Holivudo paslaptingasis
Keanu Reeves
Keanu Reevesas, turintis daugybę gerbėjų visame pasaulyje, yra viena iš paradoksaliausių Holivudo asmenybių. Tai paslaptingiausias ir nenuspėjamiausias vyras, netikėtai galintis tapti artimas ir paprastas. Kartą, atvirumo valandėlę, Keanu Reevesas apie save pasakė: „Esu Peliukas Mikis. Niekas nežino, koks jis viduje.“ Net tie, kuriems teko gana daug su juo bendrauti, negali atsakyti, kas jis per vienas. Laurence’as Fishburne’as, įkūnijęs Morfėjų trilogijoje „Matrica“ (1999), stebisi: „Dirbome kartu beveik penkerius metus, tačiau suvokiu, kad nieko apie jį nežinau. Galiu tik pasakyti, kad dievinu tą šunsnukį.“ Nelengva apibūdinti Keanu ir jo daugkartinei partnerei Sandrai Bullock: „Keanu žavus, tačiau jo akyse matau daug skausmo. Kas tai? Nežinau.“ Sunku pasakyti, ar Keanu Reevesas talentingas aktorius. Bet toks Holivude jis vienintelis. Jis neatsimena savo vaidmenų, kuriuos vaidino 9-uoju ir 10-uoju dešimtmečiais. Nemėgsta viešų pasisakymų ir į klausimus dažnai atsako lakoniškai: „Nieko nežinau“, o sugautas prieštaraujant pačiam sau rėžia: „Gal tiesiog nežinau, ką kalbu.“
Turbūt daug tokio keisto elgesio priežasčių rasime jo neramioje ir nepastovioje vaikystėje. Gal tas tuštumo jausmas atsirado iš jo asmenybės nestabilumo? Gal iš daugybės dramatiškų ir tragiškų įvykių jo gyvenime? Kartais net sunku patikėti, kad visa tai išgyveno vienas žmogus. Tai ir draugo Riverio Phoenixo mirtis perdozavus narkotikų, ir nepagydoma jaunėlės sesers liga (leukemija), ir depresija dėl gimusios negyvos dukters, ir mylimosios Jennifer žūtis autokatastrofoje. Ji gėrė vaistus, lankėsi pas gydytojus, išgyveno baisią depresiją. Keanu atsimena: „Maldavau ją nevartoti narkotikų – žinojau, kad tai tik pablogins padėtį. Mes turėjome vykti į Australiją filmuoti „Matricos“ tęsinio. Tai ją būtų prablaškę. Bet vieną rytą Jennifer įsirėžė į tris kitus automobilius ir žuvo vietoje.“ Savo mylimąją jis palaidojo šalia jų dukros. Paskui atidėjo filmavimus ir į Australiją neišvyko. Tik vėliau suvokė, kad būtent darbas atitraukia jį nuo liūdnų išgyvenimų... „Aš buvau palūžęs. Nieko nenorėjau matyti, su niekuo bendrauti. Atidirbęs filmavimo aikštelėje užsisklęsdavau savam kampe. Mano herojus Neo juk yra apsėstas pykčio. Šis jausmas jį veda pirmyn. Ir tai man padėjo“, – po kelerių metų kalbėjo aktorius.
Keanu Charlesas Reevesas gimė 1964 m. rugsėjo 2 d. Beirute, kur susipažino jo tėvai. Jo genealoginis medis apima ne tik skirtingas šalis, bet jungia ir skirtingus žemynus. Motina – šokėja, talentinga ir garsi kostiumų dailininkė Patricia Taylor, tėvas – geologas Samuelis Nowline’as Reevesas. Egzotiškus veido bruožus jis ir paveldėjo iš Havajuose gimusio tėvo, kurio gyslomis teka havajiečių, kinų, airių, portugalų kraujas. Jis davė sūnui egzo- tišką vardą Keanu, kuris polineziečių kalba reiškia „šaltas vėjas, pučiantis nuo kalnų“. Motina – anglė iš geros šeimos. Keanu buvo dveji, kai tėvai persikėlė į Australiją ir čia gimė sesuo Kim. Tačiau tėvas paliko šeimą, kai berniukui tebuvo treji. Netrukus po skyrybų tėvas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo už heroino platinimą. Sūnus su gimdytoju susitiko po trylikos metų. Vėliau Keanu prisipažino, kad susitikimas nebuvo malonus ir jis iki šiol nepalaiko jokių santykių su Havajuose gyvenančiu tėvu. Po skyrybų motina kartu su vaikais iš pradžių gyveno Australijoje, paskui Niujorke, kur ištekėjo už Brodvėjaus ir Holivudo prodiuserio Paulo Aarono. Jaunesnioji Keanu sesuo Karina gimė iš trečiosios motinos santuokos su roko muzikantų rėmėju Robertu Milleriu. Pagaliau šeima ilgesniam laikui apsistojo Toronte, kur prabėgo Keanu bei jo seserų vaikystės ir jaunystės metai. Vėliau atsirado ir ketvirtas patėvis – kirpėjas Jackas Bondas, su kuriuo Patricia išsiskyrė 1994 metais. Dėl nuolatinių kraustymųsi ir besikeičiančių patėvių vaikystę Keanu prisimena nenoriai. Nors kiekvienas iš globėjų vienaip ar kitaip padėjo Keanu: Aaronas – renkantis aktoriaus karjerą, Milleris sužadino meilę muzikai.
