Būti ar atrodyti

 

Aktorei dabar 35 metai, ir keliu į stulbinančią karjerą – du kartus apdovanota „Oskaru“, keturis kartus jam nominuota, keli „Auksiniai gaubliai“, BAFTA, Venecijos festivalio prizas geriausiai aktorei ir daugelis kitų aukštų pripažinimo ženklų – ji ėjo labai ryžtingai ir kryptingai.

 

Stone gimė Skotsdeilyje, Arizonos valstijoje, užaugo generalinės rangos bendrovės vadovo ir namų šeimininkės šeimoje. „Vaikystėje turėjau šauniausius pasaulyje tėvus, – sako aktorė. – Jų filosofija buvo tokia, kad reikia atleisti pavadžius, ir jei neprarandi pasitikėjimo, jų ir neįtempti.“

 

Vaidinti Stone norėjo nuo pat vaikystės. Labai traukė muzikinis teatras, lankė vokalo pamokas. Vienuolikos metų debiutavo vietinio bendruomenės teatro scenoje – spektaklyje „Vėjas gluosniuose“ vaidino ūdrą. Vėliau dar ne kartą pasirodė „Valley Youth Theatre“ pastatymuose, tarp kurių ir „Alisa Stebuklų šalyje“.

 

Jai buvo numatytos prestižinės studijos koledžuose, tačiau ji to atsisakė ir padarė tėvams savojo projekto „Holivudas“ prezentaciją, per kurią net sudainavo Madonnos dainą „Hollywood“. Šešiolikmetė įtikino tėvus išleisti ją į Los Andželą ir pabandyti įgyvendinti savo „projektą“ – tapti aktore. Ji surado agentą, privačiai mokėsi vaidybos, vaikščiojo į atrankas. Žodžiu, lygiai taip pat, kaip jos Mija filme „Kalifornijos svajos“ („La la Land“, 2016). Jos pačios patirtis labai pravertė, suteikė šiam vaidmeniui nesumeluoto autentiškumo. Mijos vaidmuo labiausiai ir išgarsino aktorę bei atnešė jai pirmą „Oskarą“.

 

Iš pradžių Stone gavo nedidelius vaidmenis TV serialuose, o pirmas ryškus filmas buvo komedija paaugliams „Kietakiaušiai“ („Superbad“, rež. Greg Mottola, 2007), juokingi dviejų draugelių nuotykiai, siekiant merginių dėmesio, iš kurių vieną – Džuliją – ir vaidina Stone. Draugelius suvaidino populiarūs tos kartos aktoriai, komikai Jonah Hillas ir Michaelas Cera, ir filmas turėjo nemažą pasisekimą.

 

„Visai nesistebiu, kad Emmos karjera šovė aukštyn, – sako Gregas Mottola. – Ji yra labai labai sumani. Tai rodo jos pasirinkimai. Ji žino, ką daro gerai, bet iš tiesų skatina save ir kelia sau iššūkius.“

 

Toliau buvo pasiūlymai filmuotis kitose komedijose: „Rokeris“ („The Rocker“, 2008), „Vaikinams tai patinka“ („The House Bunny“, 2008), „Mergišiaus praeities vaiduokliai“ („Ghosts of Girlfriends Past“, 2009), „Popierinis žmogus“ („Paper Man“, 2009).

 

Lūžis aktorės karjeroje įvyko gavus vaidmenį filme „Zombių žemė“ („Zombieland“, rež. Ruben Fleischer, 2009), Holivudo postapokaliptinėje komedijoje, sulaukusioje didelio populiarumo ir komercinės sėkmės. „Tai ne tipiškas zombių filmas. Tai labiau kelio filmas apie keturis paprastus žmones, kurie leidžiasi į kelionę ir sutinka zombius“, – sako aktorė. Dvi seserys, vieną jų vaidina Stone, susitinka su dviem vyrukais, su kuriais ir leidžiasi į šią kelionę. „Ta mergina – tikras auksas“, – po šio filmo pasakė žinomas aktorius Billas Murray’us, paprastai komplimentų kolegoms nežarstantis.

 

Po „Zombių žemės“ sėkmės Stone, atrodytų, turėjo laukti dideli nuotykiniai Holivudo filmai, bet netikėtai ji pasirenka komišką brendimo (coming of age) dramą „Lengvabūdė pirmūnė“ („Easy A“, rež. Will Gluck, 2010). Ir vaidmuo šiame filme atneša jai pirmą „Auksinio gaublio“ nominaciją.

