktus (Animus animalis)“, rež. Aistė Žegulytė, 2018
„Apie žmones, žvėris ir daiktus (Animus animalis)“, rež. Aistė Žegulytė, 2018

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ iš Nidos keliasi į Juodkrantę – filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos atstovais šįmet rugpjūčio 25–29 d. vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, nuolatinė festivalio vieta, Turizmo ir informacijos centras „Agila“ Nidoje, virto statybų aikštele, o renginio partneriams vis sunkiau gauti bent minimalią paramą savo filmų pristatymams, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio paminėjimui. Festivalis tampa vis prasmingesnis todėl, kad bendros gamybos su kaimynais filmų vis daugėja, o tai reiškia – plečiasi bendrų temų, problemų, diskusijų apie mūsų kino sklaidos galimybes laukas“, – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Pasak jos, būtent pernykščio, jubiliejinio 10-ojo festivalio sėkmė įtikino tęsti „Baltijos bangos“ idėją. „Pernai džiaugėmės premjeromis ir pilnomis salėmis. Kino kultūros sklaida – pagrindinis „Baltijos bangos“ tikslas. Bet ne mažiau smagu, kad „Baltijos bangoje“ vykusi kino industrijos dalyvių diskusija apie mūsų šalių kino sklaidą davė impulsą pokalbiui šia tema tarptautiniame Talino festivalyje „Juodosios naktys“. Tad tikrai planuojame vienokiu ar kitokiu formatu tęsti mūsų ir kaimynų kino susitikimus“, – sako I. Norvilienė.

 

Atidarymo tradicija – nauji lietuviški kūriniai

„Aktualumas ir kino pasakojimų originalumas, meninė kokybė ir žiūroviškumas – tai kriterijai, kuriais vadovaudamiesi siekiame sudaryti įdomią, stilistiškai ir tematiškai nemonotonišką programą. „Baltijos bangos“ vaidybinių filmų programoje susitiks filmai, atspindintys šiuolaikinio žmogaus neurozes, socialines problemas, visuomenėje stigmatizuojamus reiškinius, ir filmai, nukeliantys į kitą istorinį laiką. Šaunu, kad publikai galime pasiūlyti kokybiškų istorinės tematikos filmų iš visų trijų valstybių, taigi įdėmiau pažvelgti į baltiškąjį kontekstą. Dokumentinio kino programoje dominuoja naujausi, originaliausi lietuviški filmai, – pamario regione „Baltijos banga“ jau antrus metus akcentuoja šios kino rūšies atgimimą šalyje. Beje, publika ne kartą dalijosi mintimi, kad toliau nuo sostinės neįprasta eiti žiūrėti dokumentikos į kino teatrą, o „Baltijos bangoje“ tai tapo norma. Pirmą kartą rengiamoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražių filmų programoje bus ir premjerų. Nors festivalis šįmet dėl priverstinio vietos keitimo šiek tiek kuklesnis, trumpesnis, visgi pavyks surengti dvi lietuviškas premjeras – trumpametražių Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmų programoje pirmą kartą parodysime Gabrielės Urbonaitės vaidybinį filmą „Paskutinis skambutis“ ir Elenos Kairytės dokumentinį filmą „Mudu abudu“, – sako festivalio programos kuratorė kino kritikė Rasa Paukštytė.

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Apie žmones, žvėris ir daiktus (Animus animalis)“ seansų. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir prodiuserė Giedrė Burokaitė. Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Apie žmones, žvėris ir daiktus (Animus animalis)“ buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu, filmas pelnė Pagrindinį apdovanojimą Tarptautiniame Briuselio kino festivalyje.