Tapusi kostiumų dailininke Keanu motina dirbo su daugeliu garsenybių. Reevesas juokauja: „Dėl motinos talento mokyklos šventėse visuomet pasipuošdavau įspūdingiausiais kostiumais. Turbūt dėl savo britiškos kilmės ji nuolat siekė, kad būtume neprie- kaištingų manierų: turėjome tinkamai elgtis prie stalo ir mandagiai kalbėtis su suaugusiaisiais. Jai pasisekė įdiegti mums atvirą, tolerantišką požiūrį į pasaulį.“ Ta elegancija ir puikios manieros iki šiol matomos Keanu vaidyboje ir gyvenime.
Vaikystėje Reevesas buvo labai nedrąsus ir mažumėlę uždaras. Mokytis jam sunkiai sekėsi ir dėl disleksijos. Tačiau, anot mokytojų, jau tada jam labai padėjo toji nepakartojama ir visus nuginkluojanti šypsena. Su draugais jį taip pat siejo tik sportas. Keanu mėgo šachmatus, bet geriausiai jam sekėsi žaisti ledo ritulį. Besimokydamas Toronto mokykloje jis tapo mokyklos ledo ritulio komandos vartininku ir būtent dėl sportinių pasiekimų būdavo perkeliamas vis į aukštesnę klasę. Reevesas svajojo patekti į Kanados nacionalinę komandą ir laimėti olimpinėse žaidynėse, tačiau koją pakišo patirta trauma. Visuose interviu aktorius pabrėžia, kad jeigu ne trauma, jis būtų tapęs olimpiniu čempionu.
Jau būdamas devynerių Keanu debiutavo teatro scenoje – suvaidino muzikinėje komedijoje „Prakeikti jankiai“, o vėliau – Merkucijų „Romeo ir Džuljetoje“. Jis taip susižavėjo aktoryste, kad nė nebegalvojo apie kitą profesiją. Todėl netrukus metė mokyklą taip ir negavęs brandos atestato. Bet be darbo nesėdėjo. Galando pačiūžas, minkė tešlą picai, buvo net ledo ritulio treneriu. O laisvalaikiu vis sukiojosi televizijoje ir kino studijose. Tuomet jį pastebėjo vienas kanadiečių kino režisierius ir pasiūlė vaidmenį populiariame komiškame TV seriale paaugliams „Hangin’ In“ (1984). Taip pat žengė ir pirmuosius žingsnius kine. Nors tai buvo ir visai nežinomi projektai, vienas jų – debiutas 1985-aisiais filme „Žingsnis į šoną“ („One Step Away“).
Atkaklumas, vaikino žavesys ir sportiška forma lėmė, kad jis gavo didelį vaidmenį seriale apie ledo ritulį „Jaunas kraujas“ („Youngblood“, 1986). Istorija apie jauną gabų vartininką iš Kvebeko, kuris tampa nauju profesionalios komandos nariu, patiko žiūrovams ir kritikams. Bet Keanu nedelsė – įsėdo į savo seną 1969 m. „Volvo“ ir išvyko į Los Andželą. Buvęs patėvis Paulas Aaronas dar iki Keanui pasirodant Holivude įtikino kino prodiuserį Erwiną Stoffą tapti jauno aktoriaus vadybininku ir agentu. Šis juo yra ir dabar.
