Tarsi bendra fotografija
Lietuvos kinematografininkai
Leidinio sudarytoja Rasa Paukštytė. Vilnius, Krantų redakcija, 2017, 568 p.
Lietuvos kinematografininkai
Leidinio sudarytoja Rasa Paukštytė. Vilnius, Krantų redakcija, 2017, 568 p.
„Leidinys „Lietuvos kinematografininkai“ – tai antras per Lietuvos kino gyvavimo laikotarpį bandymas surinkti duomenis apie šalies kiną kuriančius žmones. Tarsi bendra fotografija, kurioje – įvairių kino kūrybos sričių profesionalai, kritikai.“
Bendra fotografija – Lietuvos kino studijos personalas prie senojo pastato Birutės gatvėje – simboliškai žymi ir knygos viršelį. Kiek jų tada, prieš „išvarymą“ ir kino studijos sužlugdymą, buvo?
Laimono Tapino 1986 m. sudarytame pirmame to paties pavadinimo lietuvių biofilmografijos leidinyje nurodyta daugiau kaip du šimtai personalijų. Antrajame jų – apie pusė tūkstančio. Į fotografiją nebetilptų. Ir nebesusirinktų.
Pirmojo žinyno atrankos kriterijai buvo labai paprasti ir aiškūs, – vienos studijos filmų kūrėjai, Kinematografininkų sąjungos nariai. Antrajame uždavinys nepalyginamai pasunkėjo: juk po 1990 m. kino gamyba ilgainiui ir išaugo, ir išsiskaidė, atsirado daug skirtingų prodiuserinių įmonių, kuriančių reklaminę ar komercinę produkciją, teikiančių filmų gamybos paslaugas arba išimtinai orientuotų į autorinį kiną, siekiančių tarptautinės koprodukcijos. Uždaras, savaip elitinis kino pasaulis tapo kur kas prieinamesnis, kiną Lietuvoje ir užsienyje studijavo vis daugiau jaunų žmonių, atsirado alternatyvios kino formos.
Visi su kinu susiję asmenys į šį žinyną ir nesutalpinti. Anot sudarytojos, laikytasi apribojimų, įtraukiant ne mažiau kaip du ilgametražius dokumentinius ar vieną ilgametražį vaidybinį filmą sukūrusius režisierius ir operatorius, didesnį skaičių kūrybinių darbų atlikusius dailininkus, kompozitorius, prodiuserius. Ir – „vis labiau nykstant ribai tarp profesionalaus ir mėgėjiško kino, daugėjant perdirbini ir kopijų, paisyta projekto iniciatorių prašymo laikytis profesionalumo, autorystės kriterijų “.
Dar viena aplinkybė: informaciniai duomenys apie lietuvių kiną, išskyrus kelis prieš penkiolika metų pasirodžiusius filmų katalogus, nėra kaip nors kaupiami ir sisteminami. Iš esmės tai tankus klaidus miškas. Kad teks susidurti su tokia daugybe sunkumų, turbūt nesitikėjo ir leidinio atnaujinimo iniciatoriai Laimonas Tapinas ir Kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas. Juo labiau – kino kritikė Rasa Paukštytė, sutikusi imtis šio pragariškai nedėkingo darbo ir vedina tikslo atlikti jį maksimaliai atsakingai ir ambicingai. Be to, suvaržyta absoliučiai nerealaus projektinio finansavimo termino, nes per vienus metus surinkti medžiagą ir parengti tokio užmojo bei apimties informacinį leidinį tiesiog ar beveik neįmanoma.
Ir ką gi, – rezultatas puikus, pranokstantis visus lūkesčius. Tai ne šiaip pavardžių rodyklė, o glaustų biografinių straipsnių apie kino kūrėjus sąvadas su išsamia filmografija ir net specialiai parašytais ar iš spaudos parinktais jų kūrybos kritiniais vertinimais. Knygoje kaleidoskopiškai atsiskleidžia plati Lietuvos kino raidos panorama, kino ir laiko santykis, kartų kaita, detaliuose filmų sklaidos festivaliuose ir apdovanojimų sąrašuose – jų tarptautinis pripažinimas. Tai tarsi neįkainojama žaliava būsimai Lietuvos kino istorijai. Ir argumentuotas atsakas madingai lietuvių kino neigimo tendencijai. Galų gale net galimybė su kai kuriais kolegomis susipažinti.
Duomenis leidiniui teikė ir už jų tikslumą atsakingi patys kinematografininkai, tačiau akivaizdu, koks didžiulis triūsas nuveiktas juos sisteminant, renkant papildomą medžiagą, rengiant galutinę tekstų redakciją. Visa tai atperka pasitaikančius netikslumus, juolab laiko šlifavimui tikrai nebuvo. Klaidas galima po truputį taisyti žadamoje internetinėje žinyno versijoje. Belieka padėkoti Rasai Paukštytei už atkaklumą, Izoldai Keidošiūtei, Živilei Pipinytei, Rūtai Oginskaitei už tai, kad sutiko padėti, rinko duomenis, konsultavo, rašė kritinius komentarus.
Ne pašaliečio vaidmuo čia teko ir „Kino“ redakcijai, – nemenka dalis leidinio fotografijų, kadrų iš filmų paimta iš kuklaus žurnalo archyvo. Turtingi Lietuvos kino studijos fotoarchyvai seniai nublokšti privatizacijos vėjo. Pavardžių neminėsime. Pragaro kanceliarijoj viskas suregistruota.
