Aukso žirgas

Rimta pasaka 


Režisieriai Valentas Aškinis, Reinis Kalnaellis

Scenarijaus autorė Cecile Somers

2015, animacinis, 80 min., „Vilanima“ Platintojas „AcmeFilm“ 


Tai rimtas animacinis filmas rimtiems žiūrovams, kuriems teks pamiršti kikenančius ryklius bei kūrybiškai besispardančias pandas ir panirti į truputį mistišką ir tiek pat realistišką baltų legendų pasaulį su latvių literatūros klasiko Jānio Rainio sugalvotais personažais, vardais ir veidais. Tiesa, pastaruosius (veidus) piešė labai marga ir gausi tarptautinė komanda, kurios nariai įnešė savo kultūros štrichų, todėl filmo veikėjai anaiptol neprimena tradicinių baltiško folkloro atstovų, o visai organiškai įsilieja į margą europietišką pasaulį.

  

 

Pasakojimas konstruojamas iš poros klasikinių klajojančių siužetų ir liaudiško mito, kurie susipina tarpusavyje ir pavirsta pakankamai originalia istorija apie gėrį ir blogį, garbės ir turto troškimą, baisų absoliučios valdžios alkį ir paprastos tyros sielos tobulėjimą, atvedantį jos savininką į aukščiausią pasakų pasaulio poziciją, kurioje jis galės dalintis visuotiniu dvasingumu bei teisingumu. Taigi filme pasakojama apie karalaitę ant stiklo kalno, esama paralelinės istorijos apie tris brolius, iš kurių, kaip visada, du yra blogi, o vienas geras; ir dar mistinė istorija apie dvasias, kurios visą tą košę ir užvirė. Tiksliau – viskas prasidėjo tada, kai deivė Giltinė, kuri kilniai ir teisingai degino žmonių gyvenimo žvakes, pervargo nuo nepakeliamo darbo krūvio, tapo pikta ir irzli, įžeidė vaikus ir senelius, todėl dievai nutrėmė ją į žemę, kur žmonės pavadino ją Juodąja Mote. Virto ji klasikine giltine, rinko žmonių ašaras ir ketino užlieti tomis ašaromis visą pasaulį. Kontroliuoti piktosios damos elgesį ir išlaikyti jėgų pusiausvyrą privalėjo gerasis krivis, žmonių šaukiamas Baltuoju Tėvu. Karalaitė Saulė ramiai sau gyveno truputį nuo sklerozės kenčiančio tėvo karaliaus rūmuose, balkone dainavo apie meilę ir laimę, jai pritarė visokie nekalti paukščiukai, o juodų varnų ansamblis tolumoje baisiai krankė apie tai, kad jai reikės mirti. Herojus, baltiškas mėlynakis blondinas, kankinosi su savo dviem broliais ir senu tėvu kaime, nieko nenutuokdamas apie jo laukiančius išbandymus. Na, o rūmuose dar pasirodė Juodasis Princas, ketinantis vesti karalaitę ir apie savo ketinimus reguliariai pranešinėjęs karaliui, kuris į agresyvius reikalavimus nekreipė dėmesio ir tuo prisidėjo prie tolesnių negandų, užklupusių pasakų slėnio gyventojus. Taigi, yra viskas, ko reikia įvairiems veiksmams ir jų vystymuisi. Niekšeliai ir vargšeliai, gražuolė ir pabaisa, juodi tikslai ir kilnūs norai. Bet kiekvienas filmo personažas kažkodėl turi tik po vieną charakterio bruožą. Karalaitė Saulė – gėrio absoliutas, du herojaus broliai – buki ir godūs snukiai, Juodasis Princas – galingas kvailys su ispaniškais ūsiukais, pats pasaulio gelbėtojas – naivus jaunuolis, mylintis vaikus ir senukus, nors jo broliukai praneša, kad „čia nėra vietos senukams“.

Žiūrovai, kurie yra tėveliai, turėtų įvertinti scenarijaus autoriaus humoro jausmą ir kino istorijos žinias. Veiksmas plėtojamas lėtai ir iškilmingai, filosofiniai poetiniai tekstai kartais nelabai dera su buitiniais dialogais, skaldo juostą į du lygius: viename – simbolika ir patetika, kitame – paprasta ir graži pasaka. Esama mėginimų tuos lygius sudėti į vieną plokštumą – tam skirta ponios Giltinės parankinių, juodų varnų kompanija. Varnos, kitaip nei visi teigiami bei neigiami herojai, turi savo individualius bruožus ir netgi požiūrį į atliekamus veiksmus. Jos kenkia ne todėl, kad yra bjaurybės, o todėl, kad linksma, ir netyčia padėjusios gėriui prisipažįsta visas nuodėmes, tarp jų ir kompetencijos fiasko. Tiesą sakant, pasitvirtino taisyklė, kad blogis yra ryškesnis ir patrauklesnis už gėrį... Ir poniai Giltinei pasisekė – jos transformacija ir deformacija suteikia filmui jam reikalingos dinamikos.

 

Na o statistika skelbia, kad žiūrovams labai patinka lietuviškas kinas. Tai žinoti yra labai malonu ir galima tikėtis, kad į tos meilės glėbį pateks ir „Aukso žirgas“. „Vilanima“ (Vilniaus animacinių filmų studija) įrodė, jog turi potencialą, idėjų ir sugeba jas įgyvendinti.