Iš pradžių Keanu Reevesas pasirodo televizijoje: 1986 m. kartu su Kieferiu Sutherlandu seriale „Teisingųjų draugija“ („The Brotherhood of Justice“), o su senuku Charlesu Bronsonu „Keršto akte“ („Act of Vengeance“). Pirmą kartą prodiuseriai į jį rimtai pažiūrėjo po tais pačiais metais pasirodžiusios juostos „Prie upės vingio“ („River’s Edge“). Apie filmą šiltai atsiliepę kritikai ėmė pranašauti jaunuoliui sėkmingą aktoriaus karjerą.
Dėl savitos išvaizdos Reevesas praėjus dvejiems metams suvaidino Stepheno Frearso filme „Pavojingi ryšiai“ („Dangerous Liaisons“), kur jo partneriais buvo Michelle Pfeiffer ir Johnas Malkovichius. Keanu įkūnijo romantišką meilužį, jausmingą kavalierių Dansenį. Filmas gana gerai įvertintas kritikų, buvo nominuotas keturiems „Oskarams“ ir pelnė tris.
Pagaliau pasirodė fantastinė komedija jaunimui „Nuostabūs Bilo ir Tedo nuotykiai“ („Bill & Ted’s Excellent Adventure“). Dėl finansinių problemų filmo iš pradžių atsisakė platintojai. Tačiau vėliau juosta sulaukė didžiulės sėkmės. Lengvabūdis, kiek trenktas Tedas tapo savotiška Keanu Reeveso vizitine kortele ir aktorius net juokavo rimtai persigandęs, jog jam ims siūlyti tik tokių simpatiškų kvailių vaidmenis. Tačiau sutiko vaidinti filmo tęsinyje „Netikra Bilo ir Tedo kelionė“ („Bill & Ted’s Bogus Journey“, 1991). Deja, antroji dalis nesulaukė tokio populiarumo kaip pirmoji.
1991 m. Reevesas pelno MTV apdovanojimą kaip pats geidžiamiausias metų aktorius už FTB agento vaidmenį režisierės Kathryn Bigelow veiksmo filme „Ant bangos keteros“ („Point Break“). Keanu suvaidino jauną agentą, kuris infiltruojamas į burlentininkų gaują, apiplėšinėjančią bankus. Keanu teko daug treniruotis ir netrukus jis tapo visai neblogu burlentininku. Po šio filmo pasikeitė požiūris į veiksmo filmo herojaus įvaizdį. Pasirodė, kad tokį nebūtinai turi įkūnyti raumenų kalnas, o gali ir visai normalaus sudėjimo vyrukas, kuris po tinkamų treniruočių sugeba vaidinti sunkiose ir daug jėgų reikalaujančiose scenose.
Tais pačiais metais Reevesas kartu su savo draugu Riveriu Phoenixu pasirodo mažo biudžeto nepriklausomo režisieriaus Guso Van Santo dramoje „Manasis Aidahas“ („My Own Private Idaho“). Keanu įkūnijo homoseksualą, kuris, savo tėvo pykčiui, užsiima prostitucija. Jis suvaidino taip įtikinamai, kad bulvarinės spaudos maitvanagiai ėmė rėkti, jog Reevesas pakeitė orientaciją. Nepaisant paskalų, aktoriai nenutraukė draugystės, kartu grojo roko grupėje ir neslėpė retkarčiais vartojantys narkotikus.
Kartu su puikiais partneriais Gary Oldmanu, Winona Ryder ir Anthony Hopkinsu Reevesas pasirodė Franciso Fordo Coppolos siaubo filme „Bremo Stokerio „Drakula“ („Dracula“, 1992). Čia jo geras, bet naivokas juristas Džonatanas Harkeris kovoja su kunigaikščiu vampyru ir gelbėja nekaltą Winonos Ryder herojės sielą. Filmas buvo sėkmingas, surinko nemaža pinigų, sulaukė daug pagiriamų recenzijų, buvo apipiltas apdovanojimais, tarp jų ir trimis „Oskarais“. Nors Keanu vaidino visai padoriai, vis dėlto liko savo talentingų partnerių šešėlyje. Pats Coppola vėliau supeikė save už tai, kad Džonatano Harkerio vaidmeniui pakvietė Keanu. Režisierius teigė, kad jam reikėjo jauno populiaraus akto- riaus, kuris pritrauktų į filmą paauglius, tad Reevesas tik dėl to ir atsirado filme.
