Marsietis
(The Martian)

Panašiai komiškai galima būtų apibūdinti ir šį Ridley Scotto kūrinį. Siužetas labai paprastas – darbo vietoje, tai yra Marse, įvyksta šiokių tokių nesklandumų (netikėtai prasideda kosminė audra), todėl kosminio laivo įgula, kuri tuo metu tyrinėja planetą, yra priversta grįžti į savo laivą. Vienas įgulos narys, Markas Vatnis, pasimeta. Įgula visuotinai nusprendžia, kad jis žuvo, ir namo, į Žemę, išskrenda be jo. Pasibaigus audrai išvystame sužeistą Vatnį, vienui vieną bendradarbių paliktą Marse. Visą šio ilgo filmo trukmę jis bandys išgyventi, nepasiduoti, užmegzti kontaktą su NASA, prasimanyti maisto, sugrįžti į Žemę.

Filmų apie kosmines keliones ir dramas mėgėjai tikriausiai įžvelgs daugybę nuorodų į kitus pastarųjų metų filmus apie kosmosą – pavyzdžiui, į Alfonso Cuarono 2013 m. „Gravitaciją“ (kita scenos, kai atvirame kosmose žmonės laikosi vienos virvės, versija), į Duncano Joneso 2009 m. „Mėnulį“ (dėl fizinės vienatvės būnant kitoje planetoje) ar net į Christopherio Nolano 2014 m. „Tarp žvaigždžių“ (kuriame tiesiog vaidino tie patys Mattas Damonas ir Jessica Chastain). Cituojami filmai apie kosmosą bandė rimtai gilintis į dramatišką žmogaus sielą, o „Marsietį“ kuo ramiausiai galima būtų pavadinti ne išgyvenimo drama (survival drama), o tiesiog išgyvenimo komedija – čia, rodos, svarbiausia buvo parodyti, kaip viskas mūsų pasaulyje yra netobula, menka ir diletantiška – mūsų bendražygiai mus išduoda ir mums belieka griebtis šiaudo, tačiau šiaudo (net jei tai – bendradarbių išmatos) mes privalome griebtis.