Maiklas
(Michael)

Svarbu paminėti, kad „Maiklas“ – su Jacksonų šeimos palaiminimu pasirodžiusi biografija, kurta nuo 2019 m., nesyk perrašyta. Tad galėjai tikėtis sanitarinės Jacksono portreto versijos, neaprėpiančios sudėtingesnių jo biografijos įvykių. Deja, taip ir nutiko: „Maiklas“ yra ne filmas, o hagiografija – šventojo gyvenimo istorija.

Dar vienas paminėtinas aspektas – planuojamos dvi filmo dalys, ši, pirmoji, nušviečia pirmąją Jacksono gyvenimo pusę: „Jackson 5“ grupė kartu su broliais, solo karjera, „Thriller“, „Bad“. Kitaip tariant – pradžia ir ištakos.

Režisierius Antoine’as Fuqua (labiausiai žinomas dėl veiksmo filmų, tokių kaip „Ekvalaizerio“ kvartetas) pradeda pasakojimą Michaelo vaikyste Gario mieste, Indianos valstijoje. Michaelas kartu su broliais repetuoja virtuvėje, akylai prižiūrimas griežtos tėvo (puikus Colmanas Domingo) akies. Po rūpesčiu ir brolių talento puoselėjimu slypi kontrolė ir, kaip greitai paaiškėja, smurtas. Motina (Nia Long) – paraštėje, bejėgė. „Jackson 5“ karjera vystosi sparčiai, filmas šuoliuoja per kelis dešimtmečius: „Motown“ įrašai, šeimos persikėlimas į didesnius namus, koncertai, Michaelo solo karjeros užuomazgos, vėliau – ir pirmieji solo įrašai. Tuomet – tokie hitai kaip „Thriller“, „Billie Jean“ ir „Bad“.

Michaelo vaidmenį atlieka neįtikėtinai į tikrąjį dėdę panašus Jaafaras Jacksonas, kuriam filmas – kino debiutas. Šis pasirinkimas puikiai iliustruoja ir filmo privalumus, ir silpnumą. Jaafaras tikrai įtikina, kad matome Michaelą. Girdime ir paties Jaafaro dainavimą, sumaišytą su dėdės įrašais. Kone replika. „Maiklas“ tai išnaudoja – filme galybė koncertinių scenų, rodančių Jaafaro talentus. Jos trunka ilgai ir veikia kaip muzikiniai intarpai. Smagu girdėti pažįstamą muziką ir matyti legendinius šokio judesius, bet šiame skaitmeniniame amžiuje galėtume tiesiog įsijungti tikrojo Michaelo koncertus ar vaizdo klipus, užuot žiūrėję gerą kopiją.

Šios koncertinės scenos neveda siužeto į priekį. Kita vertus, už scenos pakylos taip pat nepažvelgiama giliau – naratyvas juda viena kryptimi: smurtaujantis, kontroliuojantis, kone karikatūriškas tėvas, išsilaisvinimas iš jo ir yra siužeto kryptis.

Tai tam tikra hagiografinė struktūra. Kiekvienam šventajam reikia išbandymų. Šv. Sebastijonas, centurionų strėlėms smingant į kūną, kreipia žvilgsnį į dangų. Taip ir Michaelas išgyvena tėvo piktadarystes, o viskas, kas galėtų jį paversti kiek žmogiškesniu ar būtų dviprasmiška, morališkai keblu, lieka už kadro. Jis veikia kaip aseksualus asketas, kone peraugęs vaikas: artimiausia jam yra beždžionėlė, su kuria varto knygas vaikų kambaryje.

Galima nutuokti, kad po Michaelo angeliškumu ir atsidavimu savo meistrystei slypi skausmas ir pažeidžiamumas, – ypač po „Pepsi“ reklamos filmavimo metu įvykusios sunkios galvos traumos, – tačiau tam vietos šiame filme nėra. Kiekvienam šventajam reikia ir savosios misijos, o Michaelui tai – jo muzika ir, kaip pats įvardija, pasaulio gydymas.

Filmas baigiasi 1988-ųjų „Bad“ turo koncertu Londone. Saugus scenarijaus autoriaus Johno Logano sprendimas: po penkerių metų viešumoje pasirodo pirmieji kaltinimai seksualine prievarta prieš vaikus. Galima paspėlioti, kokia bus antroji dalis ir kaip bus kalbama apie sudėtingus vėlesnius Jacksono karjeros metus. Verta paminėti, kad 2019 m. sukurto Dano Reedo dokumentinio filmo „Paliekant Neverlandą“ apie kaltinimus Jacksonui nuo 2024 m. nebegalima legaliai pamatyti jokioje platformoje – „HBO Max“ jį pašalino Jacksonų šeimos prašymu. Žvelgiant į „Maiklą“, atrodo, kad bandoma padėti pagrindus naratyvo ir atminties kontrolei, galbūt perrašyti Jacksono istoriją jaunesnėms kartoms.

Tad „Maiklas“ – Jacksonų šeimos vizija apie tai, kaip norima, jog būtų prisimintas Michaelas. Filmas-paminklas be kontroversijos ar pilkų zonų, tęsiantis pastarųjų metų muzikantų biografinių filmų tendencijas. Kritikų vertinimai prasti, bet žiūrovus filmas sutraukė – surinko beveik 800 milijonų dolerių.