 

Jos herojė Olivija – Ohajo valstijos mokyklos vyresniųjų klasių mokinė, netyčia įsivelianti į dvigubą žaidimą. Nenorėdama vakarieniauti su keistais draugės giminaičiais, Olivija sumeluoja, kad tuo metu eis į pasimatymą. Po to draugės spaudžiama papasakoti pikantiškas pasimatymo detales ji prifantazuoja, kad su tuo vaikinu prarado nekaltybę. Iš tiesų tuo metu ilsėjosi viena namie, lakavo savo šuniui nagus... Gandai greit pasklinda po mokyklą, ir pamažu Olivija įgyja lengvo elgesio merginos reputaciją. O iš tiesų, iš geros širdies, norėdama padėti visokiems nelaimėliams atrodyti šauniau, ji meluoja, kad su jais turėjo seksualinių santykių. Tą „paslaugą“ apmokestina. Vienas melas veja kitą. Visi žino, kad tai netiesa, bet niekas net nebando paneigti. Nors ši paaugliška komedija atrodo paprasta, iš tiesų yra įtraukiantis, daugiaprasmis filmas. Režisierius natūraliai sujungia keletą tikrai svarbių jauniems (ir ne tik) žmonėms temų, kelia aktualius ir įdomius klausimus.

 

Visų pirma, per Stone sukurtą personažą bandoma suvokti – koks tu esi? Ar toks, kokį tave mato kiti? Ar toks, koks prisistatai viešumoje, ar toks, koks esi iš tikrųjų? Kaip elgtis: spjauti į minią ar susilieti su ja? Ieškodama atsakymo, Olivija net eina išpažinties į bažnyčią. Ką jai daryti? Viskas buvo žaidimas: tikiu–netikiu. Niekas juk nenukentėjo, ji norėjo visiems padėti, bet tapo nekenčiama ir ujama. „Kur aš suklydau?“ – klausia Olivija.

 

Tokį dvigubą vaidmenį žmogaus, kuris viešai atrodo visai kitoks nei yra, Stone dar teks vaidinti kine daug kartų. Tai viena pagrindinių aktorės temų, labai įdomiai vystomų jos kūryboje, – būti ar atrodyti.

 

Žinoma, filmas kalba ir apie patyčias mokykloje, ir apie visuomenės spaudimą elgtis pagal primetamas normas. Visa tai susiejama su amerikiečių literatūros klasiko Nathanielio Hottorno „Raudona raide“ („The Scarlet Letter“). Tai istorija apie moterį, pagimdžiusią nesantuokinį vaiką ir dėl to visuomenės atstumtą. Ji turi nešioti raudoną raidę A (angl. adulter – svetimautoja). Ši ir literatūrinė, ir istorinė sąsaja filme pabrėžia, kad nelabai kas per amžius pasikeitė. Filme net įterpiami senų, nebylių juostų fragmentai.

 

Stone savo herojės išgyvenimus perteikia labai asmeniškai. Jos užkadrinis balsas kompiuteriui pasakoja tikrąją istoriją, o ekrane matome, kaip tą istoriją mato kiti. Į įvykius žiūrima iš dviejų pusių.

 

Po įsimintino vaidmens filme „Lengvabūdė pirmūnė“ aktorė jau ėmė gauti pasiūlymų vaidinti nebe komedijose, o rimtuose sudėtinguose filmuose. Dramoje „Tarnaitė“ („The Help“, rež. Tate Taylor, 2011) Stone įsilieja į itin stiprių aktorių – Violos Davis, Jessicos Chastain, Octavios Spencer ir kitų – ansamblį, nominuotą „Oskarui“. Jauna Stone joms čia visai nenusileidžia savo įtaigia, ryškia vaidyba.

 

Filmas nukelia į 7-ąjį dešimtmetį Misisipės valstijoje. Tai juodaodžių judėjimo už savo teises laikas. Mažo miestelio jaunų moterų, pažįstamų nuo vaikystės, kasdienis gyvenimas. Įdomi moterų charakterių ir likimų dėlionė istorijos fone. Svarbiausias jų gyvenimo tikslas – gera vedybų partija, namų ūkio priežiūra, vaikų auginimas, beje, visiškai patikėtas juodaodėms tarnaitėms. O ką šios jautė augindamos svetimus vaikus, kai negalėjo auginti savų?

