Žydrasis kaftanas
(Le bleu du caftan)

Debiutinis režisierės ilgametražis filmas „Adomas“ (2019) pasakojo apie netekėjusią kūdikio besilaukiančią moterį, o tai Maroke neleistina. Kaip ir homoseksualumas, su kuriuo susiduriame naujoje Touzani juostoje „Žydrasis kaftanas“. Nors šis filmas – subtili melodrama, jame nevengiama priartėti prie herojų ir užpildyti juostos audinį nelengvais, net skausmingais jų išgyvenimais.

Senoviniame Salės mieste gyvena pusamžė pora – Mina ir Halimas. Bevaikiai, turintys tik vienas kitą. Halimas – auksarankis amatininkas, prabangių tradicinių kaftanų siuvėjas ir siuvinėtojas, Mina viskuo rūpinasi jų siuvykloje-parduotuvėje. Halimas homoseksualus, o tai netoleruotina, todėl savo prigimtį jis gniaužia ir slepia nuo išorinio pasaulio. Kaftanų siuvimas, didelio kruopštumo ir daug laiko reikalaujantis darbas, Halimui yra būdas pasislėpti nuo visuomenės ir „užsiūti“ savo sielos žaizdas.

Parduotuvė Minai ir Halimui – daugiau nei darbas, gal net tam tikrų gyvenimo vertybių išpažinimas. Marokietiški kaftanai siuvami ir siuvinėjami tik rankomis, jokių mašinų. Medžiagos – tik aukščiausios kokybės spalvotas šilkas. Jo spalvos ir tekstūros perteikia ištisą filmo personažų visatą. Koks jausmingumas sklinda, kai Halimas liečia audinį... Kaip į audinius ar kaftanus žiūri Mina... Greito vartojimo pasaulyje, kur mašinos keičia žmones, toks senovinio amato puoselėjimas perteikia ir įprasmina filmo veikėjų vertybes. Kiek laiko ir pastangų riekia, kad pasiūtum tokį kaftaną. Tiek daug visko reikia „įsiūti“ ir į mylimą žmogų.

Medinoje įsikūrusi kaftanų parduotuvė-siuvykla tampa lemtinga vieta, kur susikerta trijų pagrindinių filmo herojų likimai ir rutuliojasi įtempti, prieštaringi, bet gilios meilės persmelkti artimų žmonių santykiai. Mina yra artimiausias Halimo žmogus ir tvirčiausia atrama gyvenime. Jis atsidavęs jai, myli ją ir ja rūpinasi. Mina irgi nuoširdžiai myli savo vyrą ir daro viską, kad apsaugotų nuo to, kas jam sunku ar ko jis nemėgsta. Sakykim, varginančio bendravimo su pretenzingais klientais. Tai nėra fasadinė santuoka, sudaryta tik dėl žmonių akių saugant viešą paslaptį. Jųdviejų gyvenimai tarsi susilieję į vieną.

Tačiau ta meilė filme nerodoma akivaizdžiai. Reikia kantriai stebėti įprastus judesius, situacijas, žvilgsnius, intonacijas ir nutylėjimus. Žiūrovui tenka kartu leistis į jų gyvenimo istoriją ir ją išgyventi. Režisierei visai nebūtina verbalizuoti emocijų, jas leidžiama pajusti vaizdu.

Vieną dieną parduotuvėje pasirodo Jusefas. Gražus, drovus jaunuolis, norintis iš Halimo išmokti amato. Matant besimezgantį švelnų Halimo ir Jusefo ryšį, Miną kankina pavydas, nerimas. Ji niurna, kad jaunuoju mokiniu pasitikėti negalima, kad jis čia ilgai neužsibus ir sunkaus amato nesimokys, o išeis ieškoti lengvesnės duonos. Tyčia apkaltina Jusefą pavogus medžiagą. Tačiau jaunuolis nesitraukia. Jis turi kažkokios gilumos, vidinio tvirtumo, siejančio jį ir su šia šeima, ir su šia vieta.

Paaiškėja, kad Mina sunkiai serga. Tokia situacija priverčia visus tris filmo herojus atsiverti, nebebijoti savo jausmų ir prigimties, padėti vienas kitam susidoroti su baimėmis ir abejonėmis. Mina supranta, kad greit jos gali nebebūti. Ji nenori palikti  vyro, negalinčio priimti savęs tokio, koks jis yra, besikankinančio. Neišvengiamumo akivaizdoje Mina priima svarbius sprendimus, ji įveikia save ir elgiasi taip, tarsi „atiduotų“ Halimą į švelnias ir patikimas Jusefo rankas. Jie visi trys susivienija iš meilės ir dėl meilės. 

Režisierė kuria filmą apie meilę. Meilę, kuri suteikia orumo ir tvirtybės. Meilę, ištrinančią nu(si)statytas ribas, įgaunančią įvairias formas, pereinančią skirtingas fazes. Bet taip matyti jos įvairovė ir trapumas. Touzani nesiekia nei klasifikuoti, nei supaprastinti meilės. Ji tik leidžia neskubant ir švelniai skleistis filmo herojų jausmams.

Darnus pagrindinių aktorių ansamblis – didelė filmo sėkmė. Lubna Azabal itin taupiomis priemonėmis suvaidina Minos dramą. Saleho Bakri (Halimas) žvilgsnyje juntamas paperkantis nesumeluotas žmogiškumas. Jaunas aktorius Ayoubas Missioui traukia žvilgsnį ne tik išvaizda, bet spinduliuojamu dvasingumu.

Kaftanas – iš kartos į kartą perduodamas drabužis. Į jį „įkraunamos“ ištiso gyvenimo patirtys ir išgyventos emocijos. Filme siuvamas prabangus žydras kaftanas irgi sugeria visų trijų filmo herojų jausmus. Kaftanas nepaprastai gražus lyg siekiama svajonė, tvarus ir ilgaamžis, iškilmingas lyg meilės priesaika ar atsisveikinimo amžiams skausmas. Tokie ir jausmai.