Argailas
(Argylle)

Gaila katino ir Samo Rockwello


Režisierius Matthew Vaughn

Scenarijaus autorius Jason Fuchs

Operatorius George Richmond

Vaidina Henry Cavill, Bryce Dallas Howard, Sam Rockwell, Dua Lipa, Ariana DeBose

2024, D. Britanija, JAV, 139 min.

Platintojas Lietuvoje „Dukine Film Distribution“


Visiems šnipų, Džeimso Bondo, Kingsmano filmų gerbėjams ir katinų mylėtojams šis naujas Matthew Vaughno filmas – tiesiog dūris į paširdžius. Britų režisierius, anksčiau šaipęsis iš filmų apie superherojus, galiausiai pats ėmėsi juos prodiusuoti ir režisuoti. „Kingsman“ franšizė apie itin slaptą Didžiosios Britanijos šnipų padalinį buvo gana sėkminga. Tai stilingos ir įžūlios veiksmo komedijos, parodijuojančios „bondiadą“, jose smurtas vaizduojamas karikatūriškai, begalė žvaigždžių su elegantiškuoju Colinu Firthu priešaky – ko verta jau vien jo ledinė eilutė ir slaptasis ginklas skėtis... „Kingsman“ – labai estetiškas kičas, o štai „Argailui“ sunku rasti padorių apibūdinimų. Nebent iš vėžių išmušantis filmas. Arba kalnų serpantine nesuvaldytas automobilis, garmantis į prarają.

 

Garmėti į prarają filmas pradeda nuo pirmųjų minučių, kai pamatai Argailą vaidinančio Henry Cavillo šukuoseną, kuri tikrai nepadeda sutelkti dėmesio, ir taip blaškomo kiekviename siužeto posūkyje. Šį aktorių Argailo vaidmeniui Vaughnas pasirinko todėl, kad jis, pasirodo, dalyvavo Bondo atrankoje, bet buvo atmestas dėl per jauno amžiaus. Gal ir gerai, kad filme „Mirtis palauks“ Danielio Craigo Bondas žuvo. Mat į medinę Cavillo vaidybą, kaip ir į šukuoseną, tiesiog nepadoriai nepatogu žiūrėti.

 

Apskritai stebina, kad 200 milijonų kainavusiame filme tiek daug nepavykusių dalykų, juk režisierius ne naujokas. Filmo centru turėjusi tapti atsiskyrėlė populiarių romanų apie šnipus rašytoja Elė Konvėj (Bryce Dallas Howard) absoliučiai neįtikina. Introvertiška rašytoja, žinoma, turinti katiną Alfį, labiau panaši į sugebančią geriausiu atveju parašyti „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, o ne į tokią, kuri įtraukiama į tikrą šnipinėjimo pasaulį, kai jos bestselerių siužetai pernelyg priartėja prie grėsmingo sindikato veiklos. Šiame slaptame pasaulyje nuolat mirksinčios Elės intuicija neva aštresnė už geriausių CŽV agentų. Rašytoja netikėtai atsiduria sąmokslų ir išdavysčių tornade, kuriame nebeaišku niekas. Net ir žiūrovas sutrinka spėliodamas, kuria siužetine linija sekti. Tad vienintelė būtybė, kuria gali pasitikėti Elė ir žiūrintysis, – pūkuotas katinas Alfis.

 

Šį suvaidino Claudios Schiffer (režisieriaus žmonos) katinas Čipas. Tiksliau, įkištas į kosmoso kapsulę imituojančią gyvūnų kuprinę Čipas tik markstėsi ir svarstė, kam čia jis reikalingas apskritai – akivaizdu, kad jo potencialas neišnaudotas. Apmaudu buvo stebėti ir Elės gyvybę nuolat gelbstintį agentą Aidaną (Sam Rockwell). Aktorius taip nuoširdžiai stengėsi suprasti savo personažo esmę, kad turbūt buvo talžomas vidinių abejonių lygiai taip pat, kaip jo veikėjas fiziškai.

 

Šiek tiek išradingumo atsiranda tik finale, scenoje su spalvotomis dūminėmis granatomis, kur pagrindinių herojų choreografija kiek primena pono Smito (Brad Pitt) ir ponios Smit (Angelina Jolie) elegantiškus pasišaudymus. Tačiau pasibaigus šiai scenai, galėjusiai dėti tašką, sugalvojama pačiuožinėti pačiūžomis po ant betono išpiltą naftą. To jau buvo per daug,  išėjau. Teko skaityti, kad pabaigos titruose įterpta tęsinį žadanti scena. Reikia manyti, kad „Apple TV“ investuos savus milijonus kitur.