 

Tai sudomina slaugyti sergančios motinos į miestelį grįžusią Skiter, kurią vaidina Stone. Ji skiriasi nuo savo draugių. Ji emancipuota, nori tapti žurnaliste ar rašytoja, o ne tik sėkmingai ištekėti. Skiter kyla mintis išklausyti ir užrašyti juodaodžių tarnaičių pasakojimus: kaip jos pradeda tarnauti nuo paauglystės, neturi jokių socialinių garantijų, kaip žeminamos (pvz., žymimas jų sunaudotas tualetinis popierius). Iš tų istorijų Skiter parašo knygą, šokiruojančią visuomenę, kuri nenori apie tai nieko girdėti. Stone personažas labai tvirtas ir teigiamas, turintis rimtą socialinę potekstę.

 

Bet po „Tarnaitės“ aktorė nepabijojo imtis ir visai kitokių, gana chuliganiškų vaidmenų blokbasteryje apie „Marvel“ komiksų herojų „Nepaprastas Žmogus-voras“ („The Amazing Spider-Man“, rež. Mark Webb, 2012) ir jo tęsinyje 2014 metais. Stone vaidina Žmogaus-voro mylimąją Gven Steisi. Juosta ir jos personažai išsiskyrė iš kitų filmų apie Žmogų-vorą savo šiuolaikiškumu, nauja intonacija ir sulaukė didelio pasisekimo. Regis, durys į didelius Holivudo filmus aktorei atviros, tačiau ji pasirenka autorinį kiną.

 

Žinomo meksikiečių režisieriaus Alejandro Gonzálezo Iñárritu filme „Žmogus-paukštis“ („Birdman“, 2014) Stone kuria nuo narkotikų priklausomos Sem vaidmenį. Jos tėvas (Michael Keaton) – užmirštas aktorius, bandantis grįžti į sceną. Sem nori padėti tėvui stotis ant kojų, nors jų santykiai gana sudėtingi. Aktorė labai natūraliai pasineria į filmo medžiagą, puikiai jaučia jo tragikomišką skambesį. Filme pinasi realybė ir vaizduotė, sugula du jo sluoksniai – pažeidžiamas, netobulas žmogus ir idealizuotas įsivaizdavimas apie save. Vėl pasigirsta ta svarbi Stone aktorystėje tema – būti ar atrodyti. „Žmogus-paukštis“ buvo rodytas Venecijos kino festivalyje, triumfavo „Oskarų“ ceremonijoje.

 

Aktorė nusifilmavo net dviejuose Woody Alleno filmuose. „Mėnesienos magijoje“ („Magic in the Moonlight“, 2014) ji vaidina jauną iliuzionistę, konkuruojančią su kitu magu. Tačiau pamažu konkurencija perauga į meilę. Prieštaringų vertinimų sulaukė „Neracionalus žmogus“ („Irrational Man“, 2015), sukurtas „Nusikaltimo ir bausmės“ motyvais. Stone herojė – ne tik egzistencinę krizę išgyvenančio pagrindinio veikėjo (Joaquin Phoenix) meilužė, bet ir jo nusikaltimą atskleidusi detektyvė. Vėl sukasi klausimas, ar esi tas, kas atrodai.

 

2014–2015 m. sezoną aktorė Brodvėjaus scenoje vaidino Saly Boulz garsiajame miuzikle „Kabaretas“. Ten ją pastebėjo režisierius Damienas Chazelle’is ir pakvietė į filmą „Kalifornijos svajos“. Šiame nestandartiniame miuzikle ji ir šoka, ir dainuoja. Tai aktorės Mijos ir muzikanto Sebastijano meilės ir siekio iškilti istorija. Poros santykiai neatlaiko konkurencijos ir meninių ambicijų. Jie paaukoja savo meilę dėl la la lando – iliuzinės menininko sėkmės. Bet ar buvo verta? Tas klausimas skaudžiai pasigirsta filmo pabaigoje. Didžiulė filmo sėkmės priežastis – be abejo, pagrindinė aktorių pora: Emma Stone ir Raynas Goslingas.

 

Su graikų režisieriumi Yorgosu Lanthimosu aktorė pirmą kartą susitiko filme „Favoritė“ („The Favourite“, 2018). Kostiuminė drama nukelia į XVIII amžių. Nelaimingos, senstančios, bevaikės karalienės Anos (Olivia Colman) dvare pasirodo jauna avantiūristė Abigailė, suvaidinta Stone. Ji greit randa kelią į karalienės širdį ir lovą, o visi kiti nebetenka turėtos įtakos. Toks keistas, groteskiškas filmas, tarsi per didinamąjį stiklą atvirai rodantis nuodingus sadomazochistinius santykius. O aktoriams iškeliamas neįtikėtinas uždavinys – suvaidinti tai psichologiškai tiksliai ir įtaigiai. Stone tą daro puikiai ir už tai įvertinama nominacija „Oskarui“.

 

Lanthimosas ir Stone tapo lygiaverčiu kūrybiniu duetu. Filme „Prasti reikalai“ („Poor Things“, 2023) aktorė pati veda savo heroję Belą Bakster per žmogaus brendimo etapus. Net sunku įvardinti, kas toji Bela. Vėl pasigirsta „būti ar atrodyti“ tema. Belą į pasaulį paleidžia genialus mokslininkas (Willem Dafoe), negyvai nėščiai moteriai persodinęs jos kūdikio smegenis. Bela atranda pasaulį ir mokosi jį suprasti, adaptuotis jame. Bet pasirodo, kad ji ir pati siūlo pasauliui keisti įsigaliojusias nuostatas ir taisykles. Ką reiškia būti žmogumi, ką reiškia būti moterimi? Bela atranda savo seksualumą, pradeda suprasti savo jausmus, siekius, norus, poreikius. Ekrane stebime tą sudėtingą daugiasluoksnį procesą, kurį išgyvena Bela, labai drąsiai ir netikėtai suvaidintą aktorės. Tai stulbinanti profesinė sėkmė, nepalikusi jokių abejonių aktorės meistriškumu.

 

Po šio filmo aktorė sakė: „Noriu daryti tik tokius dalykus kaip šis. Nesvarbu, ko kiti žmonės tikisi iš tavęs ar ieško tavyje. Svarbu, ką pats nori tyrinėti. Kokia prasmė tęsti aktoriaus ar kūrybiško žmogaus kelią, jei netobulėji ir nedarai to, kas gąsdina? (...) Tai savęs atradimo ir pasaulio kelias. Kas yra seksas, politika, pinigai, maistas ar gėrimai, piešiniai, kuriuos ji piešia, knygos, kurias skaito, laiškai, kuriuos rašo? Bela įsitraukia, nes tai yra grynas malonumas, ir tai nereiškia, kad ji viską iki galo supranta. Niekada niekas nesupras visų sekso ar kitų dalykų aspektų, bet Bela juda pirmyn, siekia išsiaiškinti. Tai ją žavi, net jei per daug prisivalgiusi portugališkų pyragaičių apsivemia.“

 

Šiemet Kanuose įvyko Yorgoso Lanthimoso filmo „Malonės rūšys“ („Kind of Kindness“) premjera, ir vėl su Emma Stone.

 

Aktorė retai, bet filmuojasi ir serialuose, tačiau išskirtiniuose. „Maniakas“ („Maniac“, rež. Cary Joji Fukunaga, 2018, „Netflix“) – utopinė retrofantazija apie vyrą ir moterį, kurie bando naują farmacinį preparatą, padėsiantį išgyti nuo patirtų traumų. Sukeltose haliucinacijose jie „matuojasi“ įvairiais tapatybes. Vėl dvigubas vaidmuo – kas esi, koks atrodai.

 

Dar vienas serialas „Prakeiksmas“ („The Curse“, sumanymo autoriai Nathan Fielder, Benny Safdie, 2023) – apie jaunavedžių porą, kuri stengiasi įgyvendinti savo ekologiško gyvenimo viziją mažame Naujosios Meksikos miestelyje. Keliamos klasių kovos, rasinių ir religinių prietarų temos, kokie esame ir kokie norime atrodyti.

 

Stone suvaidino ir „Walt Disney Pictures“ studijos vaidybiniame filme „Kruela“ („Cruella“, rež. Craig Gillespie, 2021), kur su jai būdingu juodu humoru atskleidė savo heroję, vargšę mergaitę, užaugusią į cinišką damą.

 

„Kartais man norisi vaidinti filme tik todėl, kad patiko personažas, o ne visa istorija, – sako aktorė. – Bet su entuziazmu priimu ir visą filmą, ne tik jo dalį. Tai kaip santykiai, kuriuose kažkas patinka, nors tokių žmonių nemėgsti. Jis gali turėti puikų humoro jausmą, bet būti tikras mulkis.“

 

Aktorės karjeros pradžioje jai buvo pranašaujamas inženiu amplua, tarsi objektyviai sąlygojamas jos išvaizdos ir vaidybos manieros. Vaidinti naivias, žavias jaunas merginas, jausmingas, šelmiškas, linksmai ir su humoru. Emma Stone sugebėjo to išvengti ir įrodė turinti gausybę amplua. Būtent nepaprastai įvairiapusis aktorės talentas, atkaklus darbas, įžvalgus vaidmenų pasirinkimas, kūrybinė drąsa ir, žinoma, stipri, ryški jos asmenybė ir sudaro tą „auksinį reiškinį“, spindintį šiandienos kine – Emmą Stone.