Vėliau Reevesas su visu būriu jaunų talentingų aktorių pasirodė puikioje britų režisieriaus ir aktoriaus Kennetho Branagh komedijoje „Daug triukšmo dėl nieko“ („Much Ado About Nothing“, 1993) pagal Shakespeare’o kūrinį. Vaidindamas neigiamą veikėją, intrigantą ir pavyduolį Doną Džoną, Keanu Reevesas atrodė gana blankiai. Jam pritrūko autoironijos ir jis, kitaip nei jo partneriai, atrodė kiek karikatūriškai. Nenuostabu, kad Keanu buvo nominuotas „Auksinei avietei“ už blogiausią antro plano vaidmenį. Vėliau kartu su Uma Thurman suvaidina nedidelį vaidmenį dar vienoje Guso Van Santo komedijoje „Net ir kaubojėms būna liūdna“ („Even Cowgirls Get the Blues“, 1993). O tų pačių metų spalio 31 d. perdozavęs miršta Riveris Phoenixas. Spauda dėl draugo mirties ėmė kaltinti Keanu. Bičiulio mirtis palaužė Reevesą, jis išgyveno depresiją, ilgai lankėsi pas psichoterapeutą.
Tų pačių metų lapkritį įvyksta Bernardo Bertolucci filmo „Mažasis Buda“ („Little Buddha“) premjera. Ši barokinė, puošni, grynai holivudinė juosta, pritaikyta daugiau ame- rikietiškai auditorijai, sulaukė nemažai kritikos, tačiau Keanu Reevesą ėmė atpažinti Europos intelektualai. Filmo veiksmas vyksta šiais laikais – grupė vienuolių ieško po pasaulį išsibarsčiusių vaikų, galinčių būti vyriausiojo mokytojo reinkarnacija. Tačiau nepamirštama ir tikrojo indų princo Sidhartos Gautamos, vėliau tapusio budizmo pradininku Buda Šakjamuniu, istorija. Jį ir įkūnija Keanu Reevesas. Šiame filme jis atrodo tikrai įspūdingai, ypač scenose prieš pat nirvaną, kai prieš sėdintį Sidhartą siautėja kraugerys Mara. Kokia didinga ramybe ir pakilumu alsuoja Keanu veidas! Tačiau ar tai talentas, ar tik vidinis aktoriaus žavesys?
1994 m. režisierius Janas de Bontas ieškojo aktoriaus dideliam projektui, įtemptam veiksmo filmui „Greitis“ („Speed“). Jis atsiminė „Ant bangos keteros“ matytą jį sužavėjusį jaunuolį. Prodiuseriai ne iš karto sutiko skirti pagrindinį vaidmenį didelio biudžeto filme vien iš komedijų ar nepriklausomų projektų žinomam aktoriui. Bet pareigūno Džeko vaidmuo tapo pirmuoju tikrai pagrindiniu Keanu vaidmeniu. Reevesas tapo tipišku amerikiečių didvyriu, kuris savo sumanumu ir drąsa gelbėja žmones ir pelno šaunios merginos meilę. Jis labai kruopščiai rengėsi šitam vaidmeniui. Būtent aktorius smarkiai pakeitė savo herojaus charakterį. Jo policininkas turėjo būti komiškas personažas, kurio kalboje dominuoja necenzūriniai žodžiai, bet, aktoriaus nuomone, tai per daug priminė „Kieto riešutėlio“ personažą. Galiausiai scenaristas ir režisierius sutiko pakeisti šauniojo policininko įvaizdį. 1994 m. pasakojimas apie policininką, kuris stengiasi sutrukdyti teroristams susprogdinti bombą, užėmė penktą vietą tarp pelningiausių metų filmų, o Keanu Reevesas su savo partnere Sandra Bullock buvo apipilti daugybe prizų ir iš karto tapo pirmo ryškumo žvaigždėmis. Deja, tuoj po „Greičio“ premjeros aktorius buvo sulaikytas oro uoste su narkotikais. Tai kiek atitraukė spaudos dėmesį nuo paties filmo. Vis dėlto asmeninės problemos neturėjo įtakos jo karjerai ir stulbinančiam „Greičio“ populiarumui. Šis filmas atnešė Keanu Reevesui pasaulinę šlovę, nepriklausomybę ir didelį honorarą.
