Amplua – neeilinės asmenybės

Benedict Cumberbatch

„Šerlokas“, 2010
„Šerlokas“, 2010

Benedicto Cumberbatcho pavardės iš karto net neištarsi. Kai sūnus tapo aktoriumi, motina primygtinai siūlė pasirinkti pseudonimą. Tačiau po „Šerloko“ ją išmoko visi.

Britų televizijos serialų niekada nesupainiosi su jokiais kitais. Ak, ta ypatinga britiška kokybė: stiprus scenarijus, puiki aktorių vaidyba, profesionali režisūra, na, ir specifiniai Didžiosios Britanijos vaizdai. Šie serialai turi ištikimų žiūrovų, bet yra mažumėlę senamadiški. Jiems trūksta polėkio, fantazijos, beprotiškos idėjos – to, kas šiandien televizijos serialą daro kultinį. Arthuro Conan Doyle’o sukurtas ekscentriškas seklys Šerlokas Holmsas, anot Guinnesso knygos, yra ekranizuotų personažų lyderis. Kine buvo sukurta daugiau nei 230 Šerloko Holmso vaidmenų. Per pastaruosius keletą metų pasirodė keturios ekranizacijos, net rusai antrąsyk sukūrė serialą apie žymųjį britų detektyvą. Todėl BBC kuriamam „Šerlokui“ („Sherlock“) iš pradžių niekas nepranašavo didelės sėkmės. Pilotinė serija apskritai nuvylė, taigi filmo autoriai pakeitė kai kuriuos siužeto posūkius, įvedė naujų herojų, pakeitė aktorius. Legendiniai personažai pajaunėjo dešimčia metų ir atsibeldę į mūsų laikus nusikaltimus ėmė tirti naudodami pačias „kiečiausias“ ir naujausias technologijas. Bet tokių bandymų sušiuolaikinti Šerloką irgi jau būta. Taigi, nieko ypatingo nesitikėdami, naująjį serialą pradėjo rodyti 2010 m. besibaigiant liepai, kai daugelis britų atostogauja. Tačiau norinčių pažiūrėti šį filmą atsirado net devyni milijonai. Ir jų vis daugėjo... Net įsikūrė serialo fanų klubai... Visi tik ir kalbėjo apie naująją sensaciją – trisdešimt ketverių metų britų aktorių Benedictą Cumberbatchą. Žiūrovus ir recenzentus jis užkariavo akimirksniu.

Cumberbatchas – vaikinas ne iš reklamos. Kiek per daug ištįsęs veidas (anot paties aktoriaus, primena arklio snukį), išsikišę skruostikauliai ir labai blyški veido oda. Dar tos šviesiai žydros akys ir rudos garbanos. Kalbama, kad jis galėtų be jokio grimo vaidinti ateivį iš kosmoso. Tačiau seriale jo rusvi plaukai buvo patamsinti, nes, anot paties aktoriaus, rudaplaukis detektyvas tiesiog negali būti. „Jis – nakties kūrinys. Jo sieloje slypi kažkas tamsaus, kas būdinga sociopatams.“ Archetipinis Šerloko įvaizdis – elegantiškas tamsiaplaukis džentelmenas su erelio nosimi. Pirmieji mamos žodžiai, kai sužinojo, kad jam teks šis vaidmuo, buvo šie: „Tavo nosis ne tokia!“ Benedicto Cumberbatcho Šerlokas – bene inteligentiškiausias žmogus pasaulyje, tačiau kiek arogantiškas ir užsispyręs. Dedukcijos metodas veikia kaip kulkosvaidis, tačiau kasdienis Šerloko elgesys dažnai įžeidžia aplinkinius, artimus žmones. Cumberbatchas tvirtina, kad Šerlokas – tikrai atstumiantis tipas. Dar jis pasakoja, kad besiruošdamas vaidmeniui vėl iš naujo skaitė Conan Doyle’o knygas. „Jos išmokė atkartoti Šerloko gestus, balso tembrą, akių išraišką, gerų manierų stygių, gana negailestingas jo „žaidimo“ taisykles. Jis kupinas šalto, nežmoniško požiūrio į daiktus, visa kita tik jo paslapčių sudėtinės dalys, galvosūkio gabaliukai“, – vertina savo personažą Cumberbatchas. Bet žiūrovus sužavėjo jo aprangos stilius, ypač garsusis šalikas, netikėti gestai, poelgiai, tam tikras charakterio ūmumas. Pasirodžius serialui Cumberbatchas net pradėtas vadinti sekso simboliu, tačiau pats aktorius tvirtina, kad Šerlokas iš esmės nesidomi seksu: „Manau, jis neturi patirties sekso srityje, nes tai trukdo tam, kas Šerlokui svarbiausia.“ Serialas iš viso sulaukė 23 apdovanojimų ir 21 nominacijos. Jis įtrauktas į geriausių pasaulio serialų dešimtuką. Tačiau Cumberbatchui apdovanojimai pasipylė tik prasidėjus antram sezonui.