Atidarymo vakarą įvyks ir Ernesto Jankausko debiutinio vaidybinio filmo „Čia buvo Saša“ (2018) peržiūra, sutapsianti su filmo kelione didžiuosiuose šalies ekranuose. Kritikų bei žiūrovų „Kino pavasaryje“ gerai sutiktas filmas patraukliai ir atvirai kalbasi su žiūrovais nepatogia, bet aktualia įsivaikinimo atsakomybės tema. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka žinomi aktoriai Gabija Siurbytė, Valentinas Novopolskis. Tikru atradimu žiūrovams tapo mažąjį herojų filme vaidinantis Markas Eitmonas.

 

Apie čia ir dabar

Pagavią, intriguojančią aistrų istoriją pasakoja Latvijos režisierius Jānis Nordas filme „Pasiutusi meilė“ („Ar putām uz Lūpām“, Latvija, Lietuva, Lenkija). Jo veiksmas vyksta nuošalioje Latvijos gyvenvietėje: buvęs policininkas Didzis, po avarijos palikęs darbą, augina kovinius šunis, o jo žmonos romanas su jaunesniu vyru dar labiau pabrėžia pagrindinio herojaus vienišumą, nevilties ir agresijos prigimtį. Geri aktorių vaidmenys, išmoktos „juodo kino“ pamokos, šiuolaikinių neurozių, nerimo pajauta išskiria kūrinį iš vyrų ir moterų santykių temomis sukurtų šiandienos filmų.

Originalią istoriją psichologinio realizmo maniera pasakoja režisierės Liinos Trishkinos-Vanhatalo filmas „Viskas arba nieko“ („Võta või jäta“, Estija, 2018). Pagrindinis filmo herojus vienas prisiima atsakomybę už ką tik gimusį kūdikį. Režisierė virtuoziškai derina detalų, jaudinantį pasakojimą apie herojų netikėtai užklupusią tėvystę ir socialinį periferijos terpės tyrimą, kviečia diskusijai apie teisinę šalies sistemą.

Dar vienas „Baltijos bangos“ šiuolaikinės tematikos vaidybinis filmas – Marijos Kavtaradzės debiutas „Išgyventi vasarą“, skirtas psichikos sveikatos problemoms. Trijų jaunų žmonių kelionė, įtikinamai suvaidinta jaunosios kartos aktorių Pauliaus Markevičiaus, Indrės Patkauskaitės, Gelminės Glemžaitės, jau turi daug gerbėjų. Juodkrantės seansas suteiks progą filmą pamatyti tiems, kurie jį praleido.

 

Kine – istorija

Nuolatiniai „Baltijos bangos“ žiūrovai dažnai kartoja, kad nelabai jaudinasi nespėję pamatyti naujų lietuviškų filmų didmiesčių kino teatruose, nes festivalis jiems garantuoja kino aktualijas per atostogas. Režisieriaus Raimundo Banionio „Purpurinis rūkas“, Lietuvos kino teatrų repertuare išsilaikęs net septynias savaites, – vienas iš trijų istorinių filmų, kuriame suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto, prisitaikymo, tremties, pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos. Pagal Felikso Rozinerio apysaką „Purpuriniai dūmai“ sukurto filmo veiksmas rutuliojasi dramatiškais pokario metais ir pagrindinio herojaus, žydo Joškės, ikikarinės vaikystės prisiminimuose.

„Mažoji draugė“ („Seltsimees laps“, 2018, Estija) – vienas daugiausia Estijos kino teatruose žiūrovų surinkusių lmų – pasakoja apie stalinizmo metus Estijos periferijoje. Ištrėmus žmoną, su maža dukra likęs mokytojas stengiasi ne tik išgyventi, bet ir išsaugoti orumą, ištikimybę savo gyvenimo principams, kurie nesutampa su sovietinės tikro- vės primestomis taisyklėmis. Bene įdo- miausia šiame lme yra kūriniuose apie pokario dramas retai liečiama sovieti- nės kolektyvizmo dvasios, simbolių, muzikos įtakos vaiko sąmonei tema. Režisierės Moonikos Siimets lmo šešia- metė herojė sunkiai supranta, kodėl elg- tis, rengtis, marširuoti kaip visi, klau- sytis muzikos, kokios klausosi visi, jos tėčiui atgrasu.

