Tokie smulkūs dalykai
(Small Things Like These)

„Tokie smulkūs dalykai“ sukurtas pagal žinomos airių rašytojos Claire Keegan to paties pavadinimo romaną, 2021 m. įtrauktą net į trumpąjį „Bookerio“ sąrašą. Istorija paremta tikrais įvykiais. Tai pasakojimas apie liūdnai pagarsėjusius Magdalenos namus Airijoje, katalikų vienuolių įsteigtas prieglaudas „puolusioms“ jaunoms merginoms, besilaukiančioms nesantuokinių vaikų. Prieglaudos buvo skirtos moterų atgailai ir perauklėjimui, vergiškomis sąlygomis dirbant skalbyklose ir atimant gimusius kūdikius. Paskutiniai tokie namai Airijoje buvo uždaryti tik 1998 metais. Apie ten patirtą seksualinį, psichologinį ir fizinį smurtą, atskyrimą nuo išorinio pasaulio viešai prabilta ne taip seniai. Ši juosta skirta tūkstančiams merginų, prisikentėjusių ir mirusių tokiuose namuose. 

Filmo veiksmas vyksta 9-ojo dešimtmečio viduryje ir to laiko atmosfera kruopščiai atkurta, dar pabrėžiama pagrindinio herojaus namuose nuolat įjungto televizoriaus transliuojamais vaizdais. Mažame Airijos miestelyje į vienus tokius globos namus artėjant Kalėdoms anksčiau nei paprastai užsuka anglių prekeivis ir išvežiotojas Bilas Furlongas (Cillian Murphy). Sandėliuke jis randa uždarytą sušalusią paauglę Sarą (Zara Devlin), ši meldžia jos nepalikti ir padėti pabėgti. Tačiau Bilas vis dėlto nuveda ją atgal į globos namus. Vienuolės apsimeta, kad nieko neįvyko, o mergaitė meluoja, kad žaidė su draugėmis slėpynių ir netyčia buvo užrakinta sandėliuke.

Vienuolyno vyresnioji sesuo Marija (aktorė Emily Watson pelnė Berlyno festivalio apdovanojimą už antraplanį vaidmenį), turinti didžiulės įtakos visai miestelio bendruomenei, tokiu tonu pasiūlo Bilui „išgerti arbatos“, kad šis iš karto supranta, jog geriau jam į šį reikalą nesikišti. Jis – penkių mergaičių tėvas, dukroms reikia išsilavinimo, kurį gali suteikti, matyt, tik šio vienuolyno globojama mokykla. Bilas, žinoma, nutyli šį įvykį. Bet sąžinės graužatis nebeapleidžia. Ir skausmas bei siaubas dėl savo dukrų likimo – o jeigu jos patektų į tokią vietą?

Tolesnės sesers Marijos manipuliacijos norint papirkti Bilą, nėščia skriaudžiama paauglė, pakeliui sutiktas smurtą namie patiriantis kaimynų vaikas ir visi kiti „smulkūs dalykai“ visiškai suardo Bilo dvasinę pusiausvyrą. Jos atgauti nebepadeda nei šeimos ramybę ir gerovę ginanti žmona Eilina (Eileen Walsh), nei mylimos dukros namie, nei artėjančių švenčių dvasia. Grįžęs po darbo namo, Bilas pirmiausia kruopščiai plaunasi nuo anglių pajuodusias rankas, lyg taip norėdamas „atplauti“ ir savo sunkias mintis bei graužatį. Tas pasikartojantis motyvas tampa reikšminga prasmine filmo metafora. 

Bilas jaučiasi svetimas ir vienišas net savo namuose, ir naktimis ilgai klajoja miestelio gatvėmis. Jo mintyse vis iškyla prisiminimai apie skaudžiai išgyventą motinos žūtį, žeminantį nepriteklių ir bendraamžių patyčias vaikystėje. Žiūrint į tamsų langą bemiegėmis naktimis jam iškyla praeities scenos, sugrįžta vaikystės išgyvenimai, giliai užslėpti kažkur širdyje. Jis yra nesantuokinis vaikas, augęs su šeimos atstumta motina, kuri, laimei ar nelaimei, rado prieglobstį turtingos ponios ūkyje.

„Tokie smulkūs dalykai“ yra aktorinis filmas (jį net prodiusavo aktoriai Mattas Damonas ir Benas Affleckas). Jis „statomas“ ant pagrindinio aktoriaus, kuriam teko labai sudėtingas vaidmuo – suvaidinti gerą žmogų. Gerą kataliką, gerą šeimos tėvą ir vyrą, gerą darbdavį ir tiesiog gerą žmogų (kad ir kaip keistai tai skambėtų), kuriam sąžinė neleidžia palikti skriaudžiamo vaiko, nekreipti dėmesio į greta vykstančius „smulkius dalykus“. Tik ką esi pajėgus padaryti, kad blogio aplinkui būtų mažiau? Kaip jam pasipriešinti? Argi ne tokius klausimus ir šiandien kiekvienas bejėgiškai sau užduodame? 

Cilliano Murphy aktorinės priemonės taupios, santūrios, tačiau jomis perteikiama emocinė skalė labai plati. Kiekviena giliai išgyvenama būsena ir jų kaita atsispindi jo žvilgsnyje, jo akių bedugnėje. Bilą kamuojantis vidinis nerimas atkakliai priešinasi advento ramybės nuotaikai jo namuose.

Jo mamos istorija, vaikystės išgyvenimų skausmas suteikia Bilui jėgų ir drąsos padaryti „smulkų gerą dalyką“, prilygstantį kalėdiniam stebuklui. „Tokie smulkūs dalykai“ yra filmas, kuriame, įveikus visus išbandymus ir sunkumus, tamsą nugali šviesa. Liūdesį ir nerimą keičia viltis. Tik atviras filmo finalas leidžia užduoti klausimą – ar ilgam?