Benedictas Timothy Carltonas Cumberbatchas gimė 1976 m. liepos 19 d. prabangiame Londono Kensingtono rajone, garsių televizijos aktorių Timothy Carltono (tikroji pavardė Cumberbatchas) ir Wandos Ventham šeimoje. Jo protėviai iš tėvo pusės buvo turtingi pirkliai ir keliautojai, šeimos šaknys siekia XVIII amžių. Senelis Henry Carltonas Cumberbatchas buvo karinio jūrų laivyno admirolas ir kovojo abiejuose pasauliniuose karuose. Tačiau motinos giminė nelabai turi kuo pasigirti – XIX a. gyvenęs jos dėdė buvo kaltinamas žmogžudyste, tačiau prisiekusiųjų teismas jį išteisino. Taigi toks margas Benedicto genealoginis medis.

Pradėjęs mokslus vienoje iš privačių Vakarų Sasekso mokyklų, Benedictas netrukus ją paliko ir pasirinko prestižinę Harou mokyklą, kuri garsėja savo ilgametėmis tradicijomis. Berniukai čia mokosi oratorinio meno, fechtavimo, lanko jojimo pamokas, žaidžia futbolą, skvošą ir regbį. Įsteigta 1572 m., mokykla garsėja savo mokiniais. Harou mokyklą yra baigę aštuoni Didžiosios Britanijos premjerai, tarp jų Winstonas Churchillis, poetas George’as Gordonas Byronas, vienas iš fotografijos išradėjų Williamas Foxas Talbotas ir kiti pagarbos verti džentelmenai. Ne be reikalo ir D. Britanijos ministerijoje dirbantis Šerloko Holmso brolis Maikroftas yra šios mokyklos absolventas. Pats Benedictas prisipažino: „Brendimas berniukų internatinėje mokykloje – baisus dalykas.“ Tačiau jis buvo idealus mokinys. Puikiai mokėsi, gavo stipendiją, skiriamą meninių gabumų turintiems vaikams, ir piešė didžiulius paveikslus ant nenaudojamo skvošo korto sienų. Taip pat užsiėmė parasparnių sportu ir laipiojo uolomis.

Be to, mokykloje Benedictas Cumberbatchas debiutavo ir kaip aktorius. Mokykliniame spektaklyje pagal Williamo Shakespeare’o „Vasarvidžio nakties sapną“ jis suvaidino fėjų karalienę Titaniją. Baigęs mokyklą, kaip ir daugelis Britanijos jaunuolių, Benedictas visiškai pakeitė savo veiklos sritį ir metus dėstė anglų kalbą tibetiečių vienuolyne. Paklaustas, kodėl baigęs Harou mokyklą išvyko į tolimą Tibetą, atsakė: „Man buvo nejauku ir gėda, kad žemėje tiek daug blogio ir neteisybės, skurdo ir skausmo, o man niekada nieko netrūko. Norėjau kažkaip užglaistyti savo kaltę prieš pasaulį, todėl metus mokiau vienuolius anglų kalbos vien už maistą.“