Filmas „Homo Novus“ (2018, Latvija) – irgi lankomumo lyderis savo šalyje. Režisierė Anna Viduleja siūlo žvelgti į 4-ąjį dešimtmetį per romantinės komedijos prizmę. Filmo veiksmas, lydimas patrauklios ir atpažįstamos Raimondo Paulo muzikos, vyksta Rygos meninės bohemos terpėje. Tai ironiškas, nostalgiškas žvilgsnis į stilingą, intrigų ir ambicijų pilną pirmosios Nepriklausomybės dešimtmetį. Ir savotiškas bandymas pri(si)minti, kad Latvijos žiūroviško kino mokykla turi išties profesionalių sekėjų. Pagrindiniai filmo herojai, du dailininkai, į bohemišką sostinės gyvenimą ir meilės istoriją įžengia tiesiai iš skirtingų traukinių – provincialas ką tik baigė Daugpilio meno mokyklą, snobas ragavo mokslų Paryžiuje.

Šie Baltijos šalių filmai – trys skirtingos kūrybinės istorinio kino patirtys.

 

Dokumentikos seansuose – tikrovės ir atminties viražai bei nepamirštami dokumentikos šedevrai

Kaip ir pernai, keli festivalio seansai bus atviri visiems Neringos gyventojams ir svečiams. Populiarindamas Baltijos šalių poetinio kino paveldą festivalis nemokamai kvies žiūrėti tuo pat metu į ekranus išleidžiamą režisieriaus Audriaus Stonio ilgametražį filmą „Laiko tiltai“, skirtą garsiems Baltijos šalių dokumentininkams. Prieš filmo peržiūrą vyks taip pat nemokamas seansas, kuriame bus galima pamatyti A. Stonio filmo herojų kūrinius, vadinamus Estijos, Latvijos ir Lietuvos 7–8- ojo dešimtmečių dokumentikos mažaisiais šedevrais (numatomi programos filmai – Andreso Sööto „Joninės“, „511 geriausių Marso nuotraukų“, Herzo Franko „Dešimčia minučių vyresnis“, Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“ ir kt.).

Specialūs dokumentikos seansai vyks ir Nidoje. Šmaikštaus režisierės Ramunės Rakauskaitės dokumentinio filmo „Kelionės namo“ (2018) herojai yra lietuviai emigrantai, pasakojantys apie apsilankymus sovietinėje Lietuvoje. Neįtikėtinus, bet daugeliui Amerikos lietuvių tikrove tapusius nuotykius sovietų „rojuje“ iliustruoja nematyta, gausi pačių emigrantų filmuota medžiaga, laiškai, fotografijos.

„Baltijos bangos“ programoje – režisierės Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“ apie kormoranų perimvietę ir jos lankytojus. Apžvalgos aikštelė čia nuolat pilna šių turistų įžvalgų apie viską – istoriją ir politiką, jausmus ir grožį. Tarp daugybę festivalių apkeliavusio filmo apdovanojimų – ir Didysis prizas tarptautiniame dokumentinių ir trumpametražių filmų festivalyje „Zinebi“ Bilbao mieste.

Arturo Jevdokimovo „ekskursija“ po lietuviško dėvėtų drabužių verslo užkaborius Anglijoje „Second Hand“ (2019) „Baltijos bangoje“ užbaigs vasarines šio kino kūrinio keliones po Lietuvą.

Programos pabaigoje – daug dėmesio sulaukusi latviška dokumentinė drama („docudrama“) „Baltų gentys – paskutiniai Europos pagonys“ (2018, rež. Lauris Ābele, Raitis Ābele). Tai festivalio partnerių Latvijos kinematografininkų pasiūlymas „Baltijos bangos“ žiūrovams.

Daugiau informacijos – baltijosbanga.lt

Rengėjų inf.