Tačiau, sulaukęs šlovės, Reevesas nutaria grįžti į Kanadą ir įgyvendinti savo svajonę – suvaidinti Hamletą Vinipego teatro scenoje. Šį jo vaidmenį kritikai vertino įvairiai, tačiau persvėrė giriantys. „The Sunday Times“ kritikas rašė: „Jis puikiai įkūnijo naivumą, nepakartojamą įtūžį, emocinę prievartą, tikrąjį danų princą... Tai yra vienas įspūdingiausių Hamleto vaidmenų, kuriuos aš kada nors mačiau. Ir dėl vienos paprastos priežasties: jis ir yra Hamletas.“
Patenkinęs savo ambicijas Reevesas vėl grįžta į kiną. Pasiūlymai filmuotis pasipila lyg iš gausybės rago, tačiau užsispyręs jaunuolis nenori vaidinti vien tik pasaulį gelbėjančius didvyrius ar įsimylėjusius kvailius. Jis pasirenka trilerį „Džonis Mnemonikas“ („Johnny Mnemonic“, 1995) ir suvaidina pasiuntinį iš ateities, kuris dėl jame įtvirtinto elektroninio implanto gali pernešti informaciją, išgelbėsiančią žmoniją. Taip prasidėjo vaidmenys fantastiniuose filmuose, kurie iki šiol lieka labai svarbūs Reeveso karjeroje. Nepaisydamas sėkmės brangiuose filmuose, Keanu ir toliau noriai imdavosi antro plano vaidmenų ir pasirodydavo eksperimentinėse juostose. 1995 m. suvaidino neįprastą jam personažą: Antrojo pasaulinio karo metų roman- tiką Polą Satoną, kuris įsimyli merginą melodramoje „Pasivaikščiojimas debesyse“ („A Walk in the Cloud“). Nors filmas patiko žiūrovams, aktorius už abu tų metų filmus buvo nominuotas „Auksinei avietei“. 1996 m. Reevesas suvaidina vaikiną, nuviliojusį savo brolio žmoną (Cameron Diaz) melodramoje „Jausmingoji Minesota“ („Feeling Minnesota“), o paskui įkūniją talentingą mokslininką, kuris pabėga iš FTB ir stoja į kovą su pavojingo projekto gynėjais trileryje „Grandininė reakcija“ („Chain Reaction“). Šie filmai buvo pripažinti nesėkmėmis. Ir vėl pažeminimas – ir vėl nominacija „Auksinei avietei“. Tačiau pasiūlymų filmuotis netrūko, Keanu ir toliau buvo mėgs- tamas ir populiarus.
Po tokių ryškių nesėkmių Reevesas kuriam laikui paliko kiną ir ėmėsi muzikos. Kartu su dviem savo draugais Bretu Domrose’u ir Robertu Mailhouse’u sukūrė roko grupę „Dogstar“. Keanu grojo bosine gitara. Draugai koncertavo teatruose ir klubuose, o 1996 m. pasirodė pirmasis jų albumas „Quattro Formaggi“.
Vėliau Reevesas ne vieną nustebino atmetęs pasiūlymą suvaidinti antroje „Greičio“ dalyje. Jo nuomone, scenarijus buvo labai prastas. Nors artimieji įkalbinėjo pakeisti sprendimą, aktorius tvirtai laikėsi savo nuomonės ir atsisakė, net kai jam buvo pasiūlyta 12 milijonų JAV dolerių. Oficialia atsisakymo priežastimi buvo įvardyta nesuderinama filmavimo ir koncertų dienotvarkė. Reevesas buvo teisus – „Greitis 2“ patyrė visišką fiasko. Tad spauda rašė apie nepaprastą Keanu intuiciją. O Keanu tuo laiku kartu su dievinamu Alu Pacino pasirodė mistiniame trileryje „Velnio advokatas“ (1997). Trokšdamas, kad šiame filme vaidintų Pacino, Keanu net sutiko gauti mažesnį honorarą. 2000 m. irgi sumažino savo honorarą, kad galėtų vaidinti su Gene’u Hackmanu sportiniame filme „Atsarginiai“ („The Replacements“). Nors „Velnio advokatas“ patiko žiūrovams, pasirodė daug gerų recenzijų, o Keanu įrodė, kad gali atlikti dramatišką karjeristo vaidmenį, vis dėlto recenzentai visas pagyras skyrė Pacino, o Reeveso vaidyba, daugelio nuomone, tik pakenkė filmui.