Tėvai aktoriai puikiai suvokė ne tik aktoriaus profesijos blizgesį, bet ir pavojus, todėl nenorėjo, kad sūnus su tuo susidurtų. Iš pradžių Benedictas norėjo būti kriminalinių bylų advokatu. Bet prigimtis paėmė viršų: jis vis dažniau prisimindavo, kokį malonumą jam teikė vaidyba mėgėjiškuose spektakliuose. Sunkiai, bet vis dėlto pavyko įtikinti tėvus, kad aktoriaus profesija – jo pašaukimas. Jie net paskolino studijoms pinigų, kuriuos Benedictas atidavė vos gavęs pirmą didesnį honorarą. Kai tėvas pamatė jį spektaklyje, pasakė: „Manau, tu gali pasiekti daugiau už mane, jeigu, žinoma, tau patinka vaidinti.“

Po gero dešimtmečio jie visi susitiko filmavimo aikštelėje: serialo „Šerlokas“ kūrėjai pasikvietė juos, kad suvaidintų Šerloko tėvus. Anot paties aktoriaus, niekas kitas geriau nesuvaidintų šių personažų, tačiau kai pirmą kartą susitiko filmavimo aikštelėje, labai nervinosi. Paskui teko tik stebėtis, kaip jie įsijautė į vaidmenis. Aktorius juokauja, kad tai svarbi patirtis ir senatvėje šiuos epizodus rodys savo anūkams.

Benedictas pasirinko mažiau snobišką Mančesterio universitetą, kur iš esmės ėmė gilintis į dramos meną. Anot jo, po Harou „norėjosi pabėgti nuo aristokratiškų džentelmenų, besimėgaujančių savo manieromis ir nepriekaištinga tartimi. Aukšta kilmė gali visiems laikams aktorių įkišti į spintą. Labai greitai susigaudžiau, kad dažniausiai esu kviečiamas vaidinti aseksualius, kiek sociopatiškus intelektualus. Tai gali aktorių pražudyti, nes mūsų profesija reikalauja nuolatos lavinti vaizduotę.“ Mančesteryje jis susipažino ir su Olivia Poulet, su kuria draugavo net dvylika metų. Jie išsiskyrė, bet liko draugais.

Baigęs Mančesterio universitetą, Cumberbatchas tęsė mokslus Londono karališkojoje muzikos ir dramos meno akademijoje, o kartu išbandė jėgas profesionalioje scenoje. Pradėjęs savo teatrinę karjerą 2001 m., jis beveik per dešimtmetį nuėjo kelią nuo scenos po atviru dangumi Ridžento parke iki Londono karališkojo nacionalinio teatro. 2004 m. buvo nominuotas Laurence’o Olivier prizui už geriausią antro plano vaidmenį „Hedoje Gabler“. Tuo pat metu jis pradėjo vaidinti nedidelius vaidmenis televizijos ir kino filmuose, kartais pasirodydavo jaunų režisierių trumpo metražo darbuose.

Įdomu, kad vos baigęs koledžą Cumberbatchas net šešis mėnesius negalėjo atsikratyti minties, kad yra netalentingas, net ketino mesti aktorystę.

Tačiau pirmosios sėkmės Benedictas Cumberbatchas sulaukė ne teatre ar kine, o televizijoje. Po to, kai 2003 m. suvaidino pagrindinį Rorio Sliperio vaidmenį komiškoje dramoje „Truputį per keturiasdešimt“ („Fortysomething“). Tais pačiais metais jis suvaidino neigiamą tipą vienoje populiaraus serialo „Šnipai“ („Spooks“), rodomo per LRT, serijoje.

2004 m. kritikai pastebėjo talentingą aktorių Benedictą Cumberbatchą, kai jis nusifilmavo dramoje apie žinomą britų astrofiziką Stepheną Hawkingą filme „Hokingas“ („Hawking“). Už šį vaidmenį Cumberbatchas buvo nominuotas BAFTA premijai kaip geriausias aktorius, taip pat pelnė „Auksinės nimfos“ prizą kaip geriausias televizijos aktorius. Tai pasakojimas apie nepaprastą žmogų, neįgalųjį, gydytojų pasmerktą mirčiai ir vis dėlto sugebėjusį ne tik išgyventi, bet ir tapti vienu įtakingiausių pasaulio mokslininkų.

