Išsamiai nuo pradžios

Pirmame skyriuje Aškinis trumpai apžvelgia pasaulinės animacijos istorijos pradžią nuo pat akmens amžiaus, kai pirmykščiai žmonės stengėsi užfiksuoti judesį, iki XIX a. išpopuliarėjusių optinių žaidimų bei įrenginių. Toliau pristatomi ankstyvojo kino ir animacijos meno pradininkai: legendinis britų fotografas Eadweardas Muybridge’as, Amerikos komiksų pionierius Winsoras McCay’us, karikatūristas ir politinių šaržų piešėjas Émile’is Cohlis, produktyvumu garsėję broliai Maxas ir Dave’as Fleischeriai. Apžvelgiami Lotte’s Reiniger siluetiniai-šešėliniai filmai, detaliau panagrinėjami Michailo Cechanovskio avangardiniai eksperimentai, kuriuos sužlugdė stalinistinė sovietinė sistema, o skyriaus pabaigoje aptariami XX a. fenomeno, genialaus animacinių filmų kūrėjo, prodiuserio Walto Disney’aus darbai. Pasaulinis kontekstas leidžia geriau suvokti Lietuvos animatorių stilių ir raidą.

O lietuviškos animacijos pradžia siejama su „kino alchemiko“ ir „vabalų dresuotojo“ Vladislavo Starevičiaus 1910 m. Kaune nufilmuotu pirmuoju lėlinės animacijos filmu „Elniaragių kova“ („Lucanus Cervus“). Knygoje rašoma, kad Starevičiaus kūrybinis kelias, prasidėjęs Lietuvoje, vėliau driekėsi Rusijoje ir Prancūzijoje, tačiau šis tarptautiškumas jokiu būdu nesumenkina jo indėlio į mūsų nacionalinės animacijos raidą. 

Animacijos menas Lietuvoje ilgai neturėjo tinkamų sąlygų ir pripažinimo, bet noras kurti ir eksperimentuoti nesustabdė kūrybingų žmonių. Aškinis nuosekliai atskleidžia, kaip vystėsi technologijos, kaip keitėsi kūrėjų kartos, politinės sistemos, su kokiais iššūkiais susidūrė pirmieji bandymai kurti animaciją. Knygoje daug dėmesio skiriama Lietuvos kino pionieriaus Stepo Uzdono veiklai („Stepas Uzdonas. Kaip įkurti Lietuvos kinematografininkų sąjungą, kino studiją ir dėl kino kalėti lageryje“, p. 67). Kauno radijo gamykloje jis su grupe entuziastų įsteigė mėgėjų kino studiją „Banga“. Technine prasme tai buvo bemaž profesionalaus lygio saviveiklinė kino studija, kurioje Zenonas Tarakevičius sukūrė pirmą pieštinį animacinį filmą Lietuvoje „Vilkas ir siuvėjas“ (1964). Vis dėlto profesionalios animacijos studijos mūsų šalyje nebuvo iki pat XX a. 9-ojo dešimtmečio ir animacinius filmus mėgėjai bei profesionalai kūrė svetur. Viena jų – Gražina Brašiškytė (1920–1983), laikoma pirmąja profesionalia (baigusia studijas ir dirbusia Maskvoje) animacinių filmų dailininke. Vilniuje pradėjo burtis karikatūristai, humoro žurnalo „Šluota“ bendradarbiai – Romas Palčiauskas, Vitalijus Suchockis, išgarsėjęs paršiuko Čiuko nuotykių komiksais, ir kiti. Vėliau profesionaliais animatoriais tapo karikatūristai Ilja Bereznickas ir Zenonas Šteinys, o filmai „Baubas“, „Dosnumas“ tapo lietuviškos animacijos perlais. Anot Aškinio,karikatūristai buvo patys geriausi dailininkai animatoriai, nes turėjo savo stilių. 

Knygoje aptariamas ir talentingas, tačiau nediplomuotas režisierius dailininkas Antanas Janauskas, dirbęs Lietuvos kino studijos titrų ceche ir 1970 m. nufilmavęs Prahos pavasario įvykių įkvėptą animacinį filmą „Iniciatyva“. Nuolatinė animacinių filmų gamyba Lietuvos kino studijoje prasidėjo tik 1983 metais. Pamažu ėmė vystytis profesionalioji animacija, su diplominiu filmu „Medis“ (1983) debiutavo siurrealistitinio stiliaus tapytoja, grafikė ir režisierė Nijolė Valadkevičiūtė. Bene išsamiausi knygoje – Iljos Bereznicko ir Zenono Šteinio kūrybos portretai. Šteinio darbai išsiskyrė poetine, filosofine stilistika, o Bereznickas su garsiuoju, ne vienai žiūrovų kartai puikiai pažįstamu „Baubu“ (1986) pradėjo naują erą lietuvių animacijoje („Linksma Baubo eros pradžia“, p. 152). 

Nors knygoje panaudota daug istorinės medžiagos, Aškinio tekstai neperkrauti faktais ir skaičiais: dalykinė informacija perteikiama paprastai ir patraukliai. Pasakojimą paįvairina interviu ir citatos, kadrai iš aptariamų filmų. Kokybiškos iliustracijos ir apskritai visas vizualus knygos apipavidalinimas leidžia geriau suvokti animacijos meno specifiką, susipažinti su esminiais jos raidos etapais. Galima pasidžiaugti, kad šiuo leidiniu pavyko užpildyti egzistavusią Lietuvos animacijos istorijos tyrinėjimų spragą, ir laukti jo tęsinio.