Kultinė šlovė jį užklupo pasirodžius fantastiniam trileriui „Matrica“ (1999). Iki šiol šio žanro mėgėjai aktorių dievina ir juo žavisi. Bendradarbiauti su broliais Wachowskiais buvo rizikinga ir daugelis atkalbinėjo Keanu. Mažai žinomi režisieriai norėjo sukurti fantastinį filmą apie utopinį ateities pasaulį, kurio veiksmas iš dalies vyksta virtualioje erdvėje, kur žmonės gyvena savų iliuzijų nelaisvėje „Matricos“ idėja taip patiko Keanu, kad jis negal- vodamas pasirašė sutartį. Filmavimo darbai vyko Australijoje. Kai filmas pasirodė ekranuose, žiūrovai dėl jo tiesiog pašėlo. Ir pirmasis filmas, ir 2003 m. pasirodę du tęsiniai susilaukė stulbinamos sėkmės. Šie filmai švystelėjo Keanu į pačią šlovės viršūnę, jo honoraras siekė 10 milijonų dolerių ir jis tapo vienu geriausiai apmokamų Holivudo aktorių „Matrica“ užėmė ketvirtą vietą tarp pelningiausių metų filmų, maža to, populiarumas vis augo, gerbėjų įvairiausiuose pasaulio kampeliuose daugėjo. Filmas buvo nominuotas „Oskarui“ ir pripažintas geriausiu fantastiniu filmu, sukurtu per pastaruosius 25 metus. Šiandien šį filmą jau galima laikyti klasika.
Besifilmuodamas „Matricoje“ Reevesas atlaikė sunkias treniruotes. Daug mėnesių mokėsi Rytų dvikovų paslapčių, choreografijos ir gimnastikos. Neišvengė ir traumų. Vėliau jis kalbėjo: „Viskas priklausė nuo filmuojamų scenų. Jeigu tai buvo epizodai, kurių filmavimas užsitęsdavo kelias dienas, pavyzdžiui, dvikovos – visą laiką buvau susikoncentravęs, kad neiškrisčiau iš ritmo, nes bet kurią minutę reikėjo pasirodyti prieš kamerą ir iš karto tęsti nebaigtą sceną. Kartais būdavo ir trumpų laikotarpių, kai apskritai nefilmavome. Tuomet truputį pailsėdavau, atitrūkdavau nuo vaidmens. Paprastai likus dviem dienoms iki filmavimo vėl įsijausdavau į Neo vaidmenį. Todėl iš karto buvau pasirengęs darbui.“ Taip tęsėsi ilgus mėnesius. Tačiau iki šiol visiems Keanu Reevesas asocijuojasi su stilingu, juodu paltu vilkinčiu liaunu Neo, labai vikriu ir nepakartojamai žaviu visuose savo mūšiuose su šlykščiuoju agentu Smitu. Reeveso herojus tapo beveik religiniu personažu, naujuoju mesiju, kurį supa paslaptinga, mistinė aura. Pats Keanu kalbėjo: „Suvaidinti tokį personažą buvo tikras iššūkis. Neo tema jungia motyvus, atkeliavusius iš įvairių tikėjimų. Persikūnijimas, mirtis ir prisikėlimas atėjo iš krikščionybės, poreikis išvaduoti protą siejasi su budizmu.“ Aktorius atsimena, kad broliai Wachowskiai jam pasiūlė paskaityti Schopenhauerį, Hume’ą, Nietzsche’ę. Tačiau svarbiausia buvo scenarijus ir režisieriai tiesiog sekė, kad aktorius nenuklystų į filosofines subtilybes, o suvaidintų tai, ką turėjo suvaidinti.
Tuo metu Reevesas išgyvena bene juodžiausią savo gyvenimo periodą: netenka dukters ir mylimosios Jennifer Syme. Likimas vėl buvo negailestingas, tad Keanu tapo nekalbus ir užsisklendęs. Liko tik darbas, bet ir čia ne viskas sekėsi.
