Saulėlydis
(Sundown)

Šįkart istorija prasideda Akapulko kurorte Meksikoje, kur atostogauja turtingi britai Elis (Charlotte Gainsbourg) ir Nilas (Tim Roth) Benetai su dviem paaugliais vaikais. Nuostabius peizažus ir prabangų komfortą lydi įtampa ir melancholija: pirmajame filmo kadre stambiu planu rodomos ant stalviršio besigaluojančios žuvys, vėliau matome saulėkaitoje sėdinčio išvargusio Nilo veidą, besišypsantį vaikams tarsi iš reikalo. O Elis, kuriai ką tik buvo masažuojama nugara, negali ramiai ilsėtis šezlonge, išsmunka išgerti vaistų (raminamųjų?), ją stebi susirūpinusi duktė. Labiausiai atsipalaidavęs atrodo sūnus, ypač kai patiekiamus kokteilius papildo stipriaisiais gėrimais... Šios „nuostabios“ atostogos netrukus baigiasi: ligoninėje miršta Elis motina. Šeima nedelsiant išsiruošia namo. Bet oro uoste paaiškėja, kad Nilas pamiršo pasą ir grįš vėliau. O tada žiūrovui parodoma, kad pasą jis turi, taigi yra melagis ir grįžti nė neketina. Intriga!

Tokiu principu konstruojamas visas filmas. Tai, ką matome, vėliau praplečiama tiek, kad beveik paneigiama – žiūrovu atvirai manipuliuojama. Mūsų nuomonę apie pagrindinį personažą Nilą režisierius nuolat keičia, tarsi verčia mus jį nuteisti, vėliau suprasti, užjausti ir galiausiai apskritai suabejoti jo gebėjimu sąmoningai spręsti ir veikti. Nilas, kuris vieniems primena Camus „Svetimo“ personažą, o kitiems – Schrödingerio katę, iš tiesų yra paradoksalus personažas. Montažui padedant atrodo, kad jis jautrus gyvūnų kančiai, pastebi nuo citrinos sulčių rūgšties besiraitančias austres, glosto benamius šunis, bet gyvena iš kiaulių fermų sukrauto turto, kad ir kaip norėtų nuo to atsiriboti ir pamiršti. Teigia, kad pinigai jam nerūpi, bet iš tiesų yra toks privilegijuotas, kad pats nesuvokia, kokią nesąmonę sako, kai vietinei pardavėjai siūlo aplankyti Londoną, Paryžių, Romą... Jam nesuprast, kad tokioms kelionėms žmonės gali neturėti pinigų. Jis švelnus ir dėmesingas artimui, tačiau gali bet kurią akimirką tiesiog pasiplauti. Per Nilo personažą režisierius išmaniai atskleidžia ir britiškos kultūros bruožus: britai visada kalba maloniai – tai yra jų (ne visada gražus) būdas gauti, ko nori.

O ko nori Nilas? Nilas nenori atsakomybės, nenori spręsti problemų. Jis tiesiog nori sėdėti paplūdimy ir gurkšnoti alų. Tuo jis skiriasi nuo nervingos, perdėtai atsakingos Elis, kuri rūpinasi šeimos verslu, turtais, laidotuvėmis – laiko visus keturis kampus. Konfliktai tarp šių dviejų personažų, viena vertus, žiūrint iš lyčių perspektyvos, perteikti labai stereotipiškai: „visi vyrai kiaulės“ ir „visos moterys amžinai knisa protą“. Kita vertus, dėl geros Timo Rotho vaidybos Nilo personažas yra simpatiškas ir žiūrovą skatina nuolat svarstyti, ieškoti to neįmanomo aukso vidurio tarp atsakomybės ir laisvės daryti, kas šauna į galvą. „Kino pavasaryje“ klausinėjamas apie suvaidinto personažo motyvus, Timas Rothas negalėjo nieko konkretaus atsakyti, nes yra įsipareigojęs to neatskleisti: „Tai kiekvieno žiūrovo interpretacijos reikalas.“ Aš niekam nesu įsipareigojusi, tačiau kadangi filme žaidžiama žiūrovo lūkesčiais, irgi norisi nesakyti daugiau nieko, o tiesiog patarti pasižiūrėti. Sunku nebūnant turčiumi žinoti, ar režisieriui pavyko tiksliai perteikti šios klasės žmonių egzistencijos sopulius, bet jie vaizduojami įtikinamai ir dar ilgai nepaleidžia.

Būtent šis filmas man tapo raktu į Michelio Franco kūrybą, nes Lietuvoje anksčiau rodyti „Po Liusijos“ („Después de Lucia“, 2012, prieinamas Amazon.com) ir „Nauja tvarka“ („Nuevo orden“, 2020, prieinamas kpplius.lt), nors įdomūs formos prasme, atrodė pernelyg žiaurūs, todėl svetimi. Tuomet nesupratau, kodėl turiu būti traumuojama tokio turinio. O dabar, vykstant karui Ukrainoje, „Nauja tvarka“ tapo aktualiu filmu, stebėtinai tiksliai vaizduojančiu brutalumą, vertu pasižiūrėti iš naujo. Ne ką mažiau paveikus pasirodė ir „Chroniškas“ („Chronic“, 2015, prieinamas Amazon. com) apie mirštančiais ligoniais besirūpinantį slaugytoją (jį suvaidino tas pats Timas Rothas) ir „Eipril duktė“ („Las hijas de Abril“, 2017, prieinamas mubi.com), vaizduojantis, kaip manipuliatyvi motina griauna dukterų gyvenimus.