Prieš pradedant filmavimą, jaunasis aktorius teturėjo savaitę pasiruošti. Per repeticijas reikėjo tiksliai atkurti ne tik garsaus mokslininko asmenybę, bet ir jo kalbos manierą, judesius, eiseną. Benedictas studijavo knygas apie neuromotorinius sutrikimus, peržiūrėjo vaizdajuostes apie pacientus, turinčius tokių sutrikimų. Juk jo herojus Hawkingas kentėjo nuo tokios ligos, kuri ilgainiui sukėlė paralyžių. Prieš filmavimą ir jo metu Benedictas net du kartus susitiko su pačiu profesoriumi. Aktorius atsimena, jog šis buvo labai malonus ir kalbėjo, kad Benedictas daug simpatiškesnis už jį.

2005 m. pasirodžiusio miniserialo, sukurto pagal Nobelio premijos laureato Williamo Goldingo romaną „Į pasaulio kraštą“ („To the Ends of the Earth“), herojus jaunas aristokratas Edmundas Talbotas XIX a. pradžioje vyksta ieškoti nuotykių tolimoje Australijoje. Režisierius Davidas Attwoodas pasakojo: „Mums reikėjo labai gero aktoriaus, pakankamai jauno, kad įtikinamai suvaidintų nemalonų aristokratą, kuris pagal savo pasaulio suvokimą ir išsiauklėjimą dar paauglys. Mums buvo reikalingas toks aktorius, kuris gali išsilaikyti ekrane keturias su puse valandos, ne tik puikiai įkūnydamas personažą, bet ir turėdamas gerą humoro jausmą. Benedictas idealiai atitiko šiuos reikalavimus.“ O prodiuserė Lynn Horsford pridūrė: „Benedictas buvo nuostabus. Filmavome kiekvieną dieną, tačiau jis nepailsdavo, nesiskundė. Tiesiog tapo Edmundu Talbotu. Ir tas darbštumas, atsidavimas persidavė kiekvienam filmavimo grupės nariui. Filmo kūrimas priminė kelionę, į kurią išvyko šios istorijos personažai – mes iš tikro pažinome vienas kitą ir per filmavimo aikštelėje praleistus keturis mėnesius tapome labai artimi.“ „Tipiškas Australijos vietovaizdis“ buvo filmuojamas Pietų Afrikoje ir čia aktorius vos nežuvo. Kartą jam su draugais vykstant į viešbutį, mašinai prakiuro padanga. Kol ją keitė, iš tamsos išniro šešetas ginkluotų asmenų ir liepė visiems gultis ant žemės. Paskui juos įkišo į automobilį, o Benedictą uždarė bagažinėje. Belaisvius nuvežė nežinoma kryptimi, paskui išmetė ant kelio, kur juos surado vietiniai gyventojai.

Tais pačiais metais Benedictas pasirodo komiškame TV šou „Broken News“. Po metų režisieriaus Michaelo Aptedo filme „Nuostabi malonė“ („Amazing Grace“) Cumberbatchas vaidina žinomo teisuolio Williamo Wilberforce’o, kovojusio su vergų prekyba, draugą, buvusi britų ministrą pirmininką Williamą Pittą. Įdomu, kad pačių Cumberbatchų turtas buvo sukauptas iš vergvaldystės. Abrahamo Cumberbatcho plantacijose taip pat buvo išnaudojami vergai. Tad jo palikuonis Benedictas kalbėjo, kad tai tam tikras atsiprašymas už jo protėvių nuodėmes. Vėliau Cumberbatcho laukė dar vienas panašus vaidmuo. Tai vergvaldys, kurį dėl juodaodžių išnaudojimo kartais graužia sąžinė, britų režisieriaus Steve’o McQueeno „Oskaru“ apdovanotoje dramoje „12 vergovės metų“ („12 Years a Slave“). Šiam nedideliam, bet spalvingam vaidmeniui Benedictą pasiūlė jo draugas Michaelas Fassbenderis, vaidinęs visuose šio režisieriaus filmuose.