2000 m. pasirodė trileriai – „Dievo dovana“ („The Gift“) ir „Stebėtojas“ („The Watcher“), kuriuose Reevesas įkūnija tikrus niekšus. Pirmajame suvaidina brutalų vyruką, kuris kan- kina ir skriaudžia savo žmoną, antrajame pirmą kartą gyvenime įkūnija maniaką, psichopatą žudiką. Vėl nesėkmė ir vėl nelemtoji nominacija „Auksinei avietei“. Melodramoje „Saldus lapkritis“ („Sweet November“, 2001) aikštelėje vėl susitinka su Charlize Theron, o už Nelsono Moso vaidmenį dar kartą nominuojamas „Auksinei avietei“. Tačiau kūrybines nuoskaudas kine padeda užmiršti muzika. 2000 m. grupė „Dogstar“ išleidžia naują albumą „Happy Ending“. Paskui išvyksta į Australiją, kur tęsia darbą dviejuose vienu metu sukamuose „Matricos“ tęsiniuose: „Matrica. Revoliucijos“ („The Matrix Revolutions“) bei „Matrica: Perkrauta“ („The Matrix Reloaded“) ir gauna už jas neįsivaizduojamai didelį honorarą – 30 milijonų JAV dolerių. Vėl daug mėnesių jam teko mokytis kautis, vėl alinančios treniruotės, traumos ir mėlynės. Filmavimas užtruko beveik metus. Abi dalys pasirodė 2003 m.: antroji – gegužę, trečioji – spalį. Pats Keanu Reevesas kalba: „Visa trilogija buvo filmuojama dvidešimt du mėnesius. Man „Matrica“ – tai daugiau negu paprastas projektas, kurį kasdien po filmavimo įsidedi į stalčiuką ir eini miegoti. Labai buvau įsitraukęs į tą filmą ir aikštelėje atiduodavau daug jėgų. Tačiau pabrėžiu, kad jaučiau didžiulį malonumą.“
2005 m. ekrane pasirodo režisieriaus Franciso Lawrence’o siaubo mistinis trileris „Konstantinas“ („Constantine“), sukurtas populiaraus komikso motyvais. Keanu vaidina neįprastą detektyvą, kuris grįžta iš pragaro ir moka iškviesti demonus. Kai Konstantinas padeda užsispyrusiai skeptikei, policijos detektyvei išsiaiškinti paslaptingą jos sesers dvynės mirtį, tyrimas juos atveda į angelų ir demonų pasaulį, egzistuojantį čia pat, šiuolaikiniame Los Andžele. Jo partneriais filme buvo Rachel Weisz ir Shia LaBeoufas. Šis filmas pratęsė „Matricos“ sėkmę ir buvo palankiai sutiktas žiūrovų. Pats aktorius prisipažino: „Pamėgau šitą vyruką. Net susitapatinau su juo. Galutinai jį suprasti padėjo drabužiai. Kai pasimatavau kostiumų autorės sugalvotą lietpaltį ir batus, supratau, kur esmė. Tada pagalvojau: „Gerai, tai Konstantinas.“ Repetuodamas visuomet buvau apsirengęs šio personažo drabužiais, jie padėjo man įsijausti į vaidmenį. Kitu svarbiu Konstantino bruožu buvo jo humoras. Suvokti ir išreikšti jį man padėjo režisierius Francisas Lawrence’as. Konstantinas – tai trumpų replikų karalius.“
Po metų pasirodė romantiška mistinė drama „Namas prie ežero“ („The Lake House“), kur Reevesas vėl susitiko su sena simpatija ir drauge Sandra Bullock. Vieniša gydytoja ir nusivylęs architektas gyvena viename name, juos skiria laikas, bet paslaptingai jungia pašto dėžutė... Filmavimo darbus visi sekė susidomėję, tačiau tuoj po premjeros ši neįtikinama nesąmonė buvo greitai pamiršta.
2007 m. pasirodė nauja 1951 m. sukurto klasikinio fantastikos filmo „Diena, kai sustojo Žemė“ versija („The Day the Earth Stood Still“). Jame Reevesas įkūnijo ateivį iš kosmoso, kuris nežinia kodėl atvyko į mūsų planetą. Kritikai jam buvo negailestingi, nors žiūrovai žvelgė atlaidžiau. Tais pačiais metais Keanu suvaidino korumpuotą ir cinišką policininką kriminaliniame režisieriaus Davido Ayerio trileryje „Nakties klajūnai“ („Street Kings“). Paskui įkūnijo simpatišką, nors kiek keistoką pagrindinės herojės kaimynės sūnų dramoje „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“ („The Private Lives of Pippa Lee“). Šį ironišką ir provokuojantį pasakojimą apie moterį, turinčią nesuskaičiuojamą daugybę gyvenimų, sukūrė legendinio dramaturgo Arthuro Millerio dukra Rebecca Miller, kuri savo romaną perkėlė į filmo scenarijų ir pati režisavo.
