Valentinas už 2rų
Tikras lietuviškas gaminys
Režisierius Evaldas Kubilius | Scenarijaus autorius Jonas Banys | Operatorius Rytis Kurkulis | Dailininkas Audrius Pukšta | Montažo režisierius Tomas Rugevičius | Prodiuseriai Žilvinas Naujokas, Donatas Ulvydas | Vaidina Jurgita Jurkutė, Karina Stungytė, Vaidas Baumila, Vytautas Petkevičius, Asta Baukutė
2014, 105 min., Lietuva, Litl Baz Pictures, Bulve productions
Salėje treška, traška ir braška visokie maišeliai, saldainių popierėliai, kartoninės spragintų kukurūzų dėžutės bei panašių lietuviško komercinio kino žiūrovų pamėgtų gaminių pakuotės. Ekrane prasisuka anonsai bei reklamos, po truputį pasirodo stilingais baldais apstatyti modernūs butai, beveik dviem valandoms apgyvendinę „Valentino už 2rų“ veikėjus.
Siužete persipina keturių porų gyvenimas, kaip teigia filmo kūrėjai, juos matome „pro rakto skylutę“, pro kurią atsiskleidžia „pikantiškos“ jų gyvenimo detalės. Politikas karjeristas (Algirdas Gradauskas), jo neištikima sužadėtinė (Jurgita Jurkutė) ir jaunutė meilužė (Karina Stungytė), kuri palikta nusprendžia „išdulkinti“ Vaidą Baumilą (jį ir vaidina Vaidas Baumila). Susitraukęs matematikos dėstytojas (Vaidotas Martinaitis), virkaujantis senyvam vienatvėje skendinčiam psichologui (Vidas Petkevičius) apie tai, kad nemyli žmonos (Asta Baukutė), ir elitinė prostitutė, kuri iš tiesų yra geraširdiška psichologijos studentė (Agnė Jagelavičiūtė). Radijo laidų vedėjai, Valentino dienos naktį eteryje plepantys apie meilę, tiksliau – „trata- ta“. Ir galiausiai – Valentinas, lyg kokio modernistinio personažo parodija, nematomas veiksmo dalyvis, bene visą filmą neva pratūnantis spintoje – „už durų“.
„Valentinas Vienas“ buvo kur kas neskoningiau vulgarus, šįkart yra net vienas kitas intelektualesnis ar bent jau aktualijomis paremtas juokelis, nors galima rasti ir beprasmiškos saviironijos, kai per televizorių neva rodo „Valentiną Vieną“ ir politikas lyg netyčia pažiūrėjęs „užmeta“, kas, maždaug, tokias nesąmones kuria. Vis dėlto ir scenarijus kiek subtilesnis, ir filmas aiškesnis, ir vaidyba įtikinamesnė.
Panašiu principu suręstas žiemą pasirodęs Kalėdoms skirtas „Kaip pavogti žmoną“. Vėl dailiais baldais apstatytas stilingas butas su gėlėtais tapetais išklijuotomis sienomis. Vėl apgyvendintas spalvingų ir gražiai aprengtų garsių ir profesionalių lietuvių aktorių įkūnytų veikėjų – Valdas Bičkus (Giedrius Savickas) sugrįžta iš kalėjimo, kuriame sėdėjo už tai, kad pavogė tris šimtus milijonų litų. Neaišku, ar jis tuos pinigus turi, ar ne, mat šie yra dingę. Tiesos Valdas nesako... Tačiau kol jis sėdėjo kalėjime, jo žmona Laima (Rimantė Valiukaitė) susirado kitą – mokyklos direktorių Ramutį Tarailą (Ramūnas Cicėnas). Valdas sugrįžta namo ir apsigyvena su jais dviem – taigi nedideliame bute „įkalinta“ žmona ir du jos vyrai – esamas ir buvęs. „Ar sena meilė vis dėlto rūdija?“ – klausia filmo autoriai.
Pramogai ir poilsiui skirtas Jono Banio scenarijus, parašytas pagal Miro Gavrano pjesę, fone nenutylanti muzika nuotaikai kurti, žinomi aktoriai, jiems į lūpas sukišti tie patys serialų „bajeriukai“, iš ekrano sklindantys bene visas pusantros valandos, vis kur besimėtantys filmą parėmusio mineralinio vandens buteliukai ar herojų godžiai valgoma kitų rėmėjų iškepta pica. Ir viskas gražiai, kokybiškai nufilmuota Ramūno Greičiaus. Žodžiu, saldus pasaulis, tačiau sukurtas vien pramogai, neatskleidžiantis veikėjų motyvų, nesurezgantis aiškesnės minties, tik kreivai flomasteriu ant lapelio parašytą: „Ne piniguose laimė.“ Tai toks mūsų lietuviškas Žilvino Naujoko ir Donato Ulvydo gaminamas komercinis kinas. „Valentino už 2rų“ gamybai prodiuseriai pasikvietė režisierių Evaldą Kubilių, o scenaristui Baniui su užduotimi padėjo greičiau susitvarkyti rašytoja Ugnė Barauskaitė ir pats režisierius. Jame nieko originalaus – susuktas pagal šimtus kartų matytas holivudinių romantinių komedijų klišes, tačiau nesugebant išlaikyti intrigos ir įtampos, kai keletas tolimesnių žingsnių jau iš anksto akivaizdūs.