2007 m. režisieriaus Joe Wrighto dramoje „Atpirkimas“ („Atonement“) Cumberbatchas suvaidino bjaurų prievartautoją Polą Maršalą. Ekrane pasirodantis vos šešias minutes šis personažas primena pasibjaurėtiną šliužą, kurį aktorius tobulai įkūnijo. Sakoma, kad būtent šis trumputis pasirodymas paskatino „Šerloko“ kūrėjus susidomėti Benedictu.

BBC istoriniame filme „Stuartas: prabėgęs gyvenimas“ („Stuart: A Life Backwards“, 2007), pasakojama apie benamių alkoholikų gynėją Stuartą Shorterį. Benedictas įkūnijo rašytoją Alexanderį Mastersą, kuris vėliau parašė romaną apie šį neįprastą žmogų. Po metų aktorius pasirodo mažu Viljamo Keri vaidmeniu istorinėje režisieriaus Justino Chadwicko dramoje „Karalienės sesuo“ („The Other Boleyn Girl“).

Už Stiveno Ezardo vaidmenį režisieriaus Iaino B. MacDonaldo seriale „Paskutinis priešas“ („The Last Enemy“, 2008) Cumberbatchas nominuojamas garbingam TV apdovanojimui „Satellite Award“. Filme nukeliama į netolimą Didžiosios Britanijos ateitį, kai šalį alina teroristų ir emigrantų problemos. Daktaras Stivenas Ezardas grįžta gimtinėn į brolio laidotuves. Jis nori bet kokiais būdais sužinoti, kas atsitiko broliui, ir įsipainioja į labai pavojingus įvykius.

Gal mūsų žiūrovai Cumberbatchą pastebėjo ir vienoje serijoje apie smalsiąją mis Marpl – „Žudyti lengva“ („Marple: Murder Is Easy“). Jo herojus Liukas Ficviljamas, buvęs policijos pareigūnas, tampa mis Marpl pagalbininku painioje serijinių žmogžudysčių byloje. Tais pačiais metais Benedictas dar pasirodė dviejų serijų Andrea Levy romano „Maža sala“ („Small Island“) ekranizacijoje ir pelnė BAFTA apdovanojimą už antro plano vaidmenį. Filmas – apie labai skirtingų žmonių susipynusius likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Cumberbatcho herojus, trisdešimtmetis banko klerkas Bernardas, po motinos mirties gyvena dideliame name kartu su kare sužeistu tėvu. Jis susižavi viena mergina, ją veda, tačiau tuoj po vestuvių suserga depresija ir praranda susidomėjimą gyvenimu. Kaip ir daugelį, karas jį paveikė psichologiškai.

Kartu su Jennifer Connelly ir Paulu Bettany jis vaidina Charleso Darwino draugą Josephą Hookerį filme „Kilmė“ („Creation“). Įsimintinas ir Edo – neadekvataus tarpininko, gelbėjančio įkaitus, – vaidmuo neseniai per LRT televiziją rodytoje kriminalinėje režisieriaus Christopherio Morriso komedijoje „Keturi liūtai“ („Four Lions“). Paklaustas, kodėl ėmėsi šio, atrodo, nereikšmingo vaidmens, Cumberbatchas nusijuokė: „Chrisas Morrisas – pritrenkiantis tipas. Jis elgiasi velniškai džentelmeniškai, yra nepaprastai protingas ir sąmojingas. Jis pasakė: „Drauguži, tai iš tikrųjų mažas vaidmuo“, bet aš buvau pasirengęs jam šluoti grindis.“

Vincento van Gogho istorija, paremta jo laiškais jaunesniam broliui Theo, atpasakota televizijos filme „Van Goghas: tapyba žodžiais“ („Van Gogh: Painted with Words“). Čia Cumberbatchas suvaidino genialujį tapytoją. Nors kino kritikų neblogai įvertintas, filmas iš esmės liko nepastebėtas. Pagaliau tais pačiais 2010 m. pasirodė pirmosios „Šerloko“ serijos.

Režisieriaus Hattie Daltono jaudinančioje dramoje „Trečioji žvaigždė“ („Third Star“) aktorius įkūnija mirštantį, bet ligai atkakliai besipriešinantį Džeimsą. Jis nori palikti pasaulį apsuptas artimųjų. Filme atsiskleidžia savita, britiška aktoriaus vaidybos maniera – santūrumas, perteikiant pačias sudėtingiausias emocijas įdėmiu žvilgsniu, užmerktomis akimis, lūpų vypsniu. Dar didesnį įspūdį sukelia netikėtai kilę nevilties ir pykčio proveržiai.

