Didžioji skola
(The Big Short)

Krizės herojai

2016.05.04 Aistė Račaitytė

Režisierius Adam McKay
Scenarijaus autoriai Adam McKay, Charles Randolph, Michael Lewis

Operatorius Barry Ackroyd

Vaidina Christian Bale, Steve Carell, Ryan Gosling, Brad Pitt
 

2015, JAV, 130 min. Platintojas Lietuvoje „Forum Cinemas“

Krizė ir Holivudas bičiuliaujasi dar nuo Didžiosios depresijos laikų, kai filmai atliko svarbią ideologinę bei psichologinę funkciją ekonominio nuosmukio kamuojamoje visuomenėje. Tada apie 70 milijonų amerikiečių kine lankėsi bent kartą per savaitę, o Holivudas išgyveno savo aukso amžių. Nors buvo kuriama nemažai eskapistinių, „duoną ir linksmybes“ atstojančių miuziklų, daug didžiosios negandos metų filmų scenarijų grįsti socialinėmis realijomis. Jų siužetus įkvėpdavo laikraščių žinutės, o filmų herojais tapdavo nekaltos aplinkybių aukos. Tačiau iki paskelbiant Hayso kodeksą Holivude netrūko ir cinizmo – mėgstamiausi herojai buvo ekonomine neteisybe besinaudojantys gangsteriai ir panašūs „nešventi“ veikėjai. Ekrane jie įgyvendindavo slaptą žiūrovų norą su blogiu kovoti jo įrankiais. Kinas buvo ne tik pabėgimas nuo realybės, bet ir tam tikra terapija. Kartu jis padėjo interpretuoti realybę – metęs iššūkį klasinei visuomenei, avantiūristas kapitalizmo vaikis gangsteris galiausiai miršta, tad pokyčių galimybė yra tik iliuzija.

Šiandien pasaulį aiškinti imasi filmas „Didžioji skola“. Jis pasakoja apie žmones, kurie 2008 m. krizės išvakarėse karštai troško, kad ji įvyktų. Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Adamas McKay’us kartu su Charlesu Randolphu pelnė „Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų. Kaip ir populiarus Michaelo Lewiso romanas, pagal kurį jis sukurtas, filmas bando iššifruoti sudėtingą pasaulinės ekonominės krizės priežasčių ir pasekmių virtinę.

Šis siekis filme įgyvendinamas tiesmukai – postmodernistiškai griaunant ketvirtąją sieną į žiūrovus kreipiamasi tiesiai. Apsukrų bankininką vaidinantis Ryanas Goslingas žvelgia tiesiai į kamerą, o ekonominių konceptų aiškinimą paveda įvairių profesijų žmonėms – „Volstryto vilko“ aktorei, garsiam virėjui, mokslininkui ekonomistui ir popmuzikos žvaigždei.

Filmo centre – ekscentriškas finansų genijus Maiklas Baris, valdantis sėkmingą investicijų kompaniją. Jis dar 2006 m. pastebėjo, kad nekilnojamojo turto rinkoje, nuo kurios priklauso didžiausių pasaulio bankų veikla, dėl antrinių paskolų susiformavo didžiulis burbulas, o jo sprogimas netrukus sugriaus pasaulio ekonomiką. Bankams naiviai tikint, kad nekilnojamojo turto rinka ir toliau išliks palanki finansinėms manipuliacijoms, Baris lažybose pastato daugiau nei milijardą dolerių prieš nekilnojamąjį turtą. Apie tai sužinojęs, pasipelnymo plano imasi ir Goslingo vaidinamas Džeredas Venetas, jo įtikintas pastorius idealistas Markas Baumas (Steve Carell) bei du jauni svajotojai, kuriuos globoja buvęs bankininkas. Jį vaidina jau nebe pirmą kartą sau „teisuolio su prieskoniu“ vaidmenį pasiskiriantis vienas iš filmo prodiuserių Bradas Pittas. Jo komiškas atsivertimas į ekologišką gyvenimą turėtų tapti Volstryto antiteze, tačiau lemiamu momentu šis veikėjas vėl grįžta į finansų areną, primindamas apie azartišką finansų prigimtį ir absurdišką pinigų vertės sampratą.

Sekdamas rizikingo „statymo“ istoriją iki pat finansų krizės pradžios, McKay’us pasitelkia intensyvų montažą, tačiau svarbiausi filme yra personažai. Christianas Bale’as kuria kone pamišusį, intravertišką ir impulsyvų, tačiau genialaus proto Maiklą Barį: po postmodernistinio kino elementais net ima ryškėti klasikinio herojaus motyvai. Bario vaikystės prisiminime matome, kaip regbio rungtynėse iškrenta stiklinė jo akis, ir pažemintas vaikas likusį gyvenimą žūtbūt sieks įrodyti savo vertę. Užsiimdamas niekinga veikla jis stoja prieš dar didesnį, žiūrovui taip iki galo ir nepaaiškinamą blogį. Kaip ir gangsteris, jis yra tragiškasis herojus, tik šiuolaikinis mafijos (bankų) pasaulis apvalytas nuo kulkų, todėl pabaigoje iš Volstryto besitraukiančio Maiklo Bario triumfą temdo sielvartas ir sąžinė.