Deja, netapo sėkme ir didelio biudžeto filmas „47 roninai“ („47 Ronin“, 2013), kur Reevesas suvaidina vieną iš roninų, kadaise buvusį samurajų. Aktorius vėl pademonstruoja savo Rytų dvikovų patirtį, kurią įgijo besifilmuodamas „Matricoje“.
Šiemet pasirodė veiksmo trileris „John Wick“, kur Keanu Reevesas suvaidina dar vieną nusibodusį Holivudo stereotipų kupiną herojų. Taikus, kuklus vyrukas, kurį užpuola, apiplėšia ir pažemina vienos gaujos sėbrai, tampa negailestingu keršytoju. Aktorius dar kartą pademonstruoja savo puikią fizinę formą, ir tiek.
Sunku patikėti, kad jam jau penkiasdešimt. Jis dar gali didžiuotis sportiška figūra ir veidu be raukšlių. Nors Reevesas yra simpatiškas, skleidžiantis pozityvią energiją, jam tolokai iki to holivudiško entuziazmo, kuriuo trykšta tokios žvaigždės kaip Tomas Cruise’as.
Iš jo veido sklinda kažkokia egzotiška, genais perduota azijietiška ramybė. Tad neatsitiktinai prieš metus savo režisūriniam debiutui jis pasirinko kinų motyvus. „Man of Tai Chi“ pasakoja apie jauną tai či Rytų dvikovų adeptą, kuriam pasiūloma dalyvauti nelegaliuose mūšiuose be taisyklių. Šių kovų organizatorius yra paslaptingas ir negailestingas Donaka Markas. Tai dar vienas Keanu suvaidintas neigiamas veikėjas. Net dvejus metus jis tyrinėjo ir mokėsi šios kovos, o po filmo pasakė: „Tai buvo nuostabi patirtis. Filme vaidino nemažai japonų aktorių. Jiems tai liaudiškas epas, nors ir sukurtas Holivudo prodiuserių.“
Kita aktoriaus aistra – greitis. Ir toliau, nepaisydamas autoįvykių, per kuriuos vos nežuvo, Reevesas žavisi lenktyniniais automobiliais ir motociklais, mėgsta greitį ir riziką. 2011 m. kartu su draugu mechaniku įsteigė įmonę „Arch Motorcycle“, gaminančią motociklus. O svarbiausia, Keanu vis dažniau šypsosi, tapo atviresnis spaudai ir pradėjo kalbėti apie gyvenimo džiaugsmą. „Atgavau ankstesnę ramybę. Artimųjų praradimas buvo man baisus smūgis. Svajojau apie namus, šeimą, norėjau būti tėvas. Viskas taip puikiai klostėsi, ir staiga... Ilgai negalėjau suvokti, kad tai tikrai atsitiko, kad tai atsitiko būtent man. Neužmiršau asmenų, kuriuos mylėjau. Dažnai mąstau, kaip klostytųsi mano gyvenimas, jeigu dukra ir mano draugė būtų šalia. Nesistengiu kovoti su šiomis mintimis. Tai visada bus mano praeities dalis. Bet laikas padėjo man suprasti, kad negalėjau užkirsti kelio tragedijoms“, – neseniai viename interviu kalbėjo aktorius. Taip pat ilgus metus neturėjęs nuolatinio adreso, didžiavosi, kad yra žmogus, kuris keliauja. Jis prisipažįsta, kad mėgsta gyventi viešbučiuose, nes nekenčia tvarkytis. Tačiau vis dėlto nusipirko nemažą namą Los Andžele. Priešais pasisodino alyvų giraitę. Sodinukai buvo atvežti iš Ispanijos.
Autsaideris ir viena populiariausių Holivudo žvaigždžių? Sunku patikėti, bet Keanu Reevesas įrodė, kad tai įmanoma. Jis sukūrė daugiau nei septyniasdešimt vaidmenų kine ir televizijoje. Ir nepaisant daugybės žlugusių kino projektų, kuriuose dalyvavo, iki šiol išlieka vienas geidžiamiausių ir paklausiausių aktorių.