Visą tą laiką aktorius nepaliko ir teatro, kur sėkmingai vaidino ir W. Shakespeare’o, ir H. Ibseno, ir absurdo pjesėse. Londono „The Old Vic“ teatre kartu su kitomis žvaigždėmis jis dalyvavo labdaros programoje „Vaikų monologai“. 2011 m. Londono teatro sezono svarbiausiu spektakliu tapo Danny Boyle’o režisuotas „Frankenšteinas“ pagal Mary Shelley kūrinį. Pagal režisieriaus sumanymą Cumberbatchas su savo partneriu Jonny Lee Milleriu pakaitomis atliko mokslininko Frankenšteino ir jo sukurto monstro vaidmenis.

Režisierius Tomas Alfredsonas ekranizavo ne tik vieną garsiausių Johno le Carré romaną „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ („Tinker Tailor Soldier Spy“), bet ir pasirinko puikų aktorių ansamblį. Tarp jų buvo ir Cumberbatchas, vilkintis tobulai pasiūtais kostiumais. Jis vaidino Piterį Giljamą, žmogų, kuriuo vieninteliu pasitiki pagrindinis filmo herojus Džordžas Smailis (Gary Oldman), ieškantis išdaviko britų žvalgyboje.

Pasakodamas apie kvietimą filmuotis Steveno Spielbergo filme „Karo žirgas“ („War Horse“, 2011), aktorius prisimena juokingą atsitikimą. Vienas kolega jo paklausė, ką veiks toliau, o aktorius atsakė: „Jeigu nepaskambins Spielbergas, važiuosiu atostogauti.“ Netrukus jis sulaukė skambučio iš Holivudo ir išgirdęs pasiūlymą nukrito nuo kėdės, o tai, anot jo, nelabai gerai besifilmuojant filme, kuriame visą laiką reikėjo praleisti ant balno. „Man teko pusantro mėnesio intensyviai jodinėti, – pasakoja aktorius. – Būdamas dvylikos lankiau jojimo pamokas, tačiau ilgokai nesėdėjau balne ir truputį baimindamasis laukiau scenų, kuriose mano herojus raitas šturmuoja priešų apkasus.“

Režisierės Dictynnos Hood įtaigi drama „Griovėjai“ („Wreckers“) atskleidžia, kokia plona linija skiria tiesą, intymumą ir neištikimybę. Sutuoktinių pora Dona ir Deividas (jį vaidina Cumberbatchas) grįžta į gimtąjį miestelį, kur jų gyvenimas klostosi puikiai iki tol, kol pasirodo Deivido brolis Nikas, negalintis atsikratyti karo išgyvenimų.

2012 m. Cumberbatchas suvaidino pagrindinį ir gana reikšmingą Kristoferio Tydženso vaidmenį paradoksų kupiname BBC seriale „Parado pabaiga“ („Parade’s End“), sukurtame anglų rašytojo Fordo Madoxo Fordo romano motyvais. Serialas nukelia į XX a. pradžią ir baigiasi Pirmojo pasaulinio karo apkasuose. Pasakojama apie klasikinį meilės trikampį: konservatyvus britų aristokratas, jo žiauri cinikė žmona ir meilužė – jausminga ir emancipuota mergina. Šį kartą tapęs blondinu Benedictas Cumberbatchas kuria pedantišką, griežtų taisyklių varžomą asmenybę.

Po to aktorius smarkiai praplėtė savo jaunų gerbėjų gretas, suvaidinęs slibiną Smogą režisieriaus Peterio Jacksono filmuose pagal populiariojo britų rašytojo J. R. R. Tolkieno romaną „Hobitas“: „Hobitas: nelaukta kelionė“ („The Hobbit: An Unexpected Journey“) bei „Hobitas: Smogo dykynė“ („The Hobbit Hobbit: The Desolation of Smaug“). Aktorius prisimena: „Tėtis skaitė man „Hobitą“, kai buvau mažas. Kadangi jis aktorius, sugebėdavo įtaigiai įkūnyti slibiną. Kai sužinojau apie numatomą ekranizaciją, pagalvojau, kad būtinai turiu dalyvauti atrankoje. Buvau laimingas, kad mano balso įrašas pasiekė Peterį Jacksoną, o šis nutarė, kad man visai neblogai pasisekė.“ Aktorius ruošėsi šiam vaidmeniui stebėdamas įvairias reptilijas Londono zoologijos sode, klausėsi krokodilų skleidžiamų garsų, kurie, jo nuomone, geriausiai tiko šiam nepaprastam pasakų personažui. Slibinas Smogas – garbėtroška, išdidus ir tam tikra prasme naivus personažas. Bet jį sugebėjo apgauti kažkoks nematomas hobitas! Na, o hobitą Bilbą Beginsą vaidino jo partneris iš „Šerloko“ Martinas Freemanas.

Besiruošdamas vaidinti pagrindinį piktadarį Khaną kultiniame veiksmo filme „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ („Star Trek Into Darkness“, 2013) Cumberbatchas turėjo smarkiai pasikeisti: „Niekada anksčiau man nereikėjo tiek plušėti sporto salėje. Be perstojo valgiau ir springau nuo proteino. Taip pat mokiausi puikaus, bet visai prasimanyto kovinio meno – kung fu ir baleto mišinio. Man reikėjo išmokti kaip įmanoma grakščiau mušti priešus prieš kamerą.“ Vos per pusantro mėnesio Cumberbatchas ganėtinai papilnėjo. Režisieriaus J. J. Abramso teigimu, „jis velniškai talentingas vyrukas, atsidavęs darbui, puikiai perpranta menkiausias vaidmens subtilybes ir tiesiog jaučia būsimo filmo atmosferą.“ Aktorius sako, kad niekad nebuvo didelis „Žvaigždžių kelio“ gerbėjas, tačiau su džiaugsmu priėmė pasiūlymą filmuotis. Jo personažas įkūnija buvusį Žvaigždžių kelio flotilės narį Džoną Harisoną (Khaną), kuris siekia sunaikinti žmoniją.

Pernai rodyta ir nelabai pastebėta režisieriaus Johno Wellso drama „Šeimos albumas: rugpjūtis“ („August: Osage County“) – tai pastaruoju metu gana populiarus ribotos rizikos projektas. Tačiau šią Pulitzerio premija apdovanotą Tracy Letts pjesę, sėkmingai inscenizuotą Brodvėjuje, gelbėjo puikus aktorių ansamblis. Po vienu stogu gimtojoje Oklahomoje Vestonų giminės moteris suburia nelaimė. Cumberbatcho suvaidintas trisdešimt septynerių metų pusbrolis vis dar vadinamas mažuoju Čarliu. Jis dar nežino, ko nori iš gyvenimo, o tai varo motiną į neviltį. Jos ujamas, nerangus, neryžtingas romantikas simpatizuoja savo pusseserei Emei. Tačiau meilė neįmanoma, kai atsiskleidžia dar viena šeimos paslaptis.

2013 m. Toronto kino festivalyje įvyko filmo „Penktoji valdžia“ („The Fifth Estate“) premjera, kurioje vėl tapęs blondinu Benedictas Cumberbatchas suvaidino „WikiLeaks“ įkūrėją, valdžios paslapčių viešintoją Julianą Assange’ą. Pats prototipas tuo metu slapstėsi Didžiojoje Britanijoje, Ekvadoro ambasadoje, ir buvo nepatenkintas šio filmo kūrimu. Visai nesistebiu. Ekraninis „WikiLeaks“ įkūrėjas – visiems žinomas apgavikas, negailestingas manipuliatorius, kartu ir psichiškai nestabili asmenybė. Stebėtina, kad toks trenktas tipas sukūrė penktąją valdžią, kuri taip išgąsdino didžiųjų pasaulio šalių vadovus, o daugeliui tapo skaitmeninės inovacijos ir revoliucijos veidu. Scenarijus kupinas holivudinių klišių, kurias kiek atsveria gera aktorių vaidyba. Benedictas Cumberbatchas yra toks įtikinamas, kad nesunku patikėti jo kuriamu charakteriu. Bet to per maža, kad filmas jaudintų. Tačiau Asange’o vaidmuo Cumberbatchui tapo tam tikra repeticija kuriant kitą realų žmogų – informatikos tėvą ir garsųjį kriptologą Alaną Turingą, kuris Antrojo pasaulinio karo metais iššifravo vokiečių laivyno kodus. Po karo jis buvo teisiamas už homoseksualumą ir 1954 m. nusižudė kalėjime. Biografinį filmą („The Imitation Game“) režisavo švedas Mortenas Tyldumas, o Benedicto partnere filme tapo Keira Knightley, suvaidinusi Turingo kolegę ir draugę Joaną Clarke. Anot filmo prodiuserio, Benedictas Cumberbatchas labai subtiliai atskleidžia savo personažo pažeidžiamumą, genialumą ir kartu tam tikrą puikybę.

Cumberbatchas kartu su draugu Adamu Acklandu 2013 m. pabaigoje įsteigė prodiuserinę kompaniją „SunnyMarch Ltd“ ir jau spėjo debiutuoti kaip savo draugo Patricko Viktoro Monroe trumpo metražo filmo „Maža paslauga“ („Little Favour“) vadybininkas. Na, o BBC jau pakvietė jį vaidinti naujose „Ričardo III“ ir „Hamleto“ ekranizacijose. Jų ėmėsi žinomas Shakespeare’o kūrinių interpretatorius, režisierius Dominicas Cooke’as. Aktorius neslepia džiaugsmo dėl šių vaidmenų ir todėl, kad teks dirbti su patyrusiu meistru.

Dėl Šerloko vaidmens Cumberbatchas net išmoko šiek tiek groti smuiku, nes „negalima vaidinti genijaus, kuris griežia kaip idiotas“. Na, o balsas, daugelio nuomone, mažumėlę primena laukinio katino murkimą. Todėl jo balsą savo reklamai pasiskolino „Jaguaro“ gamintojai.

Į Holivudą jis kraustytis nenori. Aktorius trokšta būti laisvas, kad galėtų važiuoti ten, kur yra darbo, o paskui grįžti atgal į Londoną, kur gyvena jo tėvai ir draugai. Be draugų, mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas – knygos. Patinka pasisėdėjimai virtuvėje ir pokalbiai prie vyno taurės. Netikra sesuo Tracy Peacock sako, kad Benedictas yra toks pats intelektualus kaip Šerlokas ir tai labai trukdo jo asmeniniam gyvenimui, nes moterys nespėja žingsniuoti su juo koja kojon.

Pats Benedictas Cumberbatchas taip apibūdina savo karjerą: „Aš dirbu jau dešimt metų. Pradėjau gana vėlai, kai man buvo beveik trisdešimt. Tai įvyko pamažu. Tai, kaip visai netikėtai atsidūriau beveik pačiame įvykių epicentre, žada man dar daug įdomaus, ar ne? Sukiotis visuomenėje ir išsaugoti asmeninio gyvenimo privatumą – labai linksmas žaidimas. Norint likti nepastebėtam bet kokioje situacijoje ir sugebėti naudotis inspektoriaus Kliuzo maskavimosi priemonėmis, reikia skrybėlių ir akinių. Aš puikiai leidžiu laiką ir todėl turiu galimybę filmuotis fantastiškuose filmuose, būti puikių žmonių draugijoje ir dalyvauti įgyvendinant nepaprastus scenarijus.“

Tačiau vis dažniau trisdešimt septynerių metų aktorius skundžiasi: „Man nuolat atitenka pasipūtusių intelektualų su didelėmis problemomis arba blogų meilužių vaidmenys.“ Ir priduria jau esąs pasirengęs vaidinti kvailius ar išbandyti jėgas veiksmo filmuose. Savo ruožtu kritikai ir režisieriai tvirtina, kad jis niekada nevaidins paprastų žmonių, nes jo amplua – neeilinės asmenybės.

Mums lieka laukti naujų žavaus britų aktoriaus vaidmenų. Manau, jis mus dar